Kaip užtikrinti ramų naujagimio miegą ir sumažinti atpylimo riziką

Jauniems tėveliams, ypač besilaukiantiems savo pirmosios atžalos, natūralu, kyla daugybė klausimų bei baimių. Tikriausiai sutiksite, jog nemaža dalis jų yra susiję su vaiko miegu ir maitinimu. Dažnai pastebima, kad kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tuoj po valgymo ar atsirūgus iš burnos išbėga nedidelis kiekis apvirškinto pieno. Tai vadinama atpylimu. Nors kalbant apie naujagimius ir kūdikius, tas atpylinėjimas iš dalies yra normalus dalykas, tėvams svarbu žinoti, kaip padėti mažyliui jaustis geriau ir kaip užtikrinti saugų jo miegą.

Atpylimas: kas tai ir kodėl jis atsiranda?

Kai mes valgome, maistas iš burnos į skrandį patenka per stemplę. Ji panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judėjimas vadinamas peristaltika). Stemplės apatinėje dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Tačiau apatinis stemplės sfinkteris dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti, leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę. Naujagimiai turi tokį taip vadinamą nebrandų rauką - žiedas, skiriantis skrandį ir stemplę, pas naujagimius yra ne visą laiką uždarytas. Jis periodiškai atsidaro ir tokiu būdu naujagimis gali atpilti.

Dažniausiai kūdikis atpila dėl anatominių ypatybių (trumpa stemplė, maža skrandžio talpa). Naujagimiai ir kūdikiai atpylinėja dažniau, nes jie guli horizontalioje padėtyje ir taip maistui yra lengviau išbėgti atgal. Pastebima, kad kas antras kūdikis atpila bent kartą per dieną. Sulaukę 6 mėnesių kūdikiai atpila gerokai rečiau. Kūdikiui augant, skrandžio ir stemplės kampas pasikeičia, todėl jis natūraliai atpila rečiau.

Kada atpylimas yra normalus, o kada reikėtų sunerimti?

Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiančiu atpylimu). Jei atpila vieną ar du kartus per parą, tai nieko baisaus. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus. Visgi, tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ką vaikas atpila, nes nuo to priklauso, ar vaikas gali sirgti rimta liga, ar jam viskas gerai.

Sunerimti reikėtų, jeigu:

• Kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką.
• Kūdikiui pučia pilvą, jis neramus, jo išvaizda - kenčianti.
• Atpylimo turinyje yra kraujo arba jis yra tamsiai žalios spalvos. Tai gali būti tam tikros beprasidedančios ligos požymis.
• Kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą.
• Kūdikio svoris krenta.
• Atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.

Patologinio refliukso priežastys gali būti:

• Patologinis refliuksas. Dažniausiai „patologinis” refliuksas būdingas kūdikiams ir mažiems vaikams, turintiems neurologinių sutrikimų. Įrodyta, kad sunkaus refliukso priepuoliai rečiau kamuoja žindomus kūdikius.
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę.
• Prievarčio spazmas. Dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime.
• Prievarčio stenozė. Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Ši liga išryškėja maždaug pirmojo mėnesio pabaigoje. Tuomet kūdikis vemia po kiekvieno valgymo ir vemia gausiai, gali išvemti fontanu - tokiu atveju reikia skubiai važiuoti į ligoninę.
• Maisto netoleravimas ar alergija maistui. Kartais atpylimui gali turėti įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijos ar maisto netoleravimo priežasčių yra pieno produktai, kuriuos vartoja motina.

Jei kūdikio atpylimas nesignalizuoja ligos, išvardintos priemonės - vertikalus jo palaikymas, leidimas atsirūgti, tinkamas žindymas, dažniausiai suveikia ir atpylimai baigiasi.

Kaip sumažinti atpylimo riziką?

Atpylimų sumažinimas priklauso nuo tinkamų maitinimo ir priežiūros praktikų, ypač svarbių pirmaisiais mėnesiais. Kūdikiui augant atpylimų turėtų mažėti, o jam pradėjus dažniau sėdėti ir valgyti kietesnį maistą.

Maitinimo metu ir po jo

• Dažnesnis maitinimas. Pakeiskite maitinimo dažnį - maitinkite kūdikį dažniau, kas 2-3 valandas.
• Vertikali maitinimo padėtis. Matindami kūdikį pasistenkite laikyti jį labiau vertikalioje padėtyje.
• Atsirūginimas. Sumaitinus 30-60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą. Po maitinimo, apie pusę valandos, palaikykite ar ramiai panešiokite savo kūdikį vertikalioje padėtyje, kad susikaupęs oras galėtų ramiai išeiti.
• Vengti sėdynių po valgio. Neskubėkite sodinti kūdikį į kėdutę iškart po valgio.
• Tinkamas žindymas ir buteliuko pasirinkimas. Jeigu vaikas valgo iš buteliuko, reikia pasižiūrėti, kad nebūtų per didelė skylė, nes kuo didesnė skylė, tuo daugiau vaikas prisiryja oro, o kuo daugiau jis prisiryja oro, tuo didesnė tikimybė, kad jis atpils. Jeigu jis žindo iš krūties, labai svarbu, kad kūdikis apžiotų krūtį teisingai - apžiotų ne tik spenelį, bet ir areolę (tamsesnę odos dalį prie krūties spenelio). Kuo geriau jis krūtį paima, tuo jis prisiryja mažiau oro. Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu.
• Motinos pienas. Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiui, jis lengviau virškinamas ir kūdikio skrandis dvigubai greičiau ištuštėja, nei geriant adaptuotus pieno mišinius.
• Specialūs mišiniai. Atpilantiems nežindomiems kūdikiams gydytojas gali patarti vartoti specialius adaptuotus pieno mišinius (šie mišinėliai pažymėti raidėmis AR), kurie yra tirštesni nei įprasti pieno mišiniai. Maitinant sutirštintu pieno mišiniu, čiulptuko skylutė turi būti šiek tiek didesnė, bet ne tokia didelė, kad mišinys tekėtų srove. Pieno mišinius rekomenduotina vartoti tik pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.
• Mamos mityba. Jei manote, kad atpylimas gali būti susijęs su alergija maistui (ar jo netoleravimu), pasistenkite nustatyti, kokie maisto produktai, ar jų sudėtinės dalys, galėtų būti refliukso (atpylimo) priežastis. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą.

Miego metu

Po maitinimo kūdikį 5-30 min. palaikius vertikalioje padėtyje ir jam atsirūgus, tam, kad jis atpiltų rečiau, galima trumpam paguldyti ant pilvo arba ant kairiojo šono. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad miegoti vaikas ant pilvo negali, nes guldant ant pilvo dažniau būna netikėtos ir staigios mirties sindromas. Gulint ant nugaros atpilama dažniausiai, tačiau saugiausia miego padėtis kūdikiui yra ant nugaros.

Saugus miegas: bendrieji principai

Kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus. Kur miegos naujagimis? Kaip sukurti jam saugią aplinką? Kas geriau - lovytė ar tėvų lova? Atsakymus į šiuos klausimus aptarsime toliau.

Čiužinys ir lovytė/lopšys

• Čiužinys. Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų. Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna iš lėto, vadinasi, yra netinkamas. Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai. Jei renkatės putų poliuretano čiužinuką, geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Norėdami natūralaus čiužinuko - su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. - svarbu atkreipti dėmesį, kad jis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus.
• Paklodė. Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų.
• Lovelė. Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui. Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos - tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį. Taip pat atkreipkite dėmesį į reguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių, tuo geresnis pritaikymas.
• Lopšys. Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų ir tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius „kvėpuojančius“ šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos.

Vengtinos miego priemonės ir SIDS rizika

• Pagalvė. Pagalvė nereikalinga, nes naujagimio/kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios nei suaugusių žmonių. Jų galvos, lyginant su kūneliu, yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos. Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų.
• Minkšti priedai. Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrikdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni, kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavimo takus, pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šalį trukdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.
• Lizdelis. Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai ar yra neišnešioti.
• Minkšti žaislai. Kalbant apie vaikų mylimus minkštučius pliušinius žaisliukus, svarbu žinoti, jog patiems mažiausiems pastarieji nėra rekomenduojami. Minkšti daiktai - vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Su minkštu „mylimuku“ rekomenduojama miegoti vyresniems nei 12 mėnesių vaikams.

Antklodės ir miegmaišiai

• Antklodė. Pūkuotų apklotų plaukeliai ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido.
• Miegmaišis. Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegmaišį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegmaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu - rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.

Kambario temperatūra ir vėdinimas

Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19-23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna „sausas“ - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.

Vystymas

Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė, flanelė, linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą, nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai. Ne visiems naujagimiams vystymas patinka, todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia.

Saugus miegas kartu su tėvais

Labai dažnai miegas kartu tampa sprendimu norint visiems kokybiškai pailsėti, ypač kai naujagimis/kūdikis yra žindomas.

• Lova. Tėvų lova neturi būti per siaura. Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti specialiomis apsaugomis, saugančiomis nuo iškritimo. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos, reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis.
• Čiužinys. Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti, stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio, naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant minkštos sofos.
• Paklodė. Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų, į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis.
• Pagalvės ir antklodės. Šalia naujagimio negali būti purių pagalvių ir antklodžių. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS riziką dėl uždusimo, perkaitimo. Siekiant saugiai miegoti kartu purią pagalvę turi pakeisti plonėsnė, kietesnė pagalvė arba tiesiog sulenkta ranka.
• Apranga. Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos.
• Tėvų būklė. Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis, turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų. Miegoti ant mamos krūtinės nakties metu nėra saugu, užmigus mamai naujagimis gali nusiridenti.
• Kūdikio padėtis. Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės.
• Plaukai. Jei mamos (arba tėčio) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti.

Kad ir kur nuspręstumėte migdyti naujagimį - savo lovoje ar lovelėje, lopšelyje, visuomet užtikrinkite, kad jo miego aplinka bus saugi.

Kaip užtikrinti ramų ir kokybišką naujagimio miegą?

Kūdikių miegas. Jauniems tėveliams kyla daugybė klausimų apie kūdikio miegą. Tinkamai pasiruošus, bemiegės naktys gali tapti praeitimi. Naujagimio miego ritmas yra pasiskirstęs per visą parą daugmaž vienodais intervalais, t.y. jis nežino, kada yra diena, o kada naktis. Naujagimis pirmiausia užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, gali judėti ir niurzgėti ar net suverkti. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir, jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo.

Vidutinė rekomenduojama miego trukmė pagal amžių:

Naujagimių miegas susideda iš 6-7 trumpų, vienodų miego tarpsnių, tačiau jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais galima įžvelgti besiformuojantį kūdikio nakties miego ir dienos pogulių ritmą. Iš pradžių „atsiskiria“ ilgasis nakties miegas ir daug trumpų dienos miegelių - pogulių.

Dažnos prabudimo priežastys

• Alkio jausmas. Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos.
• Sveikata. Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija gali trukdyti ramų kūdikio miegą. Dygstančių dantukų skausmas, pilvo diegliai ir kitos sveikatos bėdos gali stipriai sutrikdyti kūdikio miegą.
• Vystymosi pasiekimai. Mokymasis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius.
• Atsiskyrimo baimė. Apie 6 mėnesį mažylio smegenys subręsta tiek, kad jis ima aiškiau suvokti emocijas, o prieraišumas sustiprėja, todėl atsiranda mamos netekimo baimė.
• Nepakankamas dienos miegas (pervargimas). Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. Nuostata, kad kūdikis nemiega, nes jis nėra pakankamai pavargęs, dažniau yra klaidinga nei teisinga.
• Miego regresas. Miego regresas (arba miego regresija) yra nuo kelių dienų iki mėnesio (kartais net iki 6 savaičių) trunkantis laikotarpis, kuomet pasikeičia (paprastai pablogėja) vaiko miego įpročiai.

Miego ritmo ir įpročių formavimas

• Laikykitės dienotvarkės. Dienotvarkės įvedimas padeda tiek kūdikiui, tiek ir jo tėvams gyventi paprasčiau ir harmoningiau. Nelaukite, kol kūdikis pervargs. Perstimuliuoti ir per ilgai būdraujantys kūdikiai sunkiau užmiega, dažniau pabunda, o ir jų miegas nėra toks kokybiškas.
• Pakankamas dienos miegas. Jeigu jūsų mažylis neišmiega pakankamo valandos trukmės dienos miego, tai gali atsiliepti jo miegui nakties metu.
• Dienos ir nakties kaitos požymiai. Svarbu leisti kūdikiui dalyvauti jūsų dienos veikloje ir išnešti jį į dienos šviesą. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos. Melatonino - miego hormono - gamybą mūsų organizme skatina tamsa. Atsisveikinimą su tamsa reikėtų pradėti likus maždaug valandai iki miegelio. Išjunkite ryškias šviesas, televizorių, kompiuterį bei kitus ekranus, skleidžiančius mėlyną šviesą.
• Kūdikių masažas. Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
• Miego ritualai. Miego ritualas yra kiekvieną dieną prieš miegą kartojama veiksmų seka. Tai prigesintos šviesos, išjungta garso ir vaizdo aparatūra (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Apsirengti pižamą, padainuoti lopšinę. Tokie nuolat pasikartojantys veiksmai vaikams ne tik yra būtini, bet ir mėgstami.
• Stebėkite mažylį. Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko.
• Tylus kambarys. Triukšmas, sklindantis iš išorinės aplinkos, gali trukdyti vaikui užmigti ar pažadinti šiam įmigus, tačiau tai nereiškia, jog kambaryje turi būti visiška tylu. Kuo vaikui bus nuobodžiau, tuo jis greičiau užmigs. Dėmesį traukiantys daiktai, veiksmai ar garsai miegelį atitolina.
• Baltasis triukšmas. Pasitelkite baltąjį triukšmą. Pastebėta, kad baltasis ir rožinis triukšmas padeda lengviau užmigti, giliau miegoti, pagerina miego kokybę tiek suaugusiems žmonėms, tiek ir kūdikiams.

Mokymas užmigti savarankiškai

Nuo 6 mėnesių galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Miego specialistai Jums nepagrūmos pirštu, jei į miego ritualą įtrauksite ir žindymą, sūpavimą ar nešiojimą ant rankų. Tikslas - kūdikį nuraminti, padėti atsipalaiduoti, sukelti mieguistumą, tačiau ne visiškai jį užmigdyti. Nerekomenduojamos tos užmigimo priemonės, kurios turi tiesioginį ryšį su Jumis (krūtis, sūpavimas, nešiojimas), nes jos sukelia vaikui savotišką priklausomybę ir ilgainiui atima gebėjimą užmigti natūraliai.

• Švelnus krūties atitraukimas. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukite krūtį iš burnos ir toliau niūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje.
• Kantrybė ir nuoseklumas. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats. Šio metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus.
• Čiulptukai. Daugelio vaikų mėgiami čiulptukai, užuot skatinę nusiraminimą prieš miegą, priešingai, gali tapti susierzinimo priežastimi, jei jie dingsta iš burnos.
• Reakcija į verkimą. Kai vaikas bando savarankiškai užmigti, galite likti jo kambaryje. Svarbiausia - neatlikti jokių aktyvių veiksmų, trukdančių natūraliam užmigimui. Jei Jūsų buvimas blaško, galite trumpam išeiti ir po 1-2 minučių sugrįžti. Tėveliai tokioje situacijoje turi išlikti švelnūs, tačiau kartu tvirti bei atkaklūs.

tags: #kaip #migdyti #naujagimi #kad #neatpiltu

• Kaip lavinti vaikų kūrybiškumą muzikos pagalba
• Patarimai ramiam 18 mėnesių vaiko miegui
• vaikų darželiai Vilniuje
• profesionali pagalba kelyje į tėvystę
• Išsamus vadovas apie vaikų viduriavimą