Kaip išmokyti vaikus darželyje tvarkyti žaislus
Vaikų žaislai - tai džiaugsmas ir kūrybos šaltinis, tačiau kartu jie gali tapti galvos skausmu tėvams, kai pradeda kauptis kiekviename namų kampelyje. Tvarkos palaikymas žaidimų erdvėje nėra lengvas uždavinys, tačiau su tinkamais sprendimais galima užtikrinti, kad žaislai turėtų savo vietą ir namai išliktų jaukūs.
Kuo anksčiau pradėsite, tuo geriau. Iš tiesų, tvarkytis galite pradėti nuo pat kūdikystės. Bet kurioje situacijoje stenkitės vaikui paaiškinti ir diegti tvarkymosi įgūdžius: kol vaikas mažas, tiesiog pasakokite, ką darote, jam augant - leiskite vis labiau įsitraukti į bendrą veiklą. Vaikų įtraukimas į bendrą veiklą - receptas, užtikrinantis santarvę ir tvarką namuose. Kasdieniai namų ruošos darbai, kuriuos tėvai ir vaikai atlieka kartu, padeda kurti ir išlaikyti stiprius tarpusavio santykius.
Daugelis tėvų vietoj to, kad pasakytų „Mielasis, dabar surink visus žaislus į žaislų dėžę” viską surenka patys. Paprasčiausiai mus aplanko mintis „Bus greičiau viską padaryti pačiam”. Ir tai tiesa. Mes tikrai gebame greičiau tvarkytis, tačiau su tokiu požiūriu galime sau padaryti meškos paslaugą, net atsižvelgus į tai, kad matydamas tėvus nuolat besitvarkančius, vaikas turėtų suprasti, jog tvarka yra būtina. Negaudamas nurodymų ar nepaprašytas pagalbos tvarkantis, vaikas tiesiog nesupranta, kad reikėtų kažko imtis.
Venkitė tokio elgesio - elkitės priešingai! Galite daug pasiekti kasdien žengdami mažus žingsnelius vaikų mokymo tvarkytis procese.
Kaip formuoti tvarkymosi įgūdžius
Tvarkymasis turėtų tapti natūralia vaiko rutinos dalimi. Pratinkite vaiką, kad susitvarkymas yra būtina vienos veiklos užbaigimo ir kitos pradėjimo sąlyga. Pavyzdžiui, pažaidus reikia susidėti žaisliukus, kol nesusidėsime, negalėsime eiti į virtuvę gerti sulčių.
Vaikas turi aiškiai suprasti, kad tvarkymasis yra neišvengiamas ir nuolat planuose esantis veiksmas (ypač, jeigu jis dar tik pratinasi tvarkytis ir tai nėra tapę savaime suprantama rutina). Pavyzdžiui, bebaigiant žaisti įspėkite vaiką, kad po 5 minučių žaidimas pasibaigs ir reikės susidėti žaislus.
Suskaidykite didelį darbą į smulkias užduotis. „Susitvarkyk kambarį“ vaiko galvoje yra labai abstrakti ir mažareikšmė sąvoka. Skiriamą didelį darbą reikėtų suskaidyti smulkiomis, lengvai suvokiamomis užduotimis. Pavyzdžiui, paprašykite vaiko susidėti knygeles.
Vaikui svarbu ne tik pasiekti lentynas ir žaislų dėžes, bet ir išmokti naudotis tvarkymuisi skirtomis priemonėmis. Leiskite vaikui parduotuvėje išsirinkti mažą šluotą ir semtuvėlį, kibirėlį, mėgstamos spalvos dulkių šluostę.
Negaudamas nurodymų ar nepaprašytas pagalbos tvarkantis, vaikas tiesiog nesupranta, kad reikėtų kažko imtis. Skatinkite kuo dažniau vaiką įsitraukti į dauguma darbų, kuriuos atliekate. Tai bendradarbiavimo ugdymas. Pasitikėkite vaiku, skirdami jam darbą ar atsakomybę. „Tu gali vienas pats iškrauti indus iš indaplovės”. Įtraukdami į darbus, leiskite vaikui pasirinkti: pasirinkimas gali būti iš kelių darbų, ar tiesiog iš kelių priemonių, reikalingų darbui atlikti. Tai ugdo vaiko savarankiškumą, pasitikėjimo savimi jausmą.
Parodykite vaikui pavyzdį. Paaiškinkite, kaip atlikti veiksmus. Padrąsinkite už veiklumą. „Tau puikiai sekasi tvarkytis”. Padrąsinkite ypač tada, kai kas nors nesiseka „Visai nedaug beliko”. Kantriai stebėkite, neskubėkite įsikišti, pamatę klaidas ar vaiko patiriamus sunkumus, venkite viską padaryti už vaiką. Niekas negimė mokytas, todėl priimkite klaidas. Kritiką pakeiskite pamokymu ir pagalba.
Parodykite, kad vaiko pagalba jums svarbi. Parodykite, kad vaiko pagalba naudinga. Pagirkite. Pasakykite, kad džiaugiatės vaiko elgesiu „Man patinka, kaip tu susitvarkei savo kambarį”. Įvardinkite konkrečiai už ką giriate.
Apdovanokite vaiką jam svarbiais dalykais už atliktus darbus. Žadėdami apdovanojimus, aptarkite sąlygas su žodeliu „kai”. „Kai susitvarkysi žaislus, galėsi pažiūrėti filmuką”. Tokia kalba mes patvirtiname vaikui, jog jis anksčiau ar vėliau turėtų padaryti darbą. Tai šiek tiek skiriasi nuo sąlygos su žodeliu „jei”. „Jei susitvarkysi žaislus, galėsi pažiūrėti filmuką”, kuri suteikia galimybę visiškai atsisakyti darbo. “Jei -tada” sąlygą geriau naudoti, kai vaiko prašoma pagalbos ir nebūtinai tikitės, kad jis prisijungs.
Tėvai dažnai klausia, ar pinigai yra tinkamas paskatinimas už atliktus darbus. Kartais galima vaikams siūlyti pinigų už tam tikrus, tačiau būtinai neeilinius darbus. Pinigai turėtų būti išimtis iš taisyklės, bet ne - taisyklė.
Nustatykite tvarkos namuose taisykles. Taisyklės turi būti aiškios, būtina aptarti: Kas? Kur? Kaip? Kada? „Prieš einant miegoti virtuvė turi būti tvarkinga. Sutvarkyta virtuvė - tai išplauti indai, maisto produktai sudėti į šaldytuvą, nuvalytas stalas”. Paskirstykite vaikams atsakomybes, priskirdami jiems nuolatinius darbus pagal jų galimybes. „Justai, tu esi atsakingas už gėlių laistymą. Palaistyk visas gėles namuose kartą per savaitę, pavyzdžiui sekmadieniais. Raimonda, tavo darbas kartą per savaitę nuvalyti dulkes nuo spintelių. Kurią savaitės dieną tau būtų patogiausia tai atlikti?”. Vaikus galime įtraukti į namų ruošos darbus sudarant darbų tvarkaraščius.
Dar vienas žaismingas būdas pasiskirstyti darbais - „darbų loterija”, kurios metu reikia traukti surašytus lapeliuose darbus iš „darbų indo”. „Agne, tu ištraukei grindų valymą, aš indų plovimą.
Parodykite vaikui supratimą - atspindėkite jo jausmus. „Suprantu, kad dabar tau nėra nuotaikos valyti grindų, nors ir tėvo eilė”.
Parodykite vaikui nesitvarkymo pasekmes: natūralias ir logines. Natūralios pasekmės: „Sunku rasti raudonąją mašinėlę, kai nesudedi žaislų į jiems skirtą dėžę”, „Tavo meškiukas sulijo, nes palikai lauke”.
Žaidimai - puikus būdas motyvuoti vaikus tvarkytis
Vaikai tiesiog dievina žaidimus! Štai keletas idėjų, kaip tvarkymąsi paversti smagiu užsiėmimu:
- Daiktų medžioklė: Paskelbkite „pasimetusių“ daiktų paiešką! Vaikų užduotis - surasti namuose ne vietoje esančius daiktus (žaislus, knygas, kojines…) ir sudėti juos į specialią „lobių“ dėžę.
- Greičio varžybos: Nustatykite laikmatį ir paskelbkite iššūkį - kas per 5 minutes sulankstys daugiau vaikiškų drabužėlių? Kas greičiau nuvalys dulkes nuo palangių?
- Magiškas tvarkymasis: Dulkių šluostės gali virsti burtų lazdelėmis, o grindų plovimo skystis - „specialiu tirpalu“, saugančiu namus nuo slibinų. Pasitelkite fantaziją! Minkšti žaislai taip pat gali tapti puikiais pagalbininkais renkant smulkius daiktus.
- Naudokite laikmatį - lenktynės su laiku: Geriau planuokite trumpus, intensyvius tvarkymosi etapus - pavyzdžiui, 10-20 minučių. Naudokite laikmatį ar atgalinį skaičiavimą - tai gali paversti užduotį smagiomis lenktynėmis su laiku.
Ne veltui didelę dalį liaudies dainų sudaro darbo dainos - su daina dirbti lengviau! Darbo dainos pasižymi pasikartojimais, padedančiais dirbti ritmingiau ir efektyviau. Pasikartojimų turinčios dainelės naudingos ir tvarkytis nenorintiems, dėmesį sunkiau sukaupiantiems vaikams. Pavyzdžiui, mokydami vaiką tvarkytis dainuokite apie atliekamą veiksmą: „Dedam dedam knygutes, knygutes.
Žaisti, savaime suprantama, smagiau nei tvarkytis... Džiugu tai, kad tvarkymąsi (bent kartais, kuomet motyvacijos labai stinga) galima paversti žaidimu. Pavyzdžiui, paprašykite vaiko į savo vietas sudėti visus raudonus daiktus - sulankstyti raudonus drabužėlius, sudėti raudonas kaladėles ir t.t. Tuomet skirkite vaikui užduotį nušluostyti dulkes nuo trijų pasirinktų baldų. Aktyviam vaikui patiks greičio reikalaujantys žaidimai.
Energinga, nuotaikinga muzika bet kokį darbą gali paversti smagesniu! Leiskite vaikams išrinkti kelias mėgstamas dainas į bendrą grojaraštį, pridėkite ir keletą jūsų mėgstamų - tegul tvarkymasis virsta šokių vakarėliu!
Užduotys pagal amžių
Atsižvelkite į vaiko amžių ir galimybes, parinkdami jam tinkamas užduotis:
- Mažyliai (2-4 metai): Jie jau gali nuvalyti stalą ar pasiekiamus paviršius drėgna šluoste, mesti šiukšles į šiukšliadėžę, padėti surinkti išmėtytus žaislus ar knygutes į jiems skirtą vietą, sudėti nešvarius drabužėlius į skalbinių krepšį.
- Vyresni vaikai: Gali padėti iškrauti indaplovę, palaistyti gėles ar prisidėti prie pavasarinių darbų kieme (pvz., sugrėbti lapus, surinkti šakeles).
Vaikai lengviau tvarkosi, kai žino, kur kas priklauso. Sukurkite aiškią organizavimo sistemą, kurioje kiekvienas žaislas turės savo vietą. Laikymo sprendimai turi būti funkcionalūs, patogūs ir prieinami vaikams. Per didelis žaislų kiekis ne tik apsunkina tvarkymą, bet ir sumažina vaikų susidomėjimą. Rotuokite žaislus: paslėpkite dalį žaislų ir po kelių mėnesių juos pakeiskite. Vaikai mieliau laikosi tvarkos, kai jie yra jos dalis. Mokyklinio amžiaus vaikai: įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą dėl tvarkymo. Tvarkos palaikymas reikalauja kantrybės ir nuoseklumo.
Pirmasis žingsnis: Leidžiame padėti. Ankstyvame amžiuje mažyliui norisi viską sužinoti ir išbandyti, tačiau tėvai jam neleidžia: „pasitrauk“, „neliesk“, „neimk“. Jiems kur kas paprasčiau padaryti viską patiems - taip bus greičiau ir patikimiau. Tačiau tokiais draudimais jie nuslopina vaiko norą padėti buityje. Žinoma, vaikas nesugebės gerai išvalyti grindų ar paruošti valgį, bet jei tėvai leis jam pačiam padėti lėkštes ant stalo, nusilupti kiaušinį, susirinkti žaislus, tuomet vaikas bus patenkintas - jį daro tą patį, ką mama ir tėtis. Net jei vaikas padėdamas padaro dar didesnę netvarką nei buvo, jį reikia pagirti, o ne subarti. Svarbiausia - neišjuokti jo pagalbos!
Antras žingsnis: Žaidžiame. Psichologai pritaria: žaidimas yra puikus metodas skiepyti meilę darbui. Mokinti vaikus atlikti darbus, kurie jam yra neįdomūs, geriausia žaidimo forma. Pavyzdžiui, pasakykite vaikui, kad jūs rinksite visus meškiukus, o jis - lėles, ir tuomet pažiūrėsite, kuris tai padarys greičiau. Galima nupirkti vaikui žaislinių prietaisų ir daiktų, kurie naudojami namų ruošoje - žaislinį lygintuvą, lyginimo lentą, skalbyklę ir pan. Namuose ką nors dirbdami kartu, pavyzdžiui, džiaustydami skalbinius, pasakokite linksmas istorijas ar prisiminimus.
Trečias žingsnis: Patikime. Tiesa, paprastas smalsumas, kurį trejų metų mažyliui kelia jūsų šluota ar dulkių siurblys, sąmoningesniame amžiuje gali lengvai išgaruoti. Viena, kai daiktas yra nepažįstamas, ir kita - kai jis jau žinomas ir perprastas. Štai kodėl reikia kuo greičiau nustatyti nors ir elementarių, bet asmeninių vaiko pareigybių ratą. Taip pat labai svarbu pabrėžti jam patikėtų reikalų svarbą. Klasikinis pavyzdys, kaip išmokyti vaiką dirbti, - patikėti jam prižiūrėti kambarines gėles ar naminį gyvūną. Reikia vaikui paaiškinti, kad viskam, kas gyva, būtinas oras ir vanduo, maitinimas ir priežiūra. Būtinai pridurkite, kad vaikas jau pakankamai didelis ir gali būti geras pagalbininkas, todėl jam patikimas atsakingas darbas - prižiūrėti gėles (gyvūną). Iš pradžių kelis kartus jam parodykite, kaip ir ką reikia daryti, kad mažylis įsimintų. Vėliau jam šiek tiek padėkite ir vis priminkite jo pareigas. Taip jos taps įpročiu.
Ketvirtas žingsnis: Formuluojame. Labai daug kas priklauso nuo to, kaip suaugusieji prašo ar siūlo namie ką nors padaryti. Pavyzdžiui, niekada nereikia tikėtis, kad vaikas pats susipras, jog reikia padėti. Juk ir mes pagyvenusiems žmonėms ar nėščioms moterims padedame ne todėl, kad jaučiame vidinį poreikį tai daryti, o dėl to, kad taip buvome auklėjami vaikystėje. Tėvai kartais tik užsimena, jog jiems reikėtų pagalbos, bet vaikas nesupranta užuominų, nes dar nemoka skaityti tarp eilučių. Vaikams tai apskritai nebūdinga. Suaugusieji, nesulaukę reikiamos reakcijos į jų užuominas, pradeda pykti. Rezultatas - nuoskauda ir nesupratimas. Kur kas teisingiau naudoti tiesioginę komunikaciją - aiškiai ir tiesiai sakyti, ką vaikui reikia padaryti. Žinoma, ne įsakmiu, bet draugišku ir ramiu tonu, kad tai atrodytų kaip prašymas.
Penktas žingsnis: Giriame. Vienas svarbus momentas - teisinga skatinimo sistema. Už nusivalytus batus nereikia žadėti ledų, o už savaitę budėjimo virtuvėje - naujų sportbačių. Vaikas turi suprasti, kad už darbus namuose negaunamas materialus atlygis, tačiau juos reikia atlikti, kad būtum naudingas savo artimiesiems. Svarbiausia mokėti teisingai pagirti, o ne apsiriboti atsainiai ištartu „Šaunuolis!“. Geriausia pasakyti ką nors įkvepiančio: „Koks tu geras pagalbininkas, pats geriausias. Be tavęs niekaip nesusitvarkyčiau! Labai tau ačiū!“. Taip pat svarbu, kad vaikas išmoktų į žmonių padėką „ačiū“ atsakyti žodžiais „prašau“ arba „į sveikatą“, o ne paprastu „nėra už ką“. Visa tai pabrėžia darbo svarbą ir jo vertę.
Šeštas žingsnis: Rodome pavyzdžius. Žinoma, mokydami vaiką dirbti, tėvai neapsieis be pavyzdžių - jų pačių, draugų, pažįstamų, televizijos personažų. Kad vaikas užsinorėtų ką nors daryti, jis turi pamatyti, kaip tai įdomu. Stenkitės atkreipti vaiko dėmesį į dirbančius žmones: ieškokite pavyzdžių gatvėse, animaciniuose filmuose, knygose. Tačiau svarbiausia - asmeninis tėvų pavyzdys. Kad vaikams kiltų noras dirbti, pirmiausia jums patiems reikia būti pavyzdžiu. Vaikai stebi tėvus, mato, kaip jie bendrauja, dirba ir kopijuoja lygiai tą patį elgesio modelį.
Vaiko kambario įrengimas
Vaiko kambario įrengimas turi atitikti keletą sąlygų.
Idėjos vaiko kambario įrengimui:
- Vaikų baldai: vaikiškos kėdutės, knygų spintos ir lentynos, rašomieji stalai, pakabos, sieninės ir stacionarios spintelės. Taip pat populiariausi: balti baldai vaikams ir mediniai vaikų baldai.
- Vaikų kambario dekoracijos: tapetai arba sienų spalva, plakatai ir didesnės sienų dekoracijos, sienų lipdukai, sieniniai laikrodžiai vaikams.
- Vaikiški kilimėliai: vaikiškas kilimas atlieka apsauginę funkciją - jis amortizuoja per laukines išdaigas ir neleidžia paslysti ant grindų.
- Vaikiška patalynė: Ji pagaminta iš aukščiausios kokybės medvilnės, kuri visiškai saugi mažylio odai ir sveikatai.
- Vaikiški šviestuvai: Vaikiški staliniai šviestuvai, lubiniai šviestuvai vaikams, gyvūnų ar augalų formos šviestuvai.
- Žaislų dėžės: Žaislų krepšeliuose rasite erdvių, praktiškų krepšių pliušiniams gyvūnams ir didesniems žaislams. O žaislų dėžėse turime tipinių dėžučių su dangteliais, tinkamų vaikų lobiams.
Vaikai lengviau tvarkosi, kai žino, kur kas priklauso. Sukurkite aiškią organizavimo sistemą, kurioje kiekvienas žaislas turės savo vietą. Laikymo sprendimai turi būti funkcionalūs, patogūs ir prieinami vaikams. Per didelis žaislų kiekis ne tik apsunkina tvarkymą, bet ir sumažina vaikų susidomėjimą. Rotuokite žaislus: paslėpkite dalį žaislų ir po kelių mėnesių juos pakeiskite. Vaikai mieliau laikosi tvarkos, kai jie yra jos dalis. Mokyklinio amžiaus vaikai: įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą dėl tvarkymo. Tvarkos palaikymas reikalauja kantrybės ir nuoseklumo.
Tvarkos priešas - daiktų perteklius. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad jei vaikas vėl prašo naujo žaislo, bet niekaip nesugeba susitvarkyti ir susirūšiuoti visų jau turimų, gal metas apie tai pasikalbėti ir peržiūrėti turtą, sulūžusius išmesti, nebenaudojamus atiduoti žaislų neturintiems, o mylimus išmokti visada padėti į vietą taip juos tausojant, kad nesulūžtų ir nesugestų? Įveskite taisyklę - kiekvienas naujas žaislas vertas sutvarkyto kambario. Taip pat svarbu vaikus mokyti nekaupti ir nelaikyti visų jam patinkančių smulkmenų, o pastarosios tikrai linkusios kauptis ir apsunkinti tvarkos palaikymą. Štai ir dar viena taisyklė - galima turėti tiek žaislų ir malonių smulkmenų, kiek jų telpa žaislų dėžėje ar komodoje. Gebėjimas riboti turimų daiktų kiekį labai svarbus tvarkos palaikymui ir, apskritai, tausojančiam požiūriui į pasaulį. Vaikus būtina mokyti sąmoningumo ir gebėjimo atskirti tikrus savo norus ir poreikius nuo reklamų ir akcijų formuojamo vartotojiškumo skatinimo.
Mano kambarys - mano tvirtovė. Gerbti asmeninę erdvę būtina, kaip ir susitaikyti, kad jau paaugusiam vaikui blizganti kambario tvarka nebus pagrindiniu prioritetu. Dauguma paauglių tvarkosi tik todėl, kad tėvai griežtai to reikalauja ir nesileidžia į jokius kompromisus, nuolat kontroliuodami kambarį. Jei anksčiau netaikėte autokratinių metodų ir neperspaudėte, psichologai teigia, kad kaip tik paauglystėje noras susitvarkyti atsiras savaime. Tačiau ką daryti, jei netvarka pasiekia gąsdinantį lygį? Visada sau priminkite, vaiko kambarys - jo erdvė, į kurią nuolat kišdamiesi galite pažeisti vaiko savigarbos ir asmeninės erdvės jausmą. Tad jei vaiko kambario tvarką (ar netvarką) galite toleruoti - nesikiškite. Jei ji jums gadina nuotaiką ir jūsų tarpusavio santykius - nenurodinėkite, bet kalbėkite apie tai, kaip jūs jaučiatės, kodėl tai jus neramina, pykdo. Verčiau sakykite „man nemalonu įžengti į tavo kambarį”, „nori pasikviesti draugą į svečius? Bet čia nėra vietos prisėsti…”, tik jokiu būdu nešluokite viso stalo turinio ant grindų reikalaudami dėmesio, taip tik parodysite nepagarbą. Nelįskite ir į stalčius (ar jaustumėtės gerai, jei kas lįstų į jūsų rankinę?), nes pagarba kito žmogaus erdvei ir privatumui taip pat labai svarbi ir ją būtina ugdyti. Labiau pasitikėkite vaiko atsakomybe, savarankiškumu ir vis paklauskite, ar jis nenori pagalbos tvarkantis, peržiūrint rūbų spintą ar stalčius.
Vaikų darželyje vaikai mokosi ne tik susitarti bei dalintis žaislais, bet ir tinkamų būdų rodyti savo jausmus, atidėti impulsyvius veiksmus, mokytis palaukti, žodžiu pasakyti, ko nori. Lankydami darželį kai kurie vaikai pirmą kartą susiduria su iššūkiu, kad reikia dalintis žaislais arba palaukti savo eilės žaidžiant. Neretai tai gali iššaukti konfliktus ar net muštynes. Pasimainyti žaislais - tai dar vienas draugiško žaidimo būdas, kai vaikai apsikeičia žaislais. Mokytojai gali stebėti žaidžiančius vaikus ir, kai reikia, pasufleruoti taikyti draugiško žaidimo būdus. Taip pat pastebėti ir paskatinti vaikus, sakant: „Pastebėjau, kad pasiūlei pažaisti kastuvėliu paeiliui. Taip žaisti yra labai draugiška, didžiuojuosi tavimi“. Nuosekliai mokyti vaikus reikalingų emocinių įgūdžių mokytojams padeda programa „Antras žingsnis darželiams“. Tai kasdienės interaktyvios pamokėlės, kurių metu 4-6 metų vaikai atlieka jų amžiui pritaikytas, įtraukiančias ir lengvai suprantamas užduotis.
Vaikų raida ir žaislai: nuo 1 iki 3 metų. Renkantis žaislus, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir raidos ypatumus. Geras žaislas ne tik patinka mažyliui, bet ir yra naudingas - atitinka vaiko amžių, lavina ir ugdo jį.
12-18 mėnesių vaikai: Šiame amžiuje vaikai pradeda vaikščioti, domisi toli esančiais objektais ir siekia būti savarankiški. Jie jau pradeda mąstyti - apgalvoja sprendimus ir veiksmus. Jiems tinka tokie žaislai kaip piramidės iš kelių kubelių, rutuliukų mėtymas į butelį, knygų vartymas, paprastos dėlionės.
1,5 - 2 metų vaikai: Šiame amžiuje vaikai jau greičiau bėgioja, čiumpa viską, kas pasitaiko po ranka, aiškiau kalba ir pradeda suprasti „laiko“ sąvoką. Jiems patinka vaidmenų žaidimai. Tinka įvairiausių dydžių minkšti kamuoliai, kreidelės, dažai, skirti piešti pirštais, žaislai, imituojantys buities daiktus (žaislinis dulkių siurblys, indeliai ir pan.), lėlės, supamieji arkliukai.
2-3 metų vaikai: Šiame amžiuje vaikai stengiasi „padėti“ tvarkyti namus, parodo daiktą, kai nupasakojate, kaip jis atrodo, kam skirtas. Jie vengia pavojų, mėgsta terliotis, piešti, meta, ridena, spiria kamuolius, varto knygą po vieną puslapį. Gana gerai valgo šaukštu ir šakute, geria iš puoduko, pasiprašo į tualetą, sugeba apsirengti ir nusirengti paprastus drabužius. Moka žaisti be niekieno pagalbos, susitvarko žaislus, žaidžia su kitais vaikais. Svarbu skatinti 1,5-3 m. vaiką savarankiškai praustis, autis batus, rengtis, valgyti. Svarbu lavinti kalbą ir skatinti užmegzti ryšius su kitais vaikais, padėti perprasti namų, darželio ar kitos aplinkos, kurioje jis būna, tvarką. Viena svarbiausių taisyklių perkant žaislus šio amžiaus vaikams - saugumas.
Dovanų idėjos 2-3 metų vaikams: Šio amžiaus vaikai mėgsta kartoti kasdieniniame gyvenime matomas situacijas, tai gali būti maisto gaminimas, varžtukų sukimas, apsipirkinėjimas ir t.t. Todėl rekomenduojame: medinių pjaustumų maisto produktų, indelių rinkinius ar kitus virtuvėlės priedus (tikrai patiks ne tik mergaitėms), darbo (mechaniko) įrankius, ar gydytojo rinkinį. Kadangi mažylio loginis mąstymas ir rankų-akių koordinacija sparčiai vystosi bei ilgėja dėmesio koncentraciją, jis vis lengviau pradeda jungti detales, gali dėlioti lengvas dėliones. Taip pat norintiems įdomesnių ir labiau koncentruotų lavinamųjų veiklų rekomenduojame Miniland lavinamuosius rinkinius. Šie rinkiniai skirti verti, dėlioti, rūšiuoti - veiklos, kurias šio amžiaus vaikai atranda ir kurios dažnai juos įtraukia. 2-3 metų vaikai itin mėgsta tvarką: sudėlioti, išrikiuoti, išrūšiuoti ir pan. Taigi taip pat puikiai tinka ir edukacinės Bigjigs medinės dėlionės. Labai svarbus momentas - 2-3 metų vaikai jau po truputį pradeda mokėti ir norėti žaisti drauge su kitais, jie pradeda laikytis taisyklių. Taigi tai etapas, kai galima pradėti žaisti pirmuosius nesudėtingus stalo žaidimus. Na, ir klasika - konstruktoriai. Dvimetinukams rekomenduojame pirmąjį didelių detalių konstruktorių MELI MAXI, tai konstruktorius, kurį vaikas galės dėlioti tiek plokščiai (kaip dėlionę), tiek ir kurti 3D statinius. Dar vienas unikalus ir daugiafunkcinis bei ilgai žaidžiamas konstruktorius - IMANIX magnetinių plokštelių konstruktorius. Iš šio konstruktoriaus galėsite statyti namelius, garažą, lėlių namą, taip pat panaudoti lavinimo procese, spalvų rūšiavime ir t.t. Iš Imanix ieškant dovanų idėjos 2-3 metų vaikams dar labai rekomenduojų mašinyčių trasas. Ir mano visiška meilė ir didžiausia rekomendacija - medinių traukinių trasos! Jie tokie įvairialypiai, jog vaikas su jais žais tikrai ilgai ir patiks tikrai ne tik berniukams, bet ir mergaitėms. Pirmiausiai tai puiki pirmoji dėlionė, nes bėgiai sudedami dėlionės principu, antra - bėgių dėliojimas tampa galvosūkiu, nes reikia taip sudėti, kad jie susijungtų, trečia tai puiki priemonė socialiniams ir vaidmenų žaidimams: namai, žmonės, gyvūnai (prie esamų figūrų lengvai pridėsite savo turimas mašinas, gyvūnųs, namus, kaladėles ir t.t.). Lėlytės - dar vienas vaidmenų žaidimams skirtas žaislas, kurio pagalba vaikai mokosi socialinių įgūdžių, empatijos, jų pagalba galima mokyti vaiką emocinio intelekto, atjautos, supažindinti su įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis, pareigomis. Nuoširdžiai rekomenduoju nuostabaus grožio ir vanilės aromato Miniland lėlytes, kurios įvairios savo rase, lytimi ir išvaizda - visai kaip tikri vaikučiai. Taigi šios lėlytės taip pat mokys tolerancijos ir skirtingų žmonių pažinimo. Beje, lėlytės yra taisyklingų kūdikio proporcijų. O atskirai įsigijami rūbeliai - puiki veikla mažiems pirštukams lavinti smul
Vaikų žaidimai - tai ne tik džiaugsmas ir kūrybos šaltinis, bet ir puikus būdas mokyti vaikus tvarkos bei atsakomybės. Įtraukdami vaikus į namų ruošos darbus, galite ne tik palengvinti savo naštą, bet ir suteikti jiems vertingų gyvenimo pamokų, o svarbiausia - turėti dar vieną progą prasmingai praleisti laiką kartu.
Kaip išrinkti saugų žaislą? Pataria Daiva Žeromskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja. Rizikinga pirkti žaislus, kurių etiketėje nerandate būtinos informacijos. Visų pirma aiškiai, įskaitomai, lietuviškai turi būti nurodytas gamintojas, importuotojas (jei pagaminta ne Lietuvoje), prekės pavadinimas, kokio amžiaus vaikams žaislas skirtas, įspėjimai ir atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis žaidžiant. Toks ženklas reiškia, kad gamintojas ar platintojas garantuoja, jog žaislas atitinka Europos Sąjungos sveikatos ir saugumo reikalavimus.
Atkreipkite dėmesį, kad žaislu laikomas bet koks gaminys ar medžiaga, sukonstruoti ar aiškiai skirti vaikams iki 14 metų žaisti. Tačiau prie šios kategorijos nepriskiriami juvelyriniai dirbiniai ir kalėdinės dekoracijos vaikams. Kadangi gamintojai šiuos papuošalus vadina ne žaislais, o dekoracijomis, jiems negalioja griežti žaislų saugos reikalavimai. Lietuvoje žaislų saugumui taikomas Žaislų saugos techninis reglamentas, pagal kurį gamintojas ir platintojas yra atsakingi, kad į prekybą patektų tik saugūs žaislai. Pagrindiniai rizikos veiksniai, į kuriuos turi atsižvelgti gamintojas: mechaninis atsparumas, degumas, cheminės ir elektronikos ypatybės. Gamintojas privalo vengti visų pavojų, kuriuos galėtų sukelti net ir netinkamai naudojami žaislai. Tačiau atsargumas pravers. Žaisdami vaikai gali užspringti smulkiomis detalėmis, pasismaugti virvelėmis, sužaloti kitus asmenis (žaislais su svaidiniais), nudegti, pakenkti savo klausai. Vaikus veikia ir žaisluose esančios pavojingos medžiagos (ftalatai, sunkieji metalai, organiniai junginiai). Dažniausiai vaikų žaisluose aptinkamos pavojingos cheminės medžiagos - ftalatai. Kai kurių rūšių ftalatai visai draudžiami žaisluose, kitų negali būti daugiau kaip 0,1 proc., tačiau pasitaiko atvejų, kai šie reikalavimai pažeidžiami. Ftalatų randama minkštuose žaisluose. Elektroniniuose žaisluose, baterijose yra įvairiausių cheminių medžiagų, tarp jų kadmio, ličio, švino, bet jei žaislas naudojamas pagal vartojimo instrukciją, pavojaus sveikatai nesukelia. Labai pavojingi žaislai su magnetais. Vaikui prarijus keletą magnetų, kyla pavojus, kad jie gali sukibti ir užkimšti žarnyną ar net suplėšyti jį. Aitrus kvapas, ypač plastikinio žaislo, galėtų kelti įtarimą dėl didelio ftalatų ar kitų cheminių medžiagų kiekio.
Labai svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Net jei tėvams atrodo, kad jų atžala jau gali žaisti su vyresniam vaikui skirtu žaislu, nepatartina jo duoti, nes amžiaus riba nustatoma atsižvelgiant į saugumo veiksnius. Bet koks žaislas, jei neatitinka vaiko amžiaus, gali būti pavojingas. Ypač atidžiai reikėtų rinkti žaislą vaikui iki trejų metų, ikimokyklinukui. Apžiūrėkite, ar daiktas neturi smulkių, lengvai nusiimančių ar lūžtančių detalių, ar nėra aštrių kampų, briaunų, atplaišų. Jei žaislas ar detalė telpa pro sulenktą smilių ir nykštį, jis tilps ir į vaiko burną. Vaikams iki trejų metų geriausiai pirkti vientisus žaisliukus, be jokių smulkių detalių arba įsitikinus, kad jos gerai pritvirtintos ir yra didesnės už vaiko burnytę. Įvertinkite, ar žaislas nėra per sunkus. Jis nesaugus, jei gali sužeisti nukritęs ant vaiko. Reikėtų vengti žaislų su ilgomis virvelėmis. Būtina įsitikinti, ar žaislų skleidžiamas garsas ne per didelis, kad nepažeistų vaiko klausos. Jei nupirkote ar pastebėjote žaislą, kurio saugumas kelia abejonių, informuokite apie tai Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri išsiaiškins, ar žaislas tikrai nesaugus.
Kaip užauginti vaikuose asmeninį tvarkos jausmą? Kaip suformuoti tinkamą požiūrį į aplinkos švarą ir tvarką bei gebėjimą prie to prisidėti? Specialistai teigia, kad geriausias mokytojas - geras tėvų pavyzdys. Jei namuose vyrauja pagarba tvarkai, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau vaikai tą pavyzdį perims. O kol tai įvyks - laukia kasdieniai tvarkymosi iššūkiai. Tikimės, kad keletas patarimų padės sklandžiai juos įveikti.
Visi daiktai turi savo vietą. Psichologai teigia, kad pratinti vaiką tvarkytis galima nuo tada, kai jis pradeda vaikščioti. Apie antruosius vaiko metus jis jau gali susitvarkyti savo žaislus, o nuo trijų metų tėvai jau tikrai nebeturėtų vieni tvarkyti vaiko kambario. Žinoma, kol vaikutis mažas, jo žaislus ir daiktus prižiūri tėvai, tačiau ilgainiui reikėtų pereiti prie pagalbos tvarkantis. Tai reiškia, kad netvarkome žaislų už vaiką, bet ir nenurodinėjame: „O dabar greit viską sutvarkyk”. Labai svarbus tarpinis etapas, kai vaikui padedame, tvarkome kartu, kartais net jo rankutėmis dedame žaislus į vietą ir taip supažindiname su svarbiais tvarkymosi principais, neskubindami ir nedarydami spaudimo.
Mokydami mažylį tvarkytis atsižvelkite į jo sugebėjimus, taip pat ir į tai, ar vaiko kambarys patogus, t.t., ar vaikas pasiekia knygų lentyną, žaislų dėžę, rūbų stalčių. Kalbėkite apie tai, kad visi daiktai turi savo vietas („namus”) ir būtent jose jie „mėgsta ilsėtis”, kai žinai, kur kieno vieta, tvarkytis tampa lengviau. Teigiama, kad dar trejų metų neturintys vaikai moka ir labai mėgsta rūšiuoti daiktus - pasinaudokite tuo, tik padėkite įvardindami: „knygutės ilsisi lentynoje, mašinėlės ant komodos” ir pan.
Jei vaikas guodžiasi, kad nemoka, svarbu padėti ir pasidalinti patirtimi, skatinti tikėjimą, kad jis pats gali sukurti tvarką, kad tai jo jėgoms. Vaikus įkvepia pagyrimai („tu šaunus pagalbininkas”, „tu man labai padedi, ačiū”), padėkos, tada jie jaučiasi svarbūs ir nori padėti. Dar vienas svarbus momentas - jei vaikas pats rodo iniciatyvą - leiskite jam būti savarankišku. Būtent ankstyvajame amžiuje vaikams norisi daug ką išbandyti, tad nepražiopsokite šios akimirkos, tai geriausias laikas pradėti pratinti vaiką prie tvarkos. Nors daugeliui tėvų atrodo paprasčiau ir greičiau viską sutvarkyti už vaikus, taip slopinamas vaiko noras padėti, o po daugybės „negalima” ir „neliesk” jis visai prarandamas.
Namų darbų pasiskirstymas. Jei šeima dalinasi viską, turėtų dalintis ir namų tvarkymo darbais. Vaikas iki penkerių metų gali būti atsakingas už savo erdvę, savo žaislus, o perkopęs penkis, jau gali prisidėti ir prie bendros aplinkos tvarkymo. Tik nekritikuokite pirmųjų rezultatų! Kantrybės! Kurkite savus ritualus ir tradicijas, kaip namų tvarkymą įtraukti į rutiną. Gal „tvarkymosi diena” bus šeštadienis, kai pradžioje visi pasiskirstę užduotis (kas nurenka indus, kas laisto gėles, rūšiuoja skalbinius - kiekvienam pagal sugebėjimus ir norus) sutvarko namus, o tada laukia malonūs užsiėmimai, žaidimai, kompiuteriai ir filmukai. Tai aptarkite visi ir įtraukite į namų taisykles, kurių privalu visiems laikytis. Kai iš anksto bus aišku, kad vieną dieną per savaitę visi tvarkosi, vaikai galės tam iš anksto nusiteikti.
Priminti apie laukiančias pareigas bei tvarkymosi įsipareigojimus visada reikėtų ramiu, draugišku tonu, kad tai atrodytų kaip prašymas, o ne įsakymas. Nurodymus, „kol neišsiurbsi, niekur neisi”, „aš tau sakiau, siurbk dabar”, pamirškite, verčiau pasiūlykite rinktis: „Išsiurbsi kambarius ar surūšiuosi skalbinius?” - tai skamba kaip vaiko pripažinimas suaugusiu, jam galima rinktis, jis nėra verčiamas… Ir dar viena labai svarbi taisyklė - namų tvarkymas neturėtų būti apmokamas, net ir nedidelėmis pinigų sumomis. Čia visiems galioja ta pati taisyklė - už darbus namuose materialus atlygis negaunamas. Tačiau atvirkštinį variantą, kai už amžiną netvarką kambaryje gali būti sumažinami kišenpinigiai, galima apsvarstyti.
Vaikų savarankiškumo pamoka - tai situacija, kurioje gavę citriną - netvarką, galime džiaugsmingai iš jos pasigaminti limonadą. Daugelis tėvų vietoj to, kad pasakytų „Mielasis, dabar surink visus žaislus į žaislų dėžę” viską surenka patys. Paprasčiausiai mus aplanko mintis „Bus greičiau viską padaryti pačiam”. Negaudamas nurodymų ar nepaprašytas pagalbos tvarkantis, vaikas tiesiog nesupranta, kad reikėtų kažko imtis. Kaip elgtis: Skatinkite kuo dažniau vaiką įsitraukti į dauguma darbų, kuriuos atliekate. Tai bendradarbiavimo ugdymas. Pasitikėkite vaiku, skirdami jam darbą ar atsakomybę. „Tu gali vienas pats iškrauti indus iš indaplovės”. Įtraukdami į darbus, leiskite vaikui pasirinkti: pasirinkimas gali būti iš kelių darbų, ar tiesiog iš kelių priemonių, reikalingų darbui atlikti. Tai ugdo vaiko ...
Vaikų tvarkymosi įgūdžių ugdymas yra tėvų ir vaikų bendravimo dalis. Netvarka turėtų būti suvokiama kaip galimybė dar vienai vertingai pamokai - tai bendravimo situacija, kuomet galime sustiprinti tarpusavio ryšį, užuot konfliktavę. Tereikia mažumėlę pasistengti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
