Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai kūnas patiria daugybę pokyčių. Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikėtų apsvarstyti per šį laikotarpį, yra virusinės infekcijos, tokios kaip herpes simplex virusas (HSV). Nėštumo metu, ypač pirmosiomis savaitėmis, kai vyksta patys svarbiausi naujos gyvybės formavimosi procesai, kiekvieną besilaukiančiąją gąsdina net ir menkiausia infekcija. Nėštumas ir pogimdyvinis periodas - tai laikotarpiai, kuomet pūslelinės problema tampa aktuali, kaip niekad.
Herpes virusinė infekcija yra liga, kurią sukelia herpes virusų šeimai priklausantys virusai, dažniausiai herpes simplex virusas (HSV) ir varicella-zoster virusas (VZV). Šie virusai sukelia įvairius simptomus, nuo lūpų pūslelių iki vėjaraupių ar juostinės pūslelinės. Herpes virusai yra labai paplitę - manoma, kad didžioji dalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę bent vienu iš jų. Dažniausios herpes viruso sukeltos ligos yra lūpų pūslelinė (HSV-1), genitalijų pūslelinė (HSV-2), vėjaraupiai ir juostinė pūslelinė (VZV). Informuoti gydytoją, jei įtariate, jūs ar jūsų partneris serga arba galėjo susirgti pūsleline.
Net 90 proc. žmonių herpeso virusą „nešiojasi” savo trišakiame nerve. Pūslelinė - liga visam gyvenimui. Virusas, sukeliantis burnos pūslelinę, lieka organizme visą gyvenimą - jis suaktyvėja kas kartą, kai nusilpsta imuninė sistema. Pirmas šio viruso pasireiškimas - faringitas ar laringitas, arba burnos gleivinės uždegimas, kuriam būdingos skausmingos žaizdelės, porą dienų pakilusi temperatūra. Pasveikus virusas lieka gyventi vaiko nervų sistemoje.

Herpes virusinė infekcija plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ar jo kūno skysčiais. Virusas patenka į organizmą per odą ar gleivines, dažniausiai per mikroįtrūkimus. Dažnai nemalonia lūpų liga užsikrečiama: bučiuojantis, dalinantis maistu ir indais, pasinaudojus ta pačia lūpų kosmetika, kaip ir sergantis žmogus. Beje, svarbu žinoti, kad užkrėsti šiuo virusu galima dar pūslelėms nepasirodžius, todėl jei vienas iš partnerių yra sirgęs pūsleline, geriau pasisaugoti.
Vertikalus perdavimas įvyksta, kai infekcija perduodama iš motinos kūdikiui nėštumo ar gimdymo metu. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Nėštumo metu reikėtų vengti oralinių lytinių santykių, nes virusas gali būti lengvai pernešamas nuo lūpų ant lytinių organų, ir atvirkščiai.
Herpes viruso sukeltos ligos, nors dažnai yra lengvos, gali sukelti rimtas komplikacijas, ypač naujagimiams, imuninės sistemos sutrikimų turintiems asmenims ar nėščioms moterims. Pūslelinė gali atsirasti bet kuriuo metu, ypač kai kūnas patiria stresą ar vyksta hormonų svyravimai, todėl nėštumas yra dažnas protrūkio periodas. Nėštumo metu lytinių organų pūslelinė kamuoja net iki 2 proc. moterų.
Jeigu tai pakartotinis užsikrėtimas (ar anksčiau kada nors jau buvo tai?), tai Jūsų organizme jau yra antikūnų, kurie kiek sustabdys viruso patekimą į vaisių. Jeigu tai pirminis užkratas (pirmą kartą), tai virusas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisių, kartais tai gali sukelti priešlaikį nėštumo nutrūkimą ar vaisiaus augimo atsilikimą. Pirmą kartą užsikrėtus virusu, kūne dar nebūna prigaminta apsauginių antikūnų. Jeigu nėštumo metu pirma karta susergat herpes - gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Bet nebutinai.
Paprastai lūpų pūslelinė nėštumo metu laikoma mažiau pavojinga nei lytinių organų pūslelinė. Jeigu nėštumo metu turite burnos pūslelinės protrūkį, tai greičiausiai neturės jokios įtakos jūsų kūdikiui. Lūpų pūslelinė yra lokali infekcija, dažniausiai plintanti tik burnos srityje. Paprastai šis virusas neperžengia placentos ir nepasiekia kūdikio. Ant lupos atsiradusi pūslelinė įprastu atveju vaisiui nekenkia, net ir atsiradusi pirma karta nėštumo metu.
Lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, pavojingiausia I ir III nėštumo trimestrus. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas, o paskutinįjį trimestrą jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, sutrikdyti augimą. Didžiausia rizika pakenkti kūdikiui yra tada, jeigu pirmą kartą pūsleline užsikrečiama trečiąjį nėštumo trimestrą. Liga gali išsivystyti ir į lytinių organų pūslelinės protrūkį, kuriuo gimdymo metu gali užsikrėsti kūdikis. Pūslelė lytinių organų zonoje pavojinga besilaukiančiosioms. Tiksliau - infekcija pavojinga naujagimiui.
Herpes viruso simptomai priklauso nuo viruso tipo, infekcijos vietos ir paciento imuninės sistemos būklės. Pirminė infekcija dažnai būna sunkesnė nei pasikartojantys epizodai. Dieną ar dvi prieš tai žmonės dažniausiai pajunta perštėjimą, dilgčiojimą ar deginimą, vėliau iškyla pūslelės, kurios vėliau plyšta, formuojasi šašas, kuris galiausiai - maždaug po 7 ar 10 dienų nukrenta. Besilaukiančioms moterims pūslelinė neretai įsisenėja, opų vietose atsiranda šlapiavimas: pūslelės patinsta, o tada trūksta, palikdamos negilią, rausvą žaizdą. Tai yra skausmingiausias ir užkrėtimui jautriausias pūslelinės ciklo etapas.
Nėščios moterys turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją ir pranešti apie bet kokius simptomus, kurie gali rodyti herpes viruso užsikrėtimą. Tinkamiausią gydymą skirs nėštumą prižiūrintis gydytojas. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą. Ginekologai paprastai nėra kompetentingi šiuo klausimu. Todėl geriausia būtų prašytis siuntimo pas infektologą. Jis kompetentingas šiuo klausimu. Pasakys konkrečiai ir dar parašys atsakymą jūsų ginekologui.
Jeigu nėštumas vystysis toliau, tai reiktų atlikti išsamų ultragarsinį ištyrimą 13-14 ir 18 -22 savaitėmis. Šiuo metu galite vartoti vietinius antivirusinius vaistus. Tokiu atveju vertėtų kreiptis į gydytojus ir vaistininkus, kurie rekomenduos tinkamiausią gydomąjį tepalą ar tabletes. Naudokit silicea lip herpes geli. Jis parduodamas visose vaistinėse ir yra saugus nėštumo metu bei labai veiksmingas. Iš savo praktikos galima pasakyti, jog priešvirusinių tepalų nauda yra abejotina. Galbūt jie šiek tiek sumažina simptomus, tačiau kartu padidina viruso atsparumą vaistams. Tad kur kas naudingiau vartoti pleistrus, apsaugančius nuo viruso platinimo, džiovinančio ir dezinfekcinio poveikio priemones, pavyzdžiui, cinko oksido turinčią pastą ar juodą arbatą. Greičiausiai teks gerti gydytojo paskirtus priešvirusinius vaistus. Juos reikia gerti per pirmąsias 1-2 paras, kai pajuntami pirmieji simptomai. Jei susidarė šašas - nebeverta pradėti vartoti vaistų. Dažnai pūsleline sergantiems žmonėms gydytojai taip pat gali skirti profilaktinį gydymą - kasdien geriamus priešvirusinio poveikio preparatus. Jie galėtų padėti silpnesnę imuninę sistemą turintiems pacientams.

Pagrindinė profilaktinė priemonė siekiant išvengti tiek lytinių organų, tiek lūpų pūslelinės - imuniteto stiprinimas. Stenkitės stiprinti imuninę sistemą - vartokite papildus: cinką, vitaminą C ir D. Nustatyta, kad cinkas ankstyvosiose pūslelinės stadijose sumažina pūslių atsiradimą, skausmą, niežėjimą ir dilgčiojimą. Svarbu suprasti, kad imuninę sistemą itin neigiamai veikia patiriamas stresas ir hormonų pokyčiai. Taip pat venkite streso ir kuo daugiau ilsėkitės - eikite pasivaikščioti, medituokite, pasimėgaukite karšta vonia. Jei dar neturėjote pūslelinę sukeliančio viruso, juo užsikrėsti galite tik tuomet, kai kontaktuojate su sergančiu asmeniu. Taip pat nepamirškite kruopščiai plauti rankų ir vengti artimo kontakto su pūsleline sergančiais asmenimis.
Pūslelinė pavojinga aplinkiniams. Todėl sergantysis, kai išryškėja bėrimas, neturėtų dalintis su kitais žmonėmis tais pačiais stalo indais ir įrankiais, veidui skirtais rankšluosčiais. Šiuos daiktus reikėtų plauti aukštesnėje temperatūroje. Nevertėtų kartu su sergančiuoju naudotis tuo pačiu lūpų pieštuku ar kitomis kosmetikos priemonėmis. Nepatartina su juo ir bučiuotis.
Jei partneris artėjant jūsų gimdymo datai susirgo lytinių organų pūsleline, reikėtų neturėti lytinių santykių. Medicininė priežiūra, sumažintas rizikingas elgesys ir imuniteto stiprinimas yra esminiai aspektai, galintys padėti išvengti infekcijų.

| Priemonė | Paskirtis | Svarbu nėštumo metu |
|---|---|---|
| Cinkas, Vitaminas C ir D | Imuniteto stiprinimas | Vartoti pagal gydytojo rekomendacijas |
| Vietiniai antivirusiniai vaistai (pvz., acikloviro kremai) | Simptomų mažinimas | Gali būti vartojami, pasikonsultavus su gydytoju ar vaistininku |
| Pleistrai | Apsauga nuo viruso platinimo, džiovinimas | Rekomenduojami, padeda kontroliuoti viruso plitimą |
| Priešvirusiniai geriamieji vaistai | Sunkesnių ar dažnų protrūkių gydymas, profilaktika | Skiriami tik gydytojo, ypač svarbu vartoti per pirmąsias 1-2 paras nuo simptomų pradžios |
| Streso valdymas, poilsis | Imuniteto stiprinimas ir viruso aktyvacijos prevencija | Labai svarbu bendrai gerai savijautai ir ligos prevencijai |
| Kruopštus rankų plovimas ir artimo kontakto vengimas su sergančiaisiais | Infekcijos plitimo prevencija | Esminė higienos priemonė |
Herpes virusinė infekcija gali turėti įvairų poveikį, priklausomai nuo jos tipo ir sunkumo. Lūpų pūslelinė dažnai sukelia tik kosmetinį diskomfortą, tačiau gali neigiamai paveikti savivertę ar socialinius santykius. Genitalijų pūslelinė dažnai siejama su stigma, kuri sukelia emocinį stresą ar nerimą dėl viruso perdavimo partneriui. Norint valdyti šią būklę, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, vengti viruso plitimo ir rūpintis emocine sveikata. Psichologinė pagalba ar paramos grupės gali padėti susidoroti su stigma ar nerimu, ypač genitalijų pūslelinės atveju.