Kateterizacija yra medicininė procedūra, kurios metu specialus vamzdelis, vadinamas kateteriu, įvedamas į kūną tam tikram tikslui pasiekti. Nors ši procedūra dažniausiai siejama su suaugusiaisiais, ji taip pat gali būti atliekama ir kūdikiams, ypač kai reikalinga medicininė intervencija ar stebėjimas.
Kateteriai WINDI yra sukurti kaip natūralus sprendimas kūdikiams, siekiant palengvinti pilvo pūtimą, diegliukus ir kitas problemas, susijusias su dujų kaupimusi. Šie kateteriai yra vienkartinio naudojimo.
Kai kūdikiui kaupiasi dujos, gali būti naudojamas specialus WINDI kateteris. Procedūra atliekama švelniai:

Kateterių laikymo trukmė priklauso nuo jų tipo, paskirties ir paciento būklės. Svarbu, kad kateteris būtų naudojamas laikantis medicininių rekomendacijų, nes netinkamai laikomas kateteris gali padidinti infekcijų ar kitų komplikacijų riziką.
Šlapimo pūslės kateterizacija yra procedūra, kurios metu kateteris įvedamas į šlapimo pūslę, kad pašalintų šlapimą. Ši procedūra kūdikiams atliekama tik esant medicininiam būtinumui. Svarbu suprasti, kad kateterio įvedimas yra aseptinė procedūra, reikalaujanti tinkamos higienos ir profesionalumo.
Prieš pradedant procedūrą, svarbu informuoti tėvus apie tai, ką ruošiamasi daryti ir kodėl tai reikalinga.
Šlapimo kateteriai gaminami iš įvairių medžiagų, tokių kaip:
Lateksiniai kateteriai yra pigiausi, tačiau gali pažeisti šlapimo takų gleivinę ir dažnai alergizuoja.
Tiek vyrams, tiek moterims naudojami tie patys kateteriai, nors anatomiškai moterų ir vyrų šlaplės ilgis skiriasi. Kateterio gale yra balionėlis, kuris palaiko kateterį pūslėje. Dažniausiai balionėlis pripildomas 3-5 ml sterilaus vandens vaikams.
Vyrams šlapimo kateteris fiksuojamas prie pilvo, kad būtų užtikrinta natūrali šlapimo tėkmė bei išvengta pragulų šlapimtakiuose. Vaikščiojančioms moterims šlapimo kateteris taip pat fiksuojamas prie pilvo, o gulinčioms - prie šlaunies.
Įvedus šlapimo kateterį, būtina paaiškinti tėvams, kaip jis funkcionuoja. Svarbu stebėti, kad kateteris ir šlapimo surinkėjas nebūtų susisukę ar užspausti, o šlapimo surinkėjas visada kabėtų žemiau šlapimo pūslės lygio. Šlapimo maišas ištuštinamas pagal poreikį.
Siekiant išvengti infekcijos, prieš nupilant šlapimą, rankos dezinfekuojamos ir apsimaunamos švarios pirštinės. Šlapimo surinkėjo išleidžiamasis kranelis turi būti švarus, o maišas negali gulėti ant žemės.
Viena dažniausių komplikacijų - šlapimo takų infekcija, nes kateterizacijos metu pažeidžiamas natūralus apsauginis barjeras.
Vienkartinio kateterizavimo metu šlapimo pūslė ištuštinama ir kateteris pašalinamas. Ši procedūra gali būti sterili arba švari. Ligoninėse ji atliekama steriliai, o namuose apmokyti tėvai gali atlikti laikydamiesi švaros. Jei reikalingas nuolatinis vienkartinis kateterizavimas, jis atliekamas 4-6 kartus per parą vienodais intervalais.
Periferiškai įvestas centrinis kateteris (PĮCK) dažniausiai įvedamas į stambią veną vidiniame alkūnės linkyje ir nuvedamas į centrinę veną virš dešiniojo prieširdžio. PĮCK paliekamas daugeliui savaičių ar net mėnesių, išvengiant IV kateterio keitimo kas keletą dienų. PĮCK gali būti naudojamas taikant chemoterapiją, lašinant kraujo komponentus, antibiotikus, įvairius kitus medikamentus, taip pat naudojant intraveninį maitinimą.

Kai reikia sujungti PĮCK, į veną įvestas kateteris sujungiamas su išorėje esančiu vamzdeliu. Slaugytoja ar gydytojas PĮCK įveda ligoninės palatoje. Vaikas paguldomas ant lygaus paviršiaus, visos procedūros metu jam tenka nejudėti ir laikyti ranką tiesiai. Šiai sričiai apmarinti ir nuskausminti, suleidžiama vaistų. Įvedant PĮCK į žasto veną, naudojama speciali tuščiavidurė adata, per kurios spindį ir pravedamas kateteris.
Norint išvengti problemų, PĮCK, kaip ir išoriniams kateteriams, reikalinga tinkama priežiūra. Slaugytojos apmoko, kaip pakeisti tvarsčius, praplauti kateterį, pakeisti dangtelį ir patikrinti, ar nėra infekcijos požymių. Tvarstis, dengiantis tą vietą, keičiamas kas savaitę, taip pat, jei sušlampa ar atsiklijuoja. Kateterį reikia praplauti kasdien bei po kiekvieno naudojimo. Kaip teisingai prižiūrėti kateterį galima išmokti prižiūrint slaugytojai.
Kateteris, įvestas į veną ilgesnį laiką, gali imti ją dirginti. Dažniausiai tai įvyksta per keletą pirmųjų dienų nuo kateterio įvedimo. Uždegimas pasireiškia patinimu, skausmu, mažų venų išryškėjimu greta tos vietos. Skausmą ar kitus nemalonius pojūčius gali sumažinti šiltas drėgnas kompresas arba atsargiai uždėta kaitinamoji pūslė.
Norint sumažinti infekcijos riziką, labai svarbu laikytis sterilumo. Kateterio įvedimo vietoje tvarstis turėtų būti keičiamas kas savaitę arba kai sušlampa, atsiklijuoja. Kateterio dangteliai taip pat turi būti keičiami reguliariai, naudojant sterilią techniką. Pats PĮCK turi būti reguliariai praplaunamas.
Infekcija vietiškai pasireiškia paraudimu, patinimu, šlapiavimu, karštesne oda apie įvedimo vietą, ją galima įtarti atsiradus karščiavimui, šaltkrėčiui, nuovargiui ar mieguistumui. Kartais ištinka nelaimė ir kateteryje atsiranda skylutė, jis įtrūksta. Atsargus elgesys su kateteriu gali apsaugoti nuo tokių atsitikimų. Jei iš PĮCK, ypač atliekant injekciją, teka skysčiai, reiktų įtarti, kad jis įskilo. Įtarus įtrūkimą, reikia surasti skylutę, perlenkti kateterį aukščiau įskilimo, apsukti lipnia juosta ir uždengti sterilia marle. Kateterio dislokacija pasireiškia skausmu krūtinėje, rankos ar krūtinės deginimu ir patinimu aukščiau įvedimo vietos, taip pat skysčio tekėjimu šalia kateterio, skausmu leidžiant į kateterį skysčius.
Tėvų patirtys, susijusios su kateterio įvedimu kūdikiams, gali būti labai skirtingos, tačiau neretai jos susijusios su nerimu ir skausmu, tiek pačiam vaikui, tiek tėvams.
Viena mama pasidalino savo skaudžia patirtimi: "Man pikčiausia, kad jis [kateteris] visas sudraskytas sesučių ir su mėlynėmis ant rankų nuo laikymo. Man buvo liepta išeiti už užrakinamų durų. Girdejau kaip vaikas spiegia nesavu balsu gal pusvalandį ar ilgiau. Atejus radau visą subadytą, kelnes kruvinos. Vėliau palatoje radau ir zaizdeliu. Antra naktis negaliu normaliai užmigti. Iki siol šokas." Kitos mamos situacija buvo šiek tiek geresnė: "Mano mergytę išsinešdavo iš palatos, bet labai greitai atgal parnešdavo su kateteriu, kelios minutės trukdavo. Girdėdavau, kad suverkia netoliese kabinete šiek tiek, bet kol parneša jau ir rami būdavo."
Kai kuriais atvejais, net ir profesionaliai atlikta procedūra gali sukelti nepatogumų: "Mano mergytę išsinešdavo iš palatos, bet labai greitai atgal parnešdavo su kateteriu, kelios minutės trukdavo. Pasakė, uoj, ištepėm kelnes krauju, išsiplaukit. Vaiko venos labai silpnos, trukinėja. Ir viskas." Kitos mamos patirtis rodo, kad net ir suaugusiems gali būti sunkiau: "Man buvo pogimdyviniam įvedinėjo kateterius mažytei, tai gražiai, man pačiai blogiau įvedė, mėlynių atsirado 🙈 o reanimacijoj, tai man pasirodė grubus personalas, nes mes gulėjom po lempom pirmą parą."
Nepaisant neigiamų patirčių, yra ir teigiamų pavyzdžių: "Mano mažytė beveik mėnesį laiko buvo nuolat su kateteriais, buvo ir rankose, ir kojytėse, nieko panašaus tikrai nebuvo nė vieno karto, o vedė trijose skirtingose ligoninėse."
Be kateterizacijos, naujagimių priežiūrai svarbūs ir kiti aspektai:
Šiuo metu daugelyje gimdymo stacionarų virkštelės liekana paliekama nudžiūti natūraliuoju būdu. Ji valoma paprastu vandeniu ir gerai nusausinama 1-2 kartus per dieną. Nukritus virkštelei, taip pat valoma ir bambutės žaizda. Įprastai virkštelės liekana nudžiūna per 4-6 dienas.
Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm per dieną. Maždaug 10-14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama.
Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos - tai išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinantys iš gimdos po gimdymo. Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai - lochia rubra. Po 3-4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa). Apie 10-ą dieną, įsimaišius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba). Lochijos išnyksta praėjus 4-5 savaitėm po gimdymo.
Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių).
Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo, priklauso nuo fizinių pratimų.
Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą. Nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti.
Medikamentinio gimdymo skausmo malšinimo tikslas - sumažinti gimdyvės skausmą sąrėmių metu. Epidurinė nejautra - efektyviausias gimdymo skausmo malšinimo būdas. Tai neskausminga, bet techniškai atlikti sudėtinga procedūra. Ši nejautra dažniausiai pradedama esant aktyviam gimdymo laikotarpiui, kuomet gimdos kaklelis yra atsivėręs 3-4 cm. Procedūros metu, epiduriniame tarpe paliekamas epidurinis kateteris, kad esant reikalui pakartotinai suleisti vaistus.
Emocinis artimo žmogaus palaikymas yra labai svarbus gimdyvei. Taisyklingas kvėpavimas (gilus įkvėpimas per nosį, iškvėpimas pro burną) taip pat gali padėti sumažinti skausmą. Dažniausiai gimdyvei pačiai leidžiama kontroliuoti gimdymo skausmą.
Visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams turi būti suleidžiama profilaktinė vienkartinė vitamino K dozė ir pirmoji hepatito B vakcina per pirmąją parą. Prieš išvykstant į namus, naujagimiams yra atliekamas klausos otoakustinis tyrimas bei akių dugno raudonojo reflekso tyrimas.
Kūdikių pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakarą. Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą.
