Vasario 1-ąją šalį apskriejo liūdna žinia, kad mirė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas, majoras Andrius Dilda. Šią skaudžią žinią socialiniuose tinkluose paskelbė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Mirties priežastis kol kas nepatvirtinta.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija savo puslapyje rašė: „Šiandien gedime kartu su artimaisiais... Lietuva neteko doro ir garbingo karininko. Šeima - mylimo vyro, sūnaus, tėčio. Ilsėkis ramybėje. Užuojauta artimiesiems, draugams, ginklo broliams bei sesėms.“ Majoras Andrius Dilda, šaliai tarnavęs daugiau kaip dešimt metų, paliko gilų pėdsaką Lietuvos kariuomenėje.

Po kelių dienų, vasario 3-osios vakarą, A. Dildos kolegos iš Lietuvos kariuomenės pasidalijo širdį veriančiais žodžiais, skirtais mirusiam majorui: „Tautiška giesmė lydi į visas gyvenimo keliones. Garbė suremti pečius po kovos. Iki pasimatymo, Andriau.“ Netrukus po šiuo įrašu Andrių pažinoję artimieji bei kolegos ėmė reikšti užuojautą netekties valandą.
Žinia apie Andriaus Dildos mirtį sukrėtė ir Kazlų Rūdą - miestą, su kuriuo siejosi jo ankstyvieji gyvenimo metai. Kazlų Rūdos gimnazijos bendruomenė prisimena jį kaip 2006 metais su 58-ąja abiturientų laida į gyvenimą išėjusį šaunų jaunuolį. Žinių apie mokyklinius Andriaus Dildos ir jo draugų metus esti „Stebėtojų“ metraštyje.
Mokslo metais Andrius pasižymėjo aktyvumu ir talentu. 2005 metais jis minimas kaip geriausiai mokantis vokiečių kalbą ir meninio skaitymo konkurso dalyvis. Jo klasė laimėjo gimnazijoje tuomet vykusioje „Eurovizijoje“ ir „Šauniausios klasės“ konkursuose. Andrius linksmai su draugais leisdavosi su rogutėmis nuo kalniuko gimnazijos kieme. 2006 metais, kartu su trimis merginomis, jis vedė mokslo metų pradžios šventę, dalyvavo karnavale ir šimtadienyje, taip pat buvo gimnazijoje vykusio Regioninio meninio skaitymo konkurso vedėjas.

Matomas, girdimas, draugų ir mokytojų mėgstamas vaikinas suspėdavo ir pamokoms gerai pasiruošti, ir laisvalaikį turiningai praleisti.
Tarnystės Lietuvai kelią Andrius Dilda pasirinko iškart po mokyklos. Mokslus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pasirinko trys 2006 metų abiturientai: Mindaugas Ragauskas, Algirdas Navasaitis ir Andrius Dilda. Po metų jų pavyzdžiu pasekė Danas Janonis ir Rimvydas Zaveckas.

Žurnalo „Kariūnas“ 2009 metų 4-ajame numeryje, skyrelyje „Iš pirmų lūpų“, prisistatė kariūnas A. Dilda, tuometinis II kuopos vadas. Iš jo atsakymų į pateiktus klausimus paaiškėjo, kad apie Joną Žemaitį-Vytautą jis sužinojo 9-oje klasėje. Didžiausią įtaką jam padarė senelis, o iš savo tėvų Andrius išmoko racionalumo ir pareigingumo. Jeigu nebūtų tapęs kariūnu, rinktųsi gaisrininko profesiją. Jo ryškiausias būdo bruožas buvo užsispyrimas, o gyvenimo credo - pats savo likimo kalvis. Praeities asmenybės, kuriomis žavėjosi ir į kurias norėjo lygiuotis, buvo Napoleonas Bonapartas ir generolas Povilas Plechavičius. Pirmakursiams kariūnams Andrius Dilda linkėjo nepasiduoti kitų įtakai, o tam, kas perims jo pareigas, palinkėtų nekartoti pirmtako klaidų.
Andrius Dilda buvo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas. Karininko tarnybą jis pradėjo Rukloje. Po kelerius metus teko praleisti Radviliškyje, Šiauliuose ir Kaune. Tarnybos metu jis susidūrė su nuolatiniais iššūkiais, kuriuos kėlė rotacijos.
Tai tik keli pavyzdžiai, kur gali pasukti kario kelias rotacijos metu. Daugiau nei dešimtmetį Lietuvos kariuomenėje tarnavęs A. Dilda su „Vakaro žiniomis“ yra kalbėjęs Tėvo dienos proga apie tai, kaip tarnyba savo šaliai kartais karius paverčia „savaitgalio tėčiais“. Kai kurių rotacijų metu į kitą miestą šeima keliaudavo kartu, kartais jie likdavo patogesnėje gyvenimui vietovėje ir tada matydavosi tik savaitgaliais. A. Dilda neslėpė, jog apibūdinimas „savaitgalio tėtis“ jam pažįstamas: „Ne kartą buvau taip pavadintas savo draugų rate.“ Jis sakė, jog šeimos gyvenimas ir tarnybos grafikas neretai susikerta, tad kartais tenka priimti nelengvus sprendimus.

Majoras Andrius Dilda ne tik atliko tarnybines pareigas, bet ir aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime, siekdamas informuoti visuomenę apie Lietuvos saugumo situaciją. Praėjusių metų kovą, vos prasidėjus karui Ukrainoje, A. Dilda dalyvavo televizijos laidoje „Šeškinės 20“, kur pasidalijo ne tik asmeninėmis įžvalgomis, bet ir stengėsi paaiškinti realią situaciją ir karo grėsmę Lietuvoje.
Laidoje jis ramino visuomenę ir ragino nepasiduoti panikai, pabrėždamas, kad priešininkai to ir siekia. „Šiuo metu Lietuvos karinė parengtis yra adekvati situacijai, kuri yra tiek pas mus prie sienų, tiek visoje Europoje. Kariai vykdo užduotis, vykdo pratybas, tiek mūsų kariai, tiek sąjungininkai, kurie yra Lietuvos teritorijoje. Tikrai nemanau, kad reiktų jaudintis dėl šiandieninės situacijos. Norėčiau nuraminti Lietuvos gyventojus ir svečius, kad čia jūs tikrai galite jaustis saugiai“, - dalijosi A. Dilda.
Jis taip pat akcentavo NATO narystės svarbą Lietuvos saugumui. „Tai, kad Lietuva yra NATO narė, yra besąlygiškas saugumo jausmas. Tikrai ne paslaptis visiems, kad per visą laiką, kiek egzistuoja NATO, sakykime, kaip struktūra, aljansas - nei viena šalis priklausanti jai nebuvo užpulta ar kitaip paveikta priešininkų. Atgrasymas tikrai veikia. Mes prisidedame prie saugumo, tiek mes vykstame, tiek pas mus kitų šalių NATO kariai atvyksta. Aljansas yra stiprus ir pilnai pasirengęs atremti bet kokią grėsmę“, - raminančiai kalbėjo Andrius Dilda.

Majoras pabrėžė, kad negalima pasiduoti panikai, ir, žinoma, reikia padėti Ukrainai ir jos žmonėms, taip, kaip patys suprantame ar galime. Lietuva neteko doro ir garbingo karininko, kuris savo tarnyba ir viešąja veikla prisidėjo prie šalies saugumo ir visuomenės informuotumo.