Kas yra Paprastasis Kurklys ir Kodėl Jis Žalingas?
Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) - tai kurklinių (Gryllotalpidae) šeimos vabzdys, dar žinomas kaip parpliu ar turkliu. Šis požeminių erdvių vabalas gyvena po žeme ir gali sukelti didelę žalą augalams daržuose, soduose bei šiltnamiuose. Kūno ilgis siekia iki 5 cm. Kurklio galva nedidelė, burnos organai nukreipti į priekį, antenos neilgos. Jis turi trumpus odiškus antsparnius, ilgus vėduokliškus ir plačius sparnus. Priekinės kojos yra rausiamojo tipo, pritaikytos kasti urvus.
Kurkliai yra vieni iš egzotiškiausių nariuotakojų Lietuvoje, o jų dydis kartais siekia iki 6-7 centimetrų. Jie pasižymi išskirtiniu krypties pojūčiu ir gali tiksliai keliauti savo požeminiais tuneliais. Palyginti su daugeliu kitų vabzdžių rūšių, kurklių gyvenimo trukmė yra gana ilga - jie gali gyventi iki ketverių metų, o kai kurių individų gyvenimo trukmė optimaliomis sąlygomis gali būti dar ilgesnė.

Patelė deda iki 500 kiaušinių, kurie vystosi ilgai (2-2,5 metų) žemėje. Kurklių lervos vadinamos nimfomis, jos yra tarsi suaugėlių kopijos, tik be sparnų ir šviesesnės. Šiltesnė temperatūra skatina greitesnį kurklių augimą ir vystymąsi, o žemesnė temperatūra lemia lėtesnį brendimą. Žiemoja kurkliai iki 1-1,5 metro gylio urve, kur nepaveikia šaltis, dažniausiai sausose vietose, tačiau mielai renkasi ir mėšlo ar komposto duobes dėl išskiriamos šilumos.
Urvas rausia daugiausia lengvuose, humusinguose dirvožemiuose, kuriuose yra daugiau drėgmės ir maistinių medžiagų. Dėl nuolatinės žmogaus priežiūros ir dažno laistymo, dirvožemyje būna daugiau drėgmės, o tai sudaro palankias sąlygas kurkliams įsikurti daržuose, soduose, šiltnamiuose. Agronomas T. Gurskas juokauja, kad kurkliams labiausiai patinka tie augalai, kuriuos labiausiai mylite ir laistote. Kurklys, kaip ir kurmis, yra vabalas-specialistas, kuris gali gyventi tiek po žeme, tiek plaukti, o ekstra atveju net ir skristi. Naktį kurklys gali nuskristi toli, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme.
Kurkliai minta smulkiomis augalų šaknimis, vabzdžiais, rečiau sliekais, vorais, tačiau entomologas Vytautas Tamutis pažymi, kad pagrindinis kurklių maisto šaltinis nėra augalų šaknys - jie minta sliekais bei kitais žemėje gyvenančiais bestuburiais, įvairiais vabalais. Nepaisant to, knisdamas urvelius, kurklys gali pažeisti ar nugraužti augalo šaknis, dėl ko augalai gali pradėti vysti, išlenktis, prarasti dalį šaknų sistemos, o kartais ir visai numirti. Šaknų pažeidimas sutrikdo augalų maistinių medžiagų ir vandens pasisavinimą, o tai gali sukelti sumažėjusį augimo greitį, silpnumą, džiūvimą, mažesnį derlių. Kurkliai kasa tunelius dirvoje, o tai pasimato kaip mažos duobutės arba kanalai žemės paviršiuje. Šaltuoju metų sezonu retai kada galima pamatyti kurklio urvą, kadangi šie iš žemės gelmių pradeda lįsti vis aukščiau, tik atšilus orams ir sušilus dirvožemiui.
Kurklius galima išgirsti - patinėliai skleidžia garsus, panašius į švilpimą arba kurkimą, ypač gegužės-birželio mėnesiais poravimosi metu. Jų giesmės svirpia itin įdomiai, kuomet jie bando prisišaukti kitus. Kurkliai itin baikštūs ir dažniausiai išlenda naktimis, todėl pamatyti juos gali būti itin sunku. Darže ar šiltnamyje darbą išduoda nuvytę augalai, kuriuos išrovus matomi iškasti urveliai - piršto dydžio ertmės. Nors kurkliai daugiausia yra žolėdžiai, jie taip pat gali būti ir plėšrūs, ėsdami smulkius bestuburius. Norėdami apsiginti nuo plėšrūnų, kurkliai naudoja savo stiprias priekines kojas galingiems smūgiams.
Kurklių Kontrolė: Nuo Prevencijos Iki Naikinimo
Efektyvi kurklių kontrolė reikalauja įvairiapusiškų priemonių - nuo prevencijos iki tiesioginio naikinimo. Nuosekliai naudojant vieną ar kelis būdus, galima juos išnaikinti.
Prevencinės Priemonės
- Dirvos priežiūra: Rudenį dirvą verta sukasti giliau, kad kurklių lervos ir kiaušiniai būtų iškasti į paviršių ir sušaltų. Visą vegetacijos laikotarpį rekomenduojama purenti dirvą iki 15 cm gylio. Purenant dirvą, dažnai pasitaiko, kad kurkliai iškasami, o jų urveliai sugriaunami.
- Dirvos drėgmės kontrolė: Kadangi kurkliai mėgsta drėgną aplinką, perlaistytas dirvas verta sausinti. Kurkliai nemėgsta sauso, molingo ar itin smėlingo dirvožemio.
- Reguliarus ravėjimas: Kurkliai dažnai naudojasi tankia augmenija, todėl svarbu reguliariai ravėti lysves ir pašalinti nereikalingą augaliją.
- Augalų, atbaidančių kurklius, sodinimas: Kai kurie augalai skleidžia kvapus, kurie atbaido kurklius. Galite šalia daržovių pasodinti chrizantemų, medetkų ar gvazdikėlių. Taip pat galima spygliuočių šakomis išdėti bulvių tarpueilius. Drebulės ar alksnio 2-4 cm storio šakos su žieve, įsmeigtos į žemę apie 30 cm viena nuo kitos, taip pat gali padėti. Svogūnų lukštų antpilo skleidžiamas kvapas, supiltas į urvą, gali atbaidyti kurklius ir šie persikels į kitą vietą.
- Tręšimo taisyklės: Augalų negalima tręšti šviežiu karvės mėšlu - jis priviliotų kenkėjus iš visos apylinkės. Atskiestas paukščių mėšlas, priešingai, nubaido kurklius, juo reikia laistyti dirvą sausu oru.
- Plastikiniai barjerai: Aplink augalus galima įkasti stiklinio ar plastikinio butelio gabalus, arba įkasti plastiko juostas mažiausiai 10 centimetrų gylyje, kad jie negalėtų pralįsti pro apačią. Tai veikia kaip kliūtis kurkliams ir jie vengs eiti link augalų.
Natūralūs Priešai ir Biologinė Kontrolė
- Paukščių pagalba: Kai kurie paukščiai, kaip varnos, strazdai ir varnėnai, mėgsta maitintis kurkliais. Skatindami paukščius "atvykti" į sodą ar daržą, galite sumažinti kurklių populiaciją. Taip pat natūralūs kurklio priešai yra kurmiai, žygiai, driežai, skruzdės, šunys ir katės. Agronomas netgi juokauja, kad galima įsiveisti kurmių, o, kai jie išnaikins kurklius, kurmius išgaudyti.
- Nematodai: Tai dar vienas biologinis kurklių priešas. Paskleidus šiuos nematodus ant dirvos paviršiaus, jie suranda, įsiskverbia ir sunaikina kurklius maždaug per savaitę. Nematodai yra saugūs naudingųjų nariuotakojų faunai, augalams ir žmogui.
- Biologiniai preparatai: Biopreparatai, tokie kaip tam tikros bakterijos, gali būti naudojami kurkliams naikinti.
Spąstai Kurkliams
- Mėšlo ar komposto duobės spąstai žiemai: Vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje (kai dirvos temperatūra ne žemesnė kaip 8 °C) reikia paruošti šviežio mėšlo arba komposto duobę (apie 50-60 cm gylio). 100 m² plote turėtų būti ne mažiau kaip 5 duobės. Uždengus dugną ir sieneles sena polietileno plėvele, reikia prikrauti pusiau perpuvusio mėšlo. Į duobes kurkliai sulįs žiemoti, nes ten šilta. Atvėsus orams, geriausiai per pirmąsias šalnas, mėšlą reikia išpurtyti ant daržo, kad viskas sušaltų. Tokiu būdu ir patręšite daržą, ir išnaikinsite kurklius.
- Spąstai su šviežiu mėšlu kiaušinėliams: Pavasarį, po gegužės vidurio, sklype reikėtų iškasti negilias duobes ir prikrauti šviežio mėšlo, smulkintų šiaudų. Galima tiesiog padėlioti mėšlo ant dirvos. Kurkliai sulenda ten dėti kiaušinėlių. Išsiritusios lervos iš karto nepalieka lizdų ir minta mėšlu. Po tam tikro laiko šį mėšlą su kiaušinėliais ir lervomis reikia surinkti ir sunaikinti.
- Skysčių spąstai: Į spąstus tiks bet koks indas, dažniausiai stiklainis, su viliojančiu skysčiu, patalpintas lygiai su dirvos paviršiumi. Skysčio pilti iki pusės indo. Tai gali būti alus, cukraus ir vandens lygiomis dalimis mišinys ar kitas panašus rūgstantis skystis. Alus yra raugas, smirdanti medžiaga, kuri pripilta į talpą gali būti įkasama sulig žemės paviršiumi. Grubiai sklindantis kvapas vilioja kurklius ateiti ir atsigerti. Tada jie pakliuvę įkrenta į tą talpą, iš kurios nebegali išlipti. Pavasarį įpilkite į stiklinius butelius po 50-100 g alaus. Kaklelius apriškite gabalėliu marlės. Butelius įkaskite 45° kampu į žemę ir užberkite 3-4 cm storio žemių sluoksniu. Kurkliai pragrauš marlę ir sulįs į vidų, bet atgal išlįsti nebegalės.
- Bulvių ir morkų gaudyklės: Į žemę įkaskite pusiau perpjautas bulves ar morkas - kurkliai mėgsta šakniavaisių skonį ir atkeliauja į tokias duobutes.
- Gaudymas duobutėse: Iškaskite nedideles duobutes ir į jas įdėkite šiek tiek mėšlo ar susmulkintų daržovių. Kurkliai atkeliauja į tokias duobutes dėl maisto ir gali būti lengvai surenkami.
- Linoleumo spąstai: Darže tarpueiliuose patiestas linoleumas. Su metaliniais šiupeliukais tyliai prieinate iš abiejų galų, greitai pakeliate ir sugaunate 2, 3 ar 4 kurklius. Patikrinus žemę, kurioje buvo apsuktas linoleumas, galima rasti ir lizdą su kiaušiniais.
Tiesioginiai Naikinimo Būdai
- Aliejaus ir vandens mišinys: Šis kovos būdas paprastas, greitas ir efektyvus. Aliejus užkemša kurklio kvėpavimo takus ir jis žūsta. Į paprastą butelį įpilkite 4-5 cm aliejaus nuo dugno, likusią dalį užpildykite vandeniu ir gerai suplakite. Gautu mišiniu palaistykite kurklio urvelius (pakanka pusės stiklinės) ir netrukus išlys kurklys, kuris greitai užduss. Urvelius reikia tikrinti pirštu, kur jau leidžiasi žemyn, nes kurklys dieną slepiasi giliausiame urvelyje. Suaugę kurkliai jautresni, o mažesni tik apspangsta ir juos reikia sunaikinti. Vabzdys gali išlįsti nebūtinai ten, kur pylėte, o ir kur netoliese. Aliejus prilimpa prie jų kūno ir jie negali kvėpuoti, todėl išlenda, o jeigu net ir neišlenda, jie bus žuvę. Šį būdą rekomenduoja ir agronomas T. Gurskas, teigiantis, kad jei per metus porą kartų nuoširdžiai pilsite, tikrai ilgam savo daržui padėsite.
- Muilino vandens panaudojimas: Į vandenį įlašinkite kelis lašus skysto indų ploviklio ar natūralaus muilo (10 g ūkiško muilo ir 50 g skalbiamųjų miltelių kibirui vandens) ir išpilkite mišinį į kurklių angas (maždaug 0,5 l). Paskui galima dar ir švaraus vandens įpilti. Muilinas vanduo taip pat veikia panašiai kaip aliejus, užkemšdamas kvėpavimo takus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad indų plovikliai gali kenkti augmenijai.
- Česnako ir aitriosios paprikos ekstraktas: Paruoškite tirpalą iš smulkinto česnako ir aitriosios paprikos, sumaišytų su vandeniu. Užpurkškite šį tirpalą ant dirvožemio.
- Žuvies gabalėliai: Užkaskite nedidelius žuvies gabalėlius netoli augalų šaknų. Nuo žuvies puvimo skleidžiamo kvapo kurkliai traukiasi. Sodininkė Birutė pasakoja, kad jai šis būdas nepasiteisino, nes kurkliai, priešingai, atėjo prie žuvies kaip pamišę.
- Kiaušinių lukštų ir aliejaus mišinys: Į urvelius galima pribarstyti kiaušinių lukštų, sugrūstų ir sumaišytų su nerafinuotu aliejumi. Šį mišinį taip pat galima įterpti į dirvą perkasinėjant žemę, pavyzdžiui, šiltnamyje. Viena daržininkė rašo, kad išvijo kurklius iš šiltnamio smulkintais kiaušinių lukštais, rinkdama juos per žiemą, džiovindama, trindama ir barstydama žemę.
- Kurklio iškasimas: Pagal kurklio leidžiamą garsą galima nustatyti jo buvimo vietą, tai dažniausiai būna urvelio viršus. Rankomis iškasant kurklį galima jį sunaikinti.
- Pesticidai: Yra specifinių insekticidų, skirtų kovai su dirvožemio vabzdžiais, tokiais kaip kurkliai. Juos naudojant reikia laikytis gamintojo instrukcijų ir užtikrinti, kad preparatas nepažeistų augalų ar dirvožemio mikroorganizmų. Tačiau entomologas V. Tamutis nepataria naudoti insekticidų purškimo, nes jis nėra efektyvus, kadangi kurklių nepasiekia, nes jie gyvena žemėje, o didelis kiekis insekticidų gali apnuodyti derlių.
- Užnuodyti masalai: Parduotuvėse yra specialiai tam skirtų užnuodytų masalų, ant dirvos išbarstomi grūdai, kuriuos kurkliai suėda ir numiršta.
Sodininkų Patarimai ir Patirtis
Kova su kurkliais yra nuolatinis iššūkis daugeliui sodininkų ir daržininkų. Sodininkė Birutė teigia, kad kurkliai yra priešas numeris vienas jos sode ir darže, ypač mėgsta pomidorus (štai neseniai šiltnamyje nukando visų šešių šaknis), saldžiuosius pipirus, agurkus, burokėlius, ridikėlius ir bulves. Prie aštrių paprikų nelenda. Birutė yra išbandžiusi daugelį metodų, įskaitant aliejaus ir vandens mišinį, tačiau pastebi, kad ne visada kurkliai išlipa. Kartą ji su kaimynais išbandė žuvies gabalėlius, bet tai tik priviliojo dar daugiau kenkėjų.
Tačiau Birutė su kaimynais turi kelis pasiteisinusius variantus: ji naudoja puslitrinius stiklainius, kuriuos pusiau užpildo alumi ir vandeniu, įkasdama juos lygiai su žemės paviršiumi. Kurkliai ieškodami atsigerti įkrenta į spąstus. Nors ji nežino, kodėl jie nepakelia sparnų ir nepabėga, tačiau metodas veikia efektyviai. Kai kurie Birutės kaimynai, sodindami pomidorus, juos deda į plastikinį vazoną, nupjaudami jo apačią ir įkasdami į žemę. Kurkliai atsimuša į vazoną ir neprieina prie šaknų. Gėlės saugomos pridedant į žemę kiaušinių lukštų su aliejumi. Smulkintais kiaušinių lukštais pabarstyta žemė pasiteisino, o dažnesnis ir nuoširdesnis žemės arimas taip pat padeda sumažinti kurklių populiaciją.
Kiti sodininkai taip pat dalijasi patirtimi:
- Rita jau trejus metus gaudo kurklius alaus buteliais ir sako, kad tai veikia 100%, sugaunant per 300 kurklių kiekvieną sezoną.
- Janina rekomenduoja aliejų, o ne indų ploviklius, teigdama, kad aliejaus ir vandens mišinys (10 litrų vandens ir 50-100 ml aliejaus) yra veiksmingas, ypač pilant į šviežiai išraustus urvus.
- Petras, pirmus metus turėdamas šiltnamį, stebėjosi kurklių gausa, kurie graužė ridikėlius, špinatus, svogūnus, ir patvirtino aliejaus su vandeniu veiksmingumą.
- Elena rekomenduoja į vandenį įmaišyti skalbiamųjų miltelių ir pilti į urvą, teigdama, kad kurkliai išlenda ir žūva.
- Algirdas šalia daigų (pomidorų, paprikų) užkasa silkės gabaliukų, pastebėdamas, kad kurkliai nemėgsta šios žuvies kvapo ir dingsta.
tags:
#kaip #isnaikinti #darze #kurklius