Vaiko poreikius orientuotas ugdymas: principai ir praktika
Pastaraisiais metais vis daugiau vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integruojami į bendrojo ugdymo mokyklas. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti jų socialinę įtrauktį. Tačiau kartu su tuo kyla ir naujų iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų su specialiaisiais poreikiais motyvacijos ugdymo svarbą, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo būdus, sėkmės patirties kūrimo galimybes ir kitus svarbius aspektus.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžia, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio. Nuo to, kaip atpažįstami specialieji ugdymosi poreikiai, priklauso ir mokiniams teikiama pagalba. Išmokus atpažinti specialiuosius ugdymosi poreikius, galima lengviau pritaikyti mokymo metodus, labiausiai atliepiančius kiekvieno vaiko poreikius. „Svarbiausia, kad švietimas būtų orientuotas į vaiką ir į jam sukurtas geriausias sąlygas“, - pabrėžia R. Skaudžius.
Specialieji vaikų ugdymosi poreikiai gali būti labai įvairūs - nuo nedidelių iki labai didelių. Turintiesiems labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių prireikia ir medicininės pagalbos, kurios negali suteikti bendrojo ugdymo įstaigos, tačiau ją gali suteikti specialiosios mokyklos. Atsisakyti specialiųjų mokyklų neketinama - tėvai ir toliau galės jas rinktis.
Viceministras pabrėžia, kad „pasitaiko situacijų, kuomet mokyklos dėl žinių trūkumo atsisako priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Metas suprasti, kad tokių vaikų įtrauktis teikia didžiulę naudą visai bendruomenei. Moksliniai tyrimai rodo, kad klasėje besimokant specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, daromas teigiamas poveikis visai mokyklos bendruomenei. Tokiu būdu yra plečiamas moksleivių požiūris, jie tampa socialiai stipresni, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai. Taip pat stiprinamos itin svarbios vertybės - pakantumas, empatija, supratingumas“, - pabrėžia pašnekovas.
Įtraukusis ugdymas - kokybiškas ugdymas kiekvienam
Įtraukusis ugdymas nėra naujiena. Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis įsitikinęs - kiekvienos mokyklos svarbiausia misija yra užtikrinti kokybišką ugdymą visiems mokiniams. „Specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų įtrauktis nėra naujiena, tačiau tam tikri iki šiol galioję įstatymai sudarė galimybes nepriimti „kitokių“ vaikų. Kadangi mūsų mokyklos bendruomenės požiūris visada buvo vieningas, įtraukties darbus atliekame nuolat“, - teigia pašnekovas. Jo nuomone, itin daug priklauso nuo mokyklos mokytojų komandos ir visos bendruomenės: pagalbos specialistų, vadovų bei administracijos darbuotojų lyderystės.
Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Jonaitienė pasakoja, kad jų mokykloje įtraukusis ugdymas organizuojamas jau beveik dvidešimt metų. Visi mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrose klasėse. Kalbėdama apie įtraukųjį ugdymą, J. Jonaitienė antrina Dovilų mokyklos direktoriui: sėkmingam ugdymui organizuoti reikia vieningo visos mokyklos bendruomenės požiūrio, sukauptos patirties, kompetencijų, patyrusios komandos ir bendrų susitarimų.
Vienas iš susitarimų, kurio laikomasi šioje gimnazijoje - stengtis kuo anksčiau atpažinti vaiko mokymosi bei bendravimo sunkumus. Tokiu būdu galima kuo anksčiau pradėti teikti reikiamą pagalbą. „Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių skaičius mūsų gimnazijoje - nemažas. Šiais metais ugdome 79 tokius moksleivius. Tai nėra lengva užduotis mokytojams, mat ruošiantis pamokoms prireikia parengti 3-4 lygių užduotis. Vis dėlto džiaugiamės, kad turime didelę specialistų komandą ir nuolatinę pagalbą“, - teigia J. Jonaitienė.
Varėnos švietimo skyriaus vedėja Stasė Bingelienė priduria, kad visas šiuolaikinis ugdymo procesas yra kreipiamas įtraukiojo ugdymo link, ieškant individualaus priėjimo prie kiekvieno vaiko. „Mūsų savivaldybėje egzistuoja kompleksinis požiūris į tai, kokiu būdu reikia teikti pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Laikomės nuomonės, kad mokykla turi būti atvira visiems mokiniams. Visas diskusijas pradedame klausimu „Ką galime padaryti šią akimirką, kad vaikui ir jo šeimai būtų geriau?“ Iššūkių būna įvairių, tačiau su jais reikia susitvarkyti“, - sako pašnekovė. Ji džiaugiasi, kad Varėnos savivaldybėje jau dabar net 95 proc. visų moksleivių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi drauge su kitais moksleiviais.
„Įtraukusis ugdymas iš esmės reiškia kokybišką ugdymą kiekvienam į darželį einančiam vaikui. Šiandien mes, mokytojai, turime permąstyti, kaip sukurti bendrą, lanksčią ugdymo(si) aplinką, kokius pasirinkti ugdymo metodus, priemones, kad joje sėkmingai ugdytųsi visi skirtingų poreikių vaikai. Mano manymu, tai yra svarbiausias įtraukiojo ugdymo aspektas“, - sako specialistai.
„Siekiama, kad vaikas jaustųsi komfortiškai - galėtų dalyvauti ugdymosi veiklose savo tempu, skatinant vaiko susidomėjimą, įsitraukimą, palaikant jo iniciatyvą“, - ugdymo pavyzdžius vardija specialistai. Tam, kad galėtų atliepti skirtingus vaikų poreikius ir suteikti reikiamą pagalbą, mokytojai, padėjėjai ir švietimo pagalbos specialistai nuolat gilina savo žinias ir tobulina kompetencijas.
Investicijos ir specialistų parama
Nors švietimo pagalbos teikimo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. Iš viso 2023-2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. Eur investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbos paslaugoms plėsti.
Mokytojo padėjėjų skaičius išaugo dvigubai per pastaruosius ketverius metus. Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba beveik 4000 švietimo pagalbos specialistų ir 3,5 tūkst. mokytojo padėjėjų. Didėja ir švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 m. rugsėjį vidutiniškai 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas, 2022 m. - dar 12,5 proc. 2023 m. jis didėja dar 13 proc.
Lanksčių ugdymo modelių taikymas ir skirtingų gebėjimų turinčių mokinių įtrauktis atsižvelgiant į šeimų poreikius yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.
Tėvų ir mokytojų partnerystė
Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, pedagoginis švietimas ir jo aktualumas yra teoriškai bei praktiškai pagrindžiamas siekiant partnerystės su mokytojais. Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, grįstas abipuse partneryste, yra reikalingas ir reikšmingas vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuris aprėpia suinteresuotus ugdymo dalyvius, galinčius nulemti ugdymo proceso sėkmingumą.
Partnerystė apibrėžiama kaip ugdymo dalyvių (tėvų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kt.) atvirumas vieni kitiems, geranoriškas požiūrių į vaiko ugdymą derinimas, tarimasis dėl ugdymo tikslų, turinio ir vaiko poreikių tenkinimo būdų. Geras bendravimas ir tarpusavio ryšys yra esminis tikros partnerystės bruožas.
Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaiką, požiūriu, poreikis pedagoginiam švietimui siekiant partnerystės yra aktualus. Tačiau labai dažnai jis suprantamas kaip tradicinis jų informavimas apie vaiko ugdymą, o ne bendrų veiklų organizavimas, grįstas dialogiškumu ir refleksija. Labai dažnai vyrauja tradicinės tėvų informavimo formos: bendri susirinkimai, individualūs pokalbiai su grupės pedagogu, informacija pateikiama stenduose. Visiems tėvams priimtiniausios pedagoginio švietimo formos yra individualūs pokalbiai su švietimo pagalbos specialistais ir jų konsultacijos.
Sėkmės patirties kūrimas
Specialioji pedagogė-logopedė, Švietimo lyderystės magistrantė Kristina Bartnykaitė teigia, kad visi tėvai nori, kad jų vaikas patirtų sėkmę. Tačiau dažnai apie ją kalbama tik pažymių, testų ar konkursų kontekste. Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tokie kriterijai ne visuomet atskleidžia tikrąjį augimą.
Šiuolaikinėje pedagogikoje vis dažniau kalbama apie pozityvųjį požiūrį į negalią (angl. strength-based approach), kuris pabrėžia, kad vaiko stiprybių ir sėkmės patirčių ugdymas yra esminis veiksnys formuojant savivertę, motyvaciją bei mokymosi pažangą. Šis metodas skiriasi nuo tradicinio požiūrio, kai daugiausiai dėmesio skiriama sunkumams ar trūkumams. Vietoje to, pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai stengiasi identifikuoti kiekvieno vaiko unikalius gebėjimus, interesus bei sritis, kuriose jis gali patirti sėkmę, ir į jas atsiremti kuriant ugdymo strategijas.
Mokytoja E. Bražiūnienė teigia, kad kai tokiam vaikučiui prasideda ta didžiulė audra galvelėje ir savo priemonėmis klasėje nepavyksta jos nuraminti, į pagalbą pasikviečia specialistą ir tada jis vaiką nusiveda į nusiraminimo kambarį.
Mokytojos teigimu, klasėje atsiradus neįgaliam vaikui, išryškėja jo padėties kitoniškumas. Klasės draugai greitai „suuodžia“, jog kažkas vyksta ne taip. Koks yra mokytojo požiūris į tą „kitonišką“ vaiką, toks požiūris bus ir klasės mokinių. Todėl, nors ir tikrai toks mokinys kelia labai didelių rūpesčių, mokytojas turi priimti vaiką ne tik su privalumais, bet ir su trūkumais ir į aplinką transliuoti gerasias vaiko savybes, kad klasės draugai pamatytų, jog tas vaikas toks pat kaip jie, tik truputį kitoks. Ir jam reikia draugų pagalbos.
Saugumas ir iššūkiai
Pastaraisiais metais į bendrojo ugdymo mokyklas vis aktyviau integruojami vaikai, turintys specialiųjų poreikių. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti jų socialinę įtrauktį. Tačiau kartu su tuo kyla ir naujų iššūkių. Tėvai vis dažniau dalijasi nerimu, jog jų vaikai patiria smurtą iš specialiųjų poreikių turinčių bendraklasių, o patys nežino, kokių veiksmų imtis.
Nors ne visi specialiųjų poreikių turintys vaikai vienodai prisitaiko prie triukšmingų, perpildytų klasių, todėl kartais konfliktų išvengti nepavyksta. Tokį elgesį gali lemti įvairios priežastys - sunkumai valdant emocijas, nesupratimas socialinėse situacijose, komunikacijos barjerai ar sensorinė perkrova. Tačiau priežastys nepanaikina atsakomybės: saugią aplinką visiems turi užtikrinti ir tėvai, ir ugdymo įstaiga, ir valstybė.
Mokykla ar darželis privalo užtikrinti saugią aplinką, parengti individualų ugdymo planą, suteikti psichologo ar asistento pagalbą. Teisinė atsakomybė vaikui atsiranda tik nuo 14 metų (baudžiamoji) ir nuo 16 metų (administracinė) - iki tol už jo veiksmus visapusiškai atsako tėvai.
Nukentėjusiųjų tėvams teisininkė R. Joskaudienė rekomenduoja fiksuoti įvykį, informuoti agresyvaus vaiko tėvus, reikalauti ugdymo įstaigos veiksmų ir, jei nei tėvai, nei įstaiga nesiima veiksmų, kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Galiausiai, prireikus - pasitelkti teisinius instrumentus.
Lietuvos psichologų sąjungos atstovė Alina Martinkutė-Vorobej pabrėžia, kad Lietuva nebuvo iki galo pasiruošusi įtraukiamajam ugdymui - mokykloms trūksta specialistų, patalpų ir aiškumo. „Kiekvienas vaikas turi teisę į saugią aplinką, tačiau kartu kiekvienas vaikas - ir su specialiais poreikiais - turi teisę į pagalbą, o ne atstūmimą“, - pabrėžia R. Joskaudienė. Pasak jos, problemų ignoravimas veda prie dar didesnių konfliktų, todėl bendruomenė, tėvai, mokytojai ir institucijos turi veikti išvien. Tik bendros pastangos gali užtikrinti, kad integracija vyktų sėkmingai, o visų vaikų saugumas būtų užtikrintas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo komentare primena, kad įtraukusis ugdymas yra švietimo sistemos principas, o ne tik atskiras metodas. Mokyklos privalo priimti visus vaikus, tačiau tuo pačiu turi taikyti individualius ugdymo planus, pasitelkti specialistus ir prireikus koreguoti ugdymo formą.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą ir gauti reikiamą pagalbą.
Vaiko poreikius orientuotas ugdymas - tai ne tik teoriniai principai, bet ir praktiniai sprendimai, siekiant užtikrinti kokybišką ir visavertį ugdymą kiekvienam vaikui. Svarbiausia - bendradarbiavimas, atvirumas ir nuolatinis mokymasis, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir gebėjimus.
tags: #i #vaika #orientuotas #ugdymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
