Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis: viskas, ką reikia žinoti
Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra svarbūs rodikliai, atspindintys jo sveikatą ir gerovę. Tėvams dažnai kyla klausimų dėl kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi įpročių, ypač kai kūdikis nesisioja ar netuštinasi taip dažnai, kaip tikėtasi. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su šiais procesais, įskaitant normalų dažnumą, galimas priežastis ir patarimus, kaip spręsti problemas.
Normalus Kūdikio Šlapinimosi Dažnumas
Normalus naujagimio šlapinimosi dažnumas gali svyruoti nuo 8 iki 10 kartų per parą. Tačiau šis skaičius gali skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant:
- Skysčių suvartojimas: Kuo daugiau kūdikis geria, tuo dažniau jis šlapinasi.
- Prakaitavimas: Kuo daugiau kūdikis prakaituoja, tuo rečiau jis šlapinasi.
- Šlapimo pūslės talpa: Mažų vaikų šlapimo pūslė yra mažesnės talpos, todėl jie linkę dažniau šlapintis nei vyresni.
- Mityba: Valgant tam tikrus vaisius ir daržoves, pvz., agurkus, arbūzus, obuolius ir vynuoges, šlapinamasi dažniau.
- Individualūs skirtumai: Kiekvienas vaikas šlapinasi skirtingą kartų skaičių, priklausomai nuo situacijos.
Svarbu atsiminti, kad vaikai neturi būti mokomi sulaikyti šlapimą.
Šlapimo Kiekis ir Spalva
Šlapimo kiekis, pašalinamas vieną kartą, priklauso nuo vaiko amžiaus ir aplinkos temperatūros. Kai vaikas daugiau prakaituoja, jo šlapimas būna koncentruotesnis ir jo būna mažiau. Mažai šlapimo išskiriama susirgus kai kuriomis inkstų ligomis, pagausėja - susirgus cukralige ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Naujagimio šlapimas pirmąją gyvenimo savaitę gali būti neintensyviai rausvas - tai yra norma. Antrąją gyvenimo savaitę jis tampa geltonos spalvos. Koncentruotas šlapimas yra intensyvesnės geltonos spalvos. Toks jis būna tuomet, kai daug išprakaituojama ir mažai geriama.
Ką Daryti, Jei Kūdikis Nesisioja į Sauskelnes
Yra keletas galimų priežasčių, kodėl kūdikis nesisioja į sauskelnes taip dažnai, kaip tikėtasi:
- Dehidratacija: Jei kūdikis negauna pakankamai skysčių, jam gali prasidėti dehidratacija.
- Pieno trūkumas: Naujagimis turi pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate “kakučio”, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat “kabo” prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba.
- Sauskelnės: Kaip daugelis žinome, naujagimiai išskiria tik nedidelį kiekį šlapimo, o vienkartinės sauskelnės labai gerai jį sugeria. Tad gali būti sunku atskirti, ar sauskelnės šlapios ir ar jūsų kūdikis pakankamai šlapinasi.
Jei nerimaujate dėl kūdikio šlapinimosi įpročių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas galės nustatyti, ar yra kokia nors medicininė priežastis, dėl kurios kūdikis nesisioja į sauskelnes.
Štai keletas patarimų, kaip spręsti šią problemą:
- Stebėkite kūdikio skysčių suvartojimą: Įsitikinkite, kad kūdikis gauna pakankamai skysčių. Žindomi kūdikiai turėtų būti žindomi pagal poreikį. Kūdikiai, maitinami mišiniais, turėtų gauti pakankamai mišinio pagal jų amžių ir svorį.
- Stebėkite kūdikio šlapinimosi dažnumą: Užsirašykite, kiek kartų kūdikis šlapinasi per dieną. Tai padės gydytojui nustatyti, ar yra problema.
- Stebėkite kūdikio šlapimo spalvą: Jei kūdikio šlapimas yra tamsiai geltonas arba rausvas, tai gali būti dehidratacijos požymis.
- Kreipkitės į gydytoją: Jei nerimaujate dėl kūdikio šlapinimosi įpročių, kreipkitės į gydytoją.
Šlapimo Tyrimai
Šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti įvairias sveikatos problemas. Vaistinėse, medicinos prekių parduotuvėse dabar galima įgyti šlapimo surinkimo indų berniukams ir mergaitėms. Mergaitėms surinkti šlapimą sunkiau: prieš priklijuojant šlapimo surinkimo induką mergaitė turi būti apiplauta dezinfekuojančiu tirpalu (perkoštą ramunėlių nuovirą reikia leisti srove iš viršaus į apačią praskėtus didžiąsias lytines lūpas). Apiplovimui netinka kalio permanganato tirpalas. Pasitaiko ir taip, kad mažas vaikas apiplaunant pasišlapina. Jei nėra galimybių rinkti šlapimą į specialius indus, vaiką galima pasodinti ant gerai verdančiu vandeniu išplauto puoduko ar dubens. Tyrimui netinka šlapimas su išmatų priemaišomis.
Mamos išsigąsta nuo žodžių „šlapime yra baltymo“ arba „šlapime yra acetono“. Baltymų atsiradimo šlapime priežasčių yra daug - kad ir fiziologinis (normalus) baltymų atsiradimas. Jis nustatomas epizodiškai, o šlapime baltymo būna nedaug - iki 0,1 g/l ir jokių ligos požymių nepastebima. Tuomet gydytojas pataria šlapimo tyrimą kelis kartus pakartoti - suprantama - būtina vykdyti gydytojo patarimą. Kitos baltymo atsiradimo šlapime priežastys yra karščiavimas, ūminis inkstų uždegimas (glomerulonefritas), kitos inkstų bei šlapimtakių ligos. Kai šlapimo tyrime epizodiškai aptinkama baltymo, jo būna nedaug, ir vaiko būklė yra gera - išsigąsti nereikia.
Acetono atsiradimas (ketonurija) aptinkamas, kai kepenyse padidėja acetono gamyba. Ją gali išprovokuoti įvairios priežastys - riebus maistas, karščiavimas, nuodingomis medžiagomis užterštas maistas, kai kurie vaistai, cukraligė. Šlapime randant acetono visuomet yra ir kitų sveikatos sutrikimo požymių. Pagal juos sprendžiama, kokia liga ir ką daryti.
Kūdikio Tuštinimasis
"Kakutis" ir "sysiukas" yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos).
Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Tai nėra normalu. Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą.
Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą.
Kodėl kai kurie žindomi kūdikiai tuštinasi taip retai, o kai kurie - net kelis kartus per dieną? Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai.
Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. NETIESA!
Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos. PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus.
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus. Sakoma, kad žindomiems kūdikiams viduriai nekietėja. Aiškiausias požymis - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara.
Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“). Raudonos žele pavidalo išmatos. Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Enurezė (Šlapimo Nelaikymas)
Visiškai normalu, kad nevalingai tiek dieną, tiek naktį į kelnytes vis dar pasišlapina 2-3 metų vaikai. Tačiau tėvai sunerimti turėtų, jei ši problema nepraeina 5 m.
- Dieninė: vaikai nevalingai šlapinasi dienos metu. Dažniau ši patologija pasitaiko mergaitėms. Nedidelis šlapimo kiekis išteka sportuojant, kosint ar juokiantis.
- Naktinė: ji pasitaiko dažniausiai, o vaikas nevalingai šlapinasi miegodamas. Pirminę - kai 5 m. Dažniausiai pasitaiko pirminė enurezė, t.y. Pirminė enurezė pasitaiko 80-85 proc. visų atvejų. Nuo pirminės enurezės kenčia apie 15-20 proc. Kuo vaikas mažesnis, tuo dažniau jis šlapinasi nevalingai: retai kuriam 2-3 m. Dauguma specialistų sutaria, kad 5 m. turėtų būti „atskaitos taškas“, t.y. jei 5 m.
Hormonų įtaka: esant nebrandžiai nervų sistemai sutrinka antidiuretinio hormono vazopresino gamybos bioritmas.
Nesusiformavęs šlapinimosi refleksas: dėl to vaikas nesugeba prabusti šlapimo pūslei prisipildžius. Ankstyvoje vaikystėje šlapinimosi refleksą kontroliuoja nugaros smegenys, o šlapimo pūslei prisipildžius signalas perduodamas nervų sistemai, atpalaiduojančiai šlapimo pūslės rauką: kdikis ar mažas vaikas pasišlapina nevalingai. Vaikui augant šlapinimosi reflekso kontrolę perima nervų centrai: vaikas pats geba kontroliuoti šlapinimąsi. Kai šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas užsimano šlapintis ir prašosi ant puoduko.
Psichologinės priežastys. Enurezė vystosi dėl psichologinių problemų, traumų jautresniems ir emociškai nestabiliems vaikams. Dažniausiai vaikams ypač stiprus stresas kyla dėl pakitusios gyvenamosios vietos, patyčių, tėvų skyrybų, artimojo netekties ir pan. Dėl intensyvaus streso enurezė dažnai atsinaujina - vystosi antrinė enurezė, t.y.
Ligos. Būtina ištirti, ar besišlapinantis į lovą vaikas neserga jokiomis kitomis ligomis. Tokiu atveju galima įtarti antrinę enurezę, vidutiniškai pasitaikančią 10-15 proc. visų atvejų. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs siuntimą nefrologo (inkstų ligų specialisto) konsultacijai.
Specialus treniruoklis turi įklotą, pritvirtinamą prie vaiko kelnaičių. Kai naktį vaikas pradeda šlapintis, treniruoklis suveikia ir pradeda skleisti garsą arba vibraciją. Palaipsniui formuojasi refleksas: kai šlapimo pūslė prisipildo, vaikas užsinori šlapintis. Teigiamų pokyčių jau galima pastebėti po ~2 sav. Kitais atvejais (t.y. Nustatyta, kad 15 proc. Suprastėja vaiko miego kokybė (vaikas vengia eiti miegoti, nes bijo ir vėl pabusti šlapias) ir t. Atėjus laikui tėvai turėtų nustoti vaikui segti sauskelnes ir leisti pajusti, ką reiškia pasišlapinti į kelnytes. Tinkamas laikas - 1-1,5 m. Specialistų nuomone, nuo sauskelnių privalu atpratinti 2,5-3 m. vaikus. Vyresniame amžiuje, susidūrus su enureze nerekomenduojama naudoti sauskelnių. Pasistenkite iki miego likus 2 val.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Daugeliui kūdikio susilaukusių tėvų kyla visa puokštė klausimų, susijusių su mažylio šlapinimusi. Dažniausi jų - kiek šlapių sauskelnių normalu kasdien pakeisti ar kokios spalvos ir kvapo turėtų būti kūdikio šlapimas. Naujagimių šlapimo pūslė - labai maža, joje gali tilpti vos apie 15 ml šlapimo, todėl naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą ( t. y. Jei mažylis miega, nežadinkite jo norėdami pakeisti sauskelnes. Žindančios mamos dažnai jaučia didesnį nerimą nei mamos, maitinančios naujagimius iš buteliuko pieno mišiniu ar nusitrauktu pienu. Kai duodate buteliuką, lengviau žinoti, ar naujagimis gauna pakankamai pieno. Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas.
Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes. 3-5 dienos: trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes. 6 ir vėlesnės dienos: naujagimiui per 24 val. Tačiau jei nuo pat gimimo kūdikis nesiskundžia apetitu ir kas maždaug 3 val.
Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti gali tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų). Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Pseudomėnesinės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų. Apipjaustymas: po apipjaustymo berniukų vystykluose gali būti šiek tiek kraujo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
