Vaikų darželio lankymo pradžia - reikšmingas įvykis tiek tėvams, tiek jų mažyliams. Vienas pirmųjų reikšmingų pokyčių vaiko gyvenime įvyksta jam pradėjus lankyti darželį, šiuo laikotarpiu pokyčius išgyvena visa šeima. Pirmieji žingsniai į formalųjį ugdymą yra didžiulis vaiko raidos šuolis. Nors šis procesas gali būti įdomus ir įtraukiantis, jį taip pat gali lydėti baimė ir nerimo jausmas.
Darželis tampa bene pirmąja tikra socialine erdve, kurioje vaikai pradeda mokytis pirmųjų ilgalaikio tarpusavio ryšių mezgimo gebėjimų su bendraamžiais. Šiame straipsnyje pateiksime patarimų, kaip pasiruošti darželiui tiek mažyliui, tiek tėveliams, kad naujas startas atneštų kuo mažiau įtampos!
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Paklausta, kada geriausia vaiką leisti į darželį, tikintis sklandžios adaptacijos, psichologė teigia, kad visiems tinkamo universalaus laiko nėra - svarbiausia, jog tėvai ir mažylis jaustųsi emociškai pasiruošę artėjantiems pokyčiams. Psichologė prideda, jog verta atsižvelgti ir į vaiko amžių bei socializacijos poreikius. Apie antruosius ir trečiuosius metus šie poreikiai suaktyvėja. Vaikų raida skiriasi, tačiau dauguma vaikų yra pakankamai subrendę darželiui, sulaukę maždaug dvejų.
Paprastai tėvai vaiką išleidžia į lopšelį dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą. Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai.
Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pvz.: neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus. Vaikas, noriai siekiantis kontakto, labiau bus pasiruošęs būti grupėje.
Labai svarbus ir pačių tėvelių pasiruošimas - kiekvieno tėvo pojūčiai ir poreikiai yra skirtingi ir individualūs. Svarbu rasti kompromisą tarp savo ir mažylio poreikių. Bendros rekomendacijos, kada vertėtų leisti mažylį į darželį, nėra, tad tėveliai neturėtų leistis apninkami streso, įsivaizduojamos prievolės - svarbiausia išsakyti savo nuogąstavimus, suprasti mažylio poreikius bei pabandyti juos suderinti su savaisiais. Taip pat svarbu stebėti vaiko siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti - tiek ruošiantis eiti į darželį, tiek pirmaisiais mėnesiais.

Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas, apimti visas lavinimui svarbias sritis. Vaikas ugdymo įstaigoje turėtų jaustis gerai, todėl geriau rinkti darželį pagal vaiko gabumus. Nereikėtų aklai pasitikėti tik mamyčių forumuose esančia informacija, nes ji tikrai ne visada yra teisinga.
Tėvai iš valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas, t.y. vaikų priežiūra ir ugdymas yra orientuotas į standartinį vaiką. Tačiau jei jūsų vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis už standartinį vaiką, dažniausiai valstybinė ikimokyklinė ugdymo įstaiga negalės skirti papildomo dėmesio jūsų vaikui.
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių. Taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai privačios ugdymo įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo kas ir kaip vyksta, bet vėlgi ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur dirba patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę.
Šiuolaikinėje ugdymo sistemoje egzistuoja įvairių tipų darželiai, siūlantys skirtingas ugdymo metodikas ir programas. Teisingas pasirinkimas priklauso nuo vaiko individualių poreikių ir tėvų lūkesčių. Lentelėje apžvelgiami pagrindiniai darželių tipai ir kam jie labiausiai tinka:
| Ugdymo įstaigos tipas / programa | Rekomenduojama vaikui | Pastabos |
|---|---|---|
| Valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga (visuomeninio ugdymo programos) | Vaikui, kuris atitinka įprastą raidą, yra pakankamai savarankiškas, ekstraversiškas, komunikabilus, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrus. | Jei vaikas turi elgesio ar emocinių problemų, jam geriau keliauti į privatų darželį, kur galėtų gauti daugiau individualaus dėmesio. |
| Ugdymo įstaiga, skirta vaikams su nežymia negalia (kalbos, klausos, regos sutrikimais) | Vaikui su specifiniais poreikiais. | Sveikas vaikas tokiame darželyje gali negauti pakankamai auklėtojų dėmesio. Tačiau tokie vaikai auga empatiškesni, labiau suprantantys kitokius, paslaugesni. |
| Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Montessori metodiką | Jautresniems, intravertams vaikams. | Pabrėžiamas savarankiškumas ir individualus mokymosi tempas. |
| Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Valdorfo metodiką | Vaikams, kurie yra individualistai, turintys meninių polinkių. | Akcentuojamas kūrybiškumas, žaidimai ir natūralios medžiagos. |
| Grupės, dirbančios pagal menų ar fizinio aktyvumo programą | Meninių polinkių vaikams (meniškos sielos, jautrūs) arba judresniems, turintiems daug fizinės energijos (fizinė veikla geriausiai pakelia nuotaiką ir savivertę). | Verta orientuoti, jei vaiko gabumai labai matomi, bet ne prieš vaiko valią ir norą. |
| Dvikalbis darželis | Tokiam vaikui, kuris auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį. | Skatina kalbų mokymąsi nuo mažens. |
| Lauko darželis | Miesto vaikui, kuriam trūksta erdvės ir gamtos. | Nauja mada ir būtinybė, skatinanti buvimą gryname ore ir natūralų tyrinėjimą. |
Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Taip tėvai sutaupo savo laiko. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Tai padės vaikui jaustis ramiau, kai jau ateis laikas lankyti darželį. Vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų, jei pasirinkimas bus neteisingas.
Šiuolaikinis darželis turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros (kad vaikas būtų pavalgęs, išsimiegojęs, švarus), saugumo (vaikas turėtų būti saugus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) ir lavinimo. Labai gerai jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją. Augant vaikui būtų gerai, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, t.y., kad būtų įvairių priemonių pažintinei veiklai, sportui, kūrybai ir pan.
Iš esmės tėvai, manantys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui svarbiausia - ne ugdymo įstaiga, o pedagogas, tiesiogiai dirbantis su vaiku, yra teisūs. Vaikai tikrai nemato darželio sienų spalvos, užuolaidų ar kokio senumo yra linoleumas ar spintelės. Vaikui svarbu šilta auklėtoja, kuri geba prieiti prie vaiko, jį užimti, sudominti, kai reikia nuraminti.
Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei tėvai veda pirmą vaiką į darželį. Paprastai tėvai atvedę vaiką į darželį tikisi, kad jam bus skiriama labai daug individualaus dėmesio, tėvams sunku priimti tai, kad grupėje dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti, ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug.
Vaikas, paliktas darželyje, jausis kur kas saugiau, jei žinos ir matys, kad tėvai pasitiki auklėtojomis. Todėl jau nuo pat pradžių tėvams svarbu bendrauti su darželio personalu - išsakyti baimes, lūkesčius ir nebijoti klausti. Sėkmingai adaptacijai itin svarbus dialogas tarp tėvų ir auklėtojų. Tarpusavio pažinimas leis auklėtojai geriau atliepti vaiko ir tėvų lūkesčius, o tai sukels mažiau nerimo paliekant mažylį darželyje.

Vaikui pradėjus lankyti darželį jis susiduria su nauja aplinka, keičiasi jo dienotvarkė, atsiranda naujų patirčių, keliančių nerimo ar įtampos jausmus. Todėl natūralu, kad kuriam laikui gali pasikeisti vaiko emocijos ir elgesys. Vieni vaikai tampa judresniais, jausmingesniais, kiti, priešingai, tampa uždaresni, atsisako bendrauti, renkasi stebėtojo rolę. Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva / greita, kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėn. Adaptacijos laikotarpis kiekvienam vaikui trunka nevienodai. Adaptacija darželyje gali trukti savaitę, dvi ir ilgiau, gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki - priklausomai nuo kiekvieno vaiko individualių savybių.
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis.
Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojom, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
Visgi, jei mažylis išlieka verksmingas net jums išėjus, atsisako valgyti, neužmiega, ilgesingai pusę dienos žvelgia pro langą, užuot įsitraukęs į bendras veiklas, vangiai bendrauja su kitais vaikais, o naktimis namie miega neramiai, prabudinėja klykdamas, lyg kamuojamas košmarų, - verta pamąstyti, gal vaikui eiti į darželį dar per anksti arba diena ten yra kol kas per ilga. Galbūt derėtų palaukti porą mėnesių, po truputį pratinant vaiką prie šios minties. „Priprasti reikia laiko. Jei matote, kad, prabėgus keliems mėnesiams, nemalonios mažylio būsenos nedingsta - galbūt jis ar jūs dar nesate pasiruošę darželiui. Vienas svarbiausių sėkmingos adaptacijos veiksnių - tinkamas pasiruošimas ir nusiteikimas, tad nespauskite savęs ir vaiko, dalinkitės baimėmis su partneriu ar specialistu ir bandykite jas įveikti kartu“, - pataria psichologė.
Mokykite vaiką apie tinkamos mitybos, mankštos ir asmeninės higienos svarbą. Leiskite vaikui mokytis savo tempu. Atminkite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl to paties amžiaus vaikų gebėjimai gali skirtis. Informuokite atsakingus asmenis apie bet kokius Jūsų vaiko mitybos apribojimus ar alergiją. Linkime, kad darželio lankymas būtų neįkainojamas, pozityvus ir vaiko raidą skatinantis procesas. Į naują pradžią žvelkite pozityviai. Svarbiausia, pasiruošimo darželiui nepaversti įtampos kupina veikla.

Siekant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos svarbu, kad tėvai fiziškai nutoltų nuo vaiko palaipsniui, mažais žingsniais. Rekomenduojami žingsniai:
Kuo sunkiau vaikui nuo jūsų atsiskirti, tuo svarbiau išsiskyrimo neištęsti, tad po atsisveikinimo ritualo ramiai perduokite vaikutį į auklėtojos rankas ir ryžtingai išeikite. Pasitikėkite auklėtojomis. Jeigu jūs būsite sąmoningi, pasitikėsite auklėtojomis, jūsų vaikas taip pat jomis pasitikės ir jausis saugiai bei ramiai. Mūsų praktika rodo, kad daugiau nei pusę vaiko adaptacijos sėkmės lemia tinkamas jūsų (tėvų) pasiruošimas ir nusiteikimas.

Vaikas sėkmingai adaptavosi, kai:
NEAPSIRIKITE! Rytinės ašaros ne visada reiškia tai, kad vaikas vis dar adaptuojasi. Taip, dažniausiai tai įprasta mažylio reakcija į naują aplinką. Tačiau neretai rytinės vaiko ašaros yra savotiškas įprotis, ritualas arba bandymas „paprašyti“ tėvelių laisvadienio. Darželis jiems - darbas.
Pirmosiomis dienomis dažniausiai vaikai nori pabūti stebėtojo pozicijoje, įvertinti viską iš šalies. Iš pat pradžių vaikai nepuola megzti naujų draugysčių, kol „neprisijaukina“ naujų sienų. Darželio auklėtoja naujokėlius pasitinka su šypsena, kalbindama, kviesdama prisijungti prie žaidimų ir veiklos, bet jei vaikutis atsisako, jam suteikiama laisvė - nebūtina iškart šokti ir dainuoti ratelyje ar pan., kol vaikas pats neparodo noro. O anksčiau ar vėliau jis vis tiek užsimano draugauti, veikti kartu tai, ką kiti vaikai daro. Tik tai priklauso nuo mažylio temperamento, bendravimo įgūdžių, charakterio.
Iš tiesų, tie konfliktai varo siaubą suaugusiems, o ne patiems vaikams. Tarp vaikų kilus nesutarimui, jie garsiau šūkteli, rikteli, kažką numeta ar ima zirzti, ir tai labiausiai išgasdina tėvelius. Patys vaikai to nesureikšmina ir jau po kelių akimirkų vėl gali būti geriausiais draugais. Patys mažiausi dažniausiai pykstasi dėl žaislų.
Mažylių pasaulio ir aplinkos suvokimas dar gana primityvus - tarkim, dvimetis pamato žaislą, kurio labai užsinori būtent šią akimirką ir eina jo pasiimti. Ir visai nesvarbu, kad tuo metu tas jo geidžiamas žaisliukas yra kito vaiko rankose. Mažylis to lyg nepastebi, nes jo dėmesys sukoncentruotas į trokštamą objektą. Ir, kai jis ateina to žaislo pasiimti, įvyksta konfliktas, nes su juo bežaidžiantis vaikas nenori jo atiduoti.
Tokiu atveju nesutarimas sprendžiamas labai paprasta, abu mažyliai yra išskiriami ir jų dėmesys nukreipiamas kita linkme. Po kelių minučių apie nesutarimą jau būna pamiršusios abi konfliktavusios pusės. Tada jau galima paaiškinti, kai vaikai nurimsta, kodėl negalima atiminėti kitų žaislų, kad reikia dalintis, apsikeisti, palaukti, kol žaidžia kitas ir pan.
Vaikučiai nesutaria ir dėl auklėtojos dėmesio. Ypač jeigu jiems jo trūksta namuose iš tėvelių ar artimųjų. Jie žino, kad sukėlus triukšmą, prie jų pribėgs auklėtoja, ir jie atsidurs dėmesio centre. Kartais pasitaiko, kad vaikai vieni iš kitų atiminėja maistą, bet tai pasitaiko itin retai, visgi tai irgi signalas, kad vaikutis nepakankamai gauna dėmesio namuose iš tėvų… Todėl kitose aplinkose, stengiasi jo išsireikalauti visais įmanomais būdais. Ne visada gražiais.
Tą pačią sekundę vaikai yra atskiriami ir skubama juos nuraminti, paglostyti, pakalbinti, nukreipti dėmesį kita linkme. Nepuolama klausinėti, kas kaltas, kas pirmas pradėjo ir pan. Svarbiausia abu vaikus nuraminti, sudominti kitu žaislu ar veikla, o vaikams aprimus, pykčiui praėjus, paaiškinti, kodėl negalima atiminėti kitų žaislų, kad reikia dalintis, apsikeisti, palaukti, kol žaidžia kitas, negalima muštis ir pan. Tai paaiškinama abiems vaikams. Jeigu vaikas kasdien demonstruoja kažkokį nepaaiškinamą piktumą, susierzinimą viskuo, tuomet reikia stengtis atrasti, kokia veikla galėtų jį sudominti - gal tai piešimas, dėlionės ar kt, reikia skirti ypač daug dėmesio jam namuose, bet ne moralizuojant, auklėjant, o būnant drauge kažkokioje jam malonioje aplinkoje.
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris nuolat kinta dėl technologijų ir visuomenės pokyčių, vaikų socializacija tampa vis svarbesnė. Nors technologijos gali būti naudingos ugdymo priemonės, per didelis jų naudojimas riboja vaiko vaizduotę ir bendravimo įgūdžius. Vaikystėje svarbu išmokti bendravimo įgūdžių, kurių prireiks gyvenime.
Vis dažniau vaikai praleidinėja pamokas, nes jiems sunku bendrauti realybėje, jie mieliau renkasi virtualų gyvenimą ir iškreiptą supratimą apie jį, jam sunku prisitaikyti natūralioje aplinkoje. Tačiau tai kenkia ne tik psichinei būklei, tačiau ir fizinei. Nuolatinis sėdėjimas netaisyklinga poza gali negrįžtamai pakenkti stuburui, taip pat nedarant pertraukų tarp naudojimosi kompiuteriu silpnina regėjimą, o mažas aktyvumas didina nutukimo riziką ir blogina visą organizmo darbą dar viena dažna pasekmė - priklausomybė.
Dėl didėjančios televizijos daromos įtakos mažėja tokių institutų kaip šeima ir mokykla, bendruomenė, bažnyčia įtaka asmenybės socializacijai. Vaikai neturi supratimo apie žmogiškąsias vertybes (nuolankumą, pagarbą, meilę, supratingumą ir kt.), jiems tampa svarbūs materialūs dalykai, nunyksta realaus bendravimo poreikis. Todėl vaikai tampa uždaresni, nelinkę išsipasakoti, parodyti jausmų, sumažėja jautrumas, gailestis.
tags: #kaip #galetume #patobulinti #darzeli