Kaip Sėkmingai Paruošti Vaiką Darželiui ir Išrinkti Tinkamiausią Ugdymo Įstaigą

Vaikų darželio lankymo pradžia - reikšmingas įvykis tiek tėvams, tiek jų mažyliams. Vienas pirmųjų reikšmingų pokyčių vaiko gyvenime įvyksta jam pradėjus lankyti darželį, šiuo laikotarpiu pokyčius išgyvena visa šeima. Pirmieji žingsniai į formalųjį ugdymą yra didžiulis vaiko raidos šuolis. Nors šis procesas gali būti įdomus ir įtraukiantis, jį taip pat gali lydėti baimė ir nerimo jausmas.

Darželis tampa bene pirmąja tikra socialine erdve, kurioje vaikai pradeda mokytis pirmųjų ilgalaikio tarpusavio ryšių mezgimo gebėjimų su bendraamžiais. Šiame straipsnyje pateiksime patarimų, kaip pasiruošti darželiui tiek mažyliui, tiek tėveliams, kad naujas startas atneštų kuo mažiau įtampos!

Kada ir Kokiam Vaikui Tinka Darželis ar Lopšelis?

Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Paklausta, kada geriausia vaiką leisti į darželį, tikintis sklandžios adaptacijos, psichologė teigia, kad visiems tinkamo universalaus laiko nėra - svarbiausia, jog tėvai ir mažylis jaustųsi emociškai pasiruošę artėjantiems pokyčiams. Psichologė prideda, jog verta atsižvelgti ir į vaiko amžių bei socializacijos poreikius. Apie antruosius ir trečiuosius metus šie poreikiai suaktyvėja. Vaikų raida skiriasi, tačiau dauguma vaikų yra pakankamai subrendę darželiui, sulaukę maždaug dvejų.

Paprastai tėvai vaiką išleidžia į lopšelį dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą. Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai.

Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pvz.: neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus. Vaikas, noriai siekiantis kontakto, labiau bus pasiruošęs būti grupėje.

Labai svarbus ir pačių tėvelių pasiruošimas - kiekvieno tėvo pojūčiai ir poreikiai yra skirtingi ir individualūs. Svarbu rasti kompromisą tarp savo ir mažylio poreikių. Bendros rekomendacijos, kada vertėtų leisti mažylį į darželį, nėra, tad tėveliai neturėtų leistis apninkami streso, įsivaizduojamos prievolės - svarbiausia išsakyti savo nuogąstavimus, suprasti mažylio poreikius bei pabandyti juos suderinti su savaisiais. Taip pat svarbu stebėti vaiko siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti - tiek ruošiantis eiti į darželį, tiek pirmaisiais mėnesiais.

Kaip Išrinkti Tinkamiausią Darželį?

Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas, apimti visas lavinimui svarbias sritis. Vaikas ugdymo įstaigoje turėtų jaustis gerai, todėl geriau rinkti darželį pagal vaiko gabumus. Nereikėtų aklai pasitikėti tik mamyčių forumuose esančia informacija, nes ji tikrai ne visada yra teisinga.

Valstybiniai ir Privatūs Darželiai: Ką Pasirinkti?

Tėvai iš valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas, t.y. vaikų priežiūra ir ugdymas yra orientuotas į standartinį vaiką. Tačiau jei jūsų vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis už standartinį vaiką, dažniausiai valstybinė ikimokyklinė ugdymo įstaiga negalės skirti papildomo dėmesio jūsų vaikui.

Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių. Taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai privačios ugdymo įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo kas ir kaip vyksta, bet vėlgi ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur dirba patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę.

Specializuotų Darželių Ypatumai

Šiuolaikinėje ugdymo sistemoje egzistuoja įvairių tipų darželiai, siūlantys skirtingas ugdymo metodikas ir programas. Teisingas pasirinkimas priklauso nuo vaiko individualių poreikių ir tėvų lūkesčių. Lentelėje apžvelgiami pagrindiniai darželių tipai ir kam jie labiausiai tinka:

Arčiausiai Namų ar Geriausia Programa?

Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Taip tėvai sutaupo savo laiko. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Tai padės vaikui jaustis ramiau, kai jau ateis laikas lankyti darželį. Vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų, jei pasirinkimas bus neteisingas.

Šiuolaikinio Darželio Funkcija ir Tėvų Lūkesčiai

Šiuolaikinis darželis turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros (kad vaikas būtų pavalgęs, išsimiegojęs, švarus), saugumo (vaikas turėtų būti saugus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) ir lavinimo. Labai gerai jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją. Augant vaikui būtų gerai, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, t.y., kad būtų įvairių priemonių pažintinei veiklai, sportui, kūrybai ir pan.

Pedagogo Reikšmė ir Tėvų Atsakomybė

Iš esmės tėvai, manantys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui svarbiausia - ne ugdymo įstaiga, o pedagogas, tiesiogiai dirbantis su vaiku, yra teisūs. Vaikai tikrai nemato darželio sienų spalvos, užuolaidų ar kokio senumo yra linoleumas ar spintelės. Vaikui svarbu šilta auklėtoja, kuri geba prieiti prie vaiko, jį užimti, sudominti, kai reikia nuraminti.

Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei tėvai veda pirmą vaiką į darželį. Paprastai tėvai atvedę vaiką į darželį tikisi, kad jam bus skiriama labai daug individualaus dėmesio, tėvams sunku priimti tai, kad grupėje dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti, ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug.

Vaikas, paliktas darželyje, jausis kur kas saugiau, jei žinos ir matys, kad tėvai pasitiki auklėtojomis. Todėl jau nuo pat pradžių tėvams svarbu bendrauti su darželio personalu - išsakyti baimes, lūkesčius ir nebijoti klausti. Sėkmingai adaptacijai itin svarbus dialogas tarp tėvų ir auklėtojų. Tarpusavio pažinimas leis auklėtojai geriau atliepti vaiko ir tėvų lūkesčius, o tai sukels mažiau nerimo paliekant mažylį darželyje.

Vaiko Adaptacija Darželyje: Sunkumai ir Sėkmės Veiksniai

Vaikui pradėjus lankyti darželį jis susiduria su nauja aplinka, keičiasi jo dienotvarkė, atsiranda naujų patirčių, keliančių nerimo ar įtampos jausmus. Todėl natūralu, kad kuriam laikui gali pasikeisti vaiko emocijos ir elgesys. Vieni vaikai tampa judresniais, jausmingesniais, kiti, priešingai, tampa uždaresni, atsisako bendrauti, renkasi stebėtojo rolę. Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva / greita, kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėn. Adaptacijos laikotarpis kiekvienam vaikui trunka nevienodai. Adaptacija darželyje gali trukti savaitę, dvi ir ilgiau, gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki - priklausomai nuo kiekvieno vaiko individualių savybių.

Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis.

Nerimo ir Diskomforto Požymiai bei Ką Daryti?

Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojom, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).

Visgi, jei mažylis išlieka verksmingas net jums išėjus, atsisako valgyti, neužmiega, ilgesingai pusę dienos žvelgia pro langą, užuot įsitraukęs į bendras veiklas, vangiai bendrauja su kitais vaikais, o naktimis namie miega neramiai, prabudinėja klykdamas, lyg kamuojamas košmarų, - verta pamąstyti, gal vaikui eiti į darželį dar per anksti arba diena ten yra kol kas per ilga. Galbūt derėtų palaukti porą mėnesių, po truputį pratinant vaiką prie šios minties. „Priprasti reikia laiko. Jei matote, kad, prabėgus keliems mėnesiams, nemalonios mažylio būsenos nedingsta - galbūt jis ar jūs dar nesate pasiruošę darželiui. Vienas svarbiausių sėkmingos adaptacijos veiksnių - tinkamas pasiruošimas ir nusiteikimas, tad nespauskite savęs ir vaiko, dalinkitės baimėmis su partneriu ar specialistu ir bandykite jas įveikti kartu“, - pataria psichologė.

Sėkmingas Pasiruošimas Darželiui: Praktiniai Patarimai Tėvams

Mokykite vaiką apie tinkamos mitybos, mankštos ir asmeninės higienos svarbą. Leiskite vaikui mokytis savo tempu. Atminkite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl to paties amžiaus vaikų gebėjimai gali skirtis. Informuokite atsakingus asmenis apie bet kokius Jūsų vaiko mitybos apribojimus ar alergiją. Linkime, kad darželio lankymas būtų neįkainojamas, pozityvus ir vaiko raidą skatinantis procesas. Į naują pradžią žvelkite pozityviai. Svarbiausia, pasiruošimo darželiui nepaversti įtampos kupina veikla.

Prieš Pradedant Lankyti Darželį

• Tėvų nusiteikimas ir sprendimo tvirtumas: Pirmiausia būsimiems pasikeitimams nusiteikite patys. Įsitikinkite ar tikrai esate pasiruošę išleisti savo mažylį į ugdymo įstaigą. Labai svarbu tai, kad jei jau apsisprendėte leisti vaiką į darželį, sprendimas turi būti tvirtas ir neatšaukiamas. Nusiteikimas „bandau-darau“ paprastai baigiasi fiasko po pirmų savaičių, susidūrus su vaiko pasipriešinimu. Būkite pasiruošę blogiausioms vaiko reakcijoms į darželį: vaiko elgesys gali keistis; vaikas gali tapti sunkiai sukalbamas; vaiko miegas gali tapti neramus; vaikas gali daugiau sirgti ir pan.
• Rutinos kūrimas: Pradėkite pratinti vaiką prie kasdienės rutinos. Planuokite reguliarų valgymo, žaidimų, ėjimo miegoti laiką. Rutinos laikykitės nuosekliai. Šiek tiek priartinkite vaiko dienotvarkę prie darželio ritmo. Tik nepersistenkite, kad jūsų vaikas nepatirtų spaudimo. Dažniausiai vaikai natūraliai „įsivažiuoja“ į ritmą jau per pirmą savaitę.
• Savarankiškumo ugdymas: Ugdykite savarankiškumą, leisdami vaikui atlikti paprastas, jo amžių ir gebėjimus atitinkančias užduotis, pavyzdžiui, apsirengti, naudotis vonios kambariu ar susitvarkyti žaislus. Svarbiausia, kad vaikas būtų savarankiškas atitinkamai pagal amžių, gebėtų išreikšti būtiniausius poreikius ir galėtų bent trumpam pabūti be Jūsų. Jei kalbame apie mažylius nuo maždaug 2 metų, puiku, jei jie vartoja trumpus žodelius, moka išreikšti būtinuosius savo poreikius, yra įpratę prie bent minimalių taisyklių.
• Socialinių įgūdžių ugdymas: Suteikite savo vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Atsižvelgdami į individualias galimybes organizuokite vaiko susitikimus su bendraamžiais, leiskite į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, būrelius arba prisijunkite prie bendruomenių veiklos. Skatinkite vaiką dalintis, klausytis jį supančių žmonių. Skatinkite vaiko socialinę sąveiką per bendrus žaidimus su artimaisiais, Jūsų draugų vaikais, taip pat vaikas gali lankyti sporto, dailės, muzikos ar kitokius užsiėmimus.
• Kalbos ir pažinimo funkcijų lavinimas: Pasak psichologės, tėvų pareiga yra lavinti vaiko kalbą, jog jis būtų pasiruošęs išreikšti savo poreikius darželyje. Tėvų vaidmuo ir atsakomybė yra įgarsinti tai, ką mažyliai mato, mokyti pagrindinių išgyvenimo arba sėkmingesnio prisitaikymo prie aplinkos frazių, kalbėti pilnais, tikrais žodžiais. Įsitraukite į pokalbius su vaiku, turtinkite vaiko žodyną ir padėkite jam išlaisvinti savo mintis. Skatinkite jį išreikšti save pasakojant, dainuojant, žaidžiant ir pasitelkiant vaizduotę. Skatinkite vaiką užduoti klausimus, tyrinėti savo aplinką ir atrasti naujų dalykų. Tai padeda ugdyti vaiko meilę mokymuisi ir geriau apdoroti gaunamą informaciją.
• Smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas: Organizuokite veiklą, lavinančią smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, konstravimą, piešimą, manipuliavimą smulkiomis detalėmis, lipdukų klijavimą (svarbu atkreipti dėmesį į tinkamiausio vaiko amžiaus rekomendacijas). Išlavinti smulkiosios motorikos įgūdžiai palengvins veiklų atlikimą darželyje. Be to, smulkiosios motorikos lavinimas labai glaudžiai siejasi su vaiko kalbos ir pažinimo funkcijų raida. Vaikui būtina veikla, kurią atliekant lavinama stambioji motorika, pavyzdžiui, bėgiojimas, šokinėjimas, įvairūs aktyvūs žaidimai lauke, kamuolio gaudymas, mėtymas ir kt. Tvirti vaiko stambiosios motorikos įgūdžiai yra labai naudingi vaiko fizinei veiklai su bendraamžiais darželyje.
• Pozityvus požiūris į skaitymą ir mokymąsi: Reguliariai skaitykite savo vaikui ir ugdykite jo pozityvų požiūrį į knygas ir skaitymą. Parodykite raides, aptarkite paveikslėlius ir užduokite klausimų apie perskaitytą istoriją. Taip suteiksite vaikui pamatinius, pirmuosius raštingumo įgūdžius ir meilę skaitymui. Vaikiškų knygų skaitymas - labai svarbi ugdymo proceso dalis šiuolaikinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
• Apsilankymas darželyje: Jei įmanoma, suplanuokite apsilankymą darželyje, kurį lankys Jūsų vaikas. Supažindinkite juos su aplinka, pedagogais ir leiskite patyrinėti aplinką.
• Trumpų išsiskyrimų praktikavimas: Jei Jūsų vaikas patiria nerimą, kai paliekate jį su kitais žmonėmis, praktikuokite trumpus išsiskyrimus su vaiku, kad padėtumėte jam prisitaikyti.
• Vengti didelių pokyčių prieš darželį: Pasistenkite, kad vaiko gyvenime nebūtų jokių didelių pokyčių likus maždaug 2 mėnesiams iki darželio lankymo pradžios. Jeigu įmanoma, nekeiskite gyvenamosios vietos, neiškelkite vaiko iš tėvų miegamojo, nenuimkite čiulptuko, sauskelnių ir pan. Jeigu tarp „nesmagių“ permainų ir darželio lankymo pradžios būna praėję mažai laiko, vaikas gali tai susieti ir darželis gali imti kelti blogų asociacijų.
• Mokymosi aplinkos namuose kūrimas: Sukurkite palankią mokymosi aplinką namuose, paruoškite vaikui skirtą mokymosi vietą. Skatinkite vaiką skaityti, konstruoti, piešti, atlikti įvairias užduotėles. Atsižvelkite į vaiko amžių ir pomėgius.

Pirmosios Dienos ir Savaitės Darželyje: Kaip Palengvinti Adaptaciją?

Siekant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos svarbu, kad tėvai fiziškai nutoltų nuo vaiko palaipsniui, mažais žingsniais. Rekomenduojami žingsniai:

1. Su vaiku apsilankykite darželyje, grupėje, kurią lankys Jūsų vaikas.
2. Mama/tėtis išeina iš grupės 10-15min.
3. Mamos/tėčio išėjimas į lauką maždaug 20-30min.
4. Pasakius jog ateisite pasiimti po pietų - laikykitės šio susitarimo.

Kuo sunkiau vaikui nuo jūsų atsiskirti, tuo svarbiau išsiskyrimo neištęsti, tad po atsisveikinimo ritualo ramiai perduokite vaikutį į auklėtojos rankas ir ryžtingai išeikite. Pasitikėkite auklėtojomis. Jeigu jūs būsite sąmoningi, pasitikėsite auklėtojomis, jūsų vaikas taip pat jomis pasitikės ir jausis saugiai bei ramiai. Mūsų praktika rodo, kad daugiau nei pusę vaiko adaptacijos sėkmės lemia tinkamas jūsų (tėvų) pasiruošimas ir nusiteikimas.

• Atsisveikinimo tradicija ir jos svarba: Darželis - ne „Bermudų trikampis“, tad būtinai atsisveikinkite su vaiku prieš išeidami. Dalis vaikų, atsisveikindami su savo tėvais, pravirksta, todėl tėvai dažnai griebiasi gudrybės - nutaikę momentą, kai kur nors nukrypsta vaiko dėmesys, tyliai išbėga. Toks netikėtas tėvų dingimas gali sukelti vaikui papildomą nerimą dėl to, kad darželyje prapuola žmonės, tad čia nesaugu ir baisu. Todėl kartu su vaiku susikurkite atsisveikinimo tradiciją (prieš išeidami apsikabinkite, duokite „penkis“ ar bučkį, suskaičiuokite iki 10, pamojuokite vaikui, jus stebinčiam pro langą). Šio ritualo laikykitės kasdien, nes tai, kas pastovu, veikia raminančiai. Be to, taip vaikui bus aišku, kada jūs išeisite. Jei vaikas verkia atsisveikindamas prie darželio durų, tėvai turėtų jį nuraminti, o po to padrąsinti, nuteikti pozityviai. Svarbu ilgai nestoviniuoti - taip mažylis ir pats dels eiti į grupę. Kai mažylis adaptuosis, baigsis ir dažnos ašarėlės.
• Atsakymai į vaiko klausimus: Vaikai vengia to, ko nepažįsta, ko nežino, kas kelia nerimą ar baugina. Tad tėvai, norėdami padėti vaikui susidraugauti su darželiu, turėtų išlikti ramūs, nuoseklūs, tikėti sėkme, drąsinti vaiką ir atsakyti į jam rūpimus klausimus. O klausimų vaikams gali kilti pačių įvairiausių: „Kodėl man reikia eiti į darželį?“, „Ką reikės daryti, kai man bus liūdna?“, „O jei aš nenorėsiu pietų miegelio?“, „Kas man padės apsirengti?“, „Kada tu, mama, ateisi manęs pasiimti?“ ir pan.
• Auklėtojais tenka pasitikėti su avansu: Kaip prisijaukinti mintį, jog mažylis visą dieną praleis su asmeniu, kurio nelabai mėgstate ar pasitikite? Specialistė pataria, kad, visų pirma, reikia pažinti pedagogą. Visos auklėtojos savo dienotvarkėje turi laiko, skirto tėveliams. Pasikalbėti galima telefonu ar aplankyti gyvai, susitarus atskirą laiką. Platesnis susipažinimas su žmogumi, jo ugdymo metodais padės užmegzti abipusį pasitikėjimą. Tėvai, kuriems kyla abejonių, turėtų nebijoti papasakoti apie savo vaiką.
• Kasdienis lankymas: Labai svarbu vaiką į darželį vesti kasdien, nors ir po kelias valandas.
• Po darželio - ramios veiklos: Po darželio eikite namo arba ramiai pasivaikščiokite lauke. Jokiu būdu neveskite vaiko į žaidimų kambarį, prekybos centrą, svečius, nekvieskite svečių į namus. Darželyje daug veiksmo, emocijų, naujų patirčių, o tai vargina.
• Niekada nekalbėkite nieko blogo apie darželį vaikui girdint: Viena didžiausių tėvų daromų klaidų - grasinimas, kad jeigu vaikas neklausys, tada turės eiti į darželį. Kartais užtenka vieną kartą nesusivaldžius taip pasakyti, ir vaikas visą gyvenimą darželį traktuos kaip bausmę.
• Venkite asmeninių daiktų perkrovos: Neapkraukite vaiko asmeniniais daiktais. Vaikas juos saugos nuo kitų vaikų, bijos pamesti, palikti. Įduokite tik būtiniausias nusiraminimo priemones.

Adaptacijos Pabaigos Indikatoriai

Vaikas sėkmingai adaptavosi, kai:

• Vaikas jau domisi grupės aplinka. Tyrinėja žaislus, ramiai stebi kitus vaikus, sugeba koncentruoti dėmesį į aplinkoje vykstančius procesus.
• Vaikas jau mažiau reaguoja į suaugusiuosius. Atvedus vaiką ryte, auklėtojas pasitinka įprastai, mezga akių kontaktą, bendrauja.
• Vaikas jau žaidžia ir laisviau bendrauja su kitais vaikais. Atsiranda supratimas, kad grupėje galima rasti puikių bendraminčių ir laikas be mamos gali būti visai smagus.

NEAPSIRIKITE! Rytinės ašaros ne visada reiškia tai, kad vaikas vis dar adaptuojasi. Taip, dažniausiai tai įprasta mažylio reakcija į naują aplinką. Tačiau neretai rytinės vaiko ašaros yra savotiškas įprotis, ritualas arba bandymas „paprašyti“ tėvelių laisvadienio. Darželis jiems - darbas.

Vaikų Konfliktai Darželyje ir Jų Sprendimas

Pirmosiomis dienomis dažniausiai vaikai nori pabūti stebėtojo pozicijoje, įvertinti viską iš šalies. Iš pat pradžių vaikai nepuola megzti naujų draugysčių, kol „neprisijaukina“ naujų sienų. Darželio auklėtoja naujokėlius pasitinka su šypsena, kalbindama, kviesdama prisijungti prie žaidimų ir veiklos, bet jei vaikutis atsisako, jam suteikiama laisvė - nebūtina iškart šokti ir dainuoti ratelyje ar pan., kol vaikas pats neparodo noro. O anksčiau ar vėliau jis vis tiek užsimano draugauti, veikti kartu tai, ką kiti vaikai daro. Tik tai priklauso nuo mažylio temperamento, bendravimo įgūdžių, charakterio.

Iš tiesų, tie konfliktai varo siaubą suaugusiems, o ne patiems vaikams. Tarp vaikų kilus nesutarimui, jie garsiau šūkteli, rikteli, kažką numeta ar ima zirzti, ir tai labiausiai išgasdina tėvelius. Patys vaikai to nesureikšmina ir jau po kelių akimirkų vėl gali būti geriausiais draugais. Patys mažiausi dažniausiai pykstasi dėl žaislų.

Konfliktų Priežastys ir Auklėtojų Vaidmuo

Mažylių pasaulio ir aplinkos suvokimas dar gana primityvus - tarkim, dvimetis pamato žaislą, kurio labai užsinori būtent šią akimirką ir eina jo pasiimti. Ir visai nesvarbu, kad tuo metu tas jo geidžiamas žaisliukas yra kito vaiko rankose. Mažylis to lyg nepastebi, nes jo dėmesys sukoncentruotas į trokštamą objektą. Ir, kai jis ateina to žaislo pasiimti, įvyksta konfliktas, nes su juo bežaidžiantis vaikas nenori jo atiduoti.

Tokiu atveju nesutarimas sprendžiamas labai paprasta, abu mažyliai yra išskiriami ir jų dėmesys nukreipiamas kita linkme. Po kelių minučių apie nesutarimą jau būna pamiršusios abi konfliktavusios pusės. Tada jau galima paaiškinti, kai vaikai nurimsta, kodėl negalima atiminėti kitų žaislų, kad reikia dalintis, apsikeisti, palaukti, kol žaidžia kitas ir pan.

Vaikučiai nesutaria ir dėl auklėtojos dėmesio. Ypač jeigu jiems jo trūksta namuose iš tėvelių ar artimųjų. Jie žino, kad sukėlus triukšmą, prie jų pribėgs auklėtoja, ir jie atsidurs dėmesio centre. Kartais pasitaiko, kad vaikai vieni iš kitų atiminėja maistą, bet tai pasitaiko itin retai, visgi tai irgi signalas, kad vaikutis nepakankamai gauna dėmesio namuose iš tėvų… Todėl kitose aplinkose, stengiasi jo išsireikalauti visais įmanomais būdais. Ne visada gražiais.

Tą pačią sekundę vaikai yra atskiriami ir skubama juos nuraminti, paglostyti, pakalbinti, nukreipti dėmesį kita linkme. Nepuolama klausinėti, kas kaltas, kas pirmas pradėjo ir pan. Svarbiausia abu vaikus nuraminti, sudominti kitu žaislu ar veikla, o vaikams aprimus, pykčiui praėjus, paaiškinti, kodėl negalima atiminėti kitų žaislų, kad reikia dalintis, apsikeisti, palaukti, kol žaidžia kitas, negalima muštis ir pan. Tai paaiškinama abiems vaikams. Jeigu vaikas kasdien demonstruoja kažkokį nepaaiškinamą piktumą, susierzinimą viskuo, tuomet reikia stengtis atrasti, kokia veikla galėtų jį sudominti - gal tai piešimas, dėlionės ar kt, reikia skirti ypač daug dėmesio jam namuose, bet ne moralizuojant, auklėjant, o būnant drauge kažkokioje jam malonioje aplinkoje.

Technologijų Įtaka Vaikų Socializacijai

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris nuolat kinta dėl technologijų ir visuomenės pokyčių, vaikų socializacija tampa vis svarbesnė. Nors technologijos gali būti naudingos ugdymo priemonės, per didelis jų naudojimas riboja vaiko vaizduotę ir bendravimo įgūdžius. Vaikystėje svarbu išmokti bendravimo įgūdžių, kurių prireiks gyvenime.

Vis dažniau vaikai praleidinėja pamokas, nes jiems sunku bendrauti realybėje, jie mieliau renkasi virtualų gyvenimą ir iškreiptą supratimą apie jį, jam sunku prisitaikyti natūralioje aplinkoje. Tačiau tai kenkia ne tik psichinei būklei, tačiau ir fizinei. Nuolatinis sėdėjimas netaisyklinga poza gali negrįžtamai pakenkti stuburui, taip pat nedarant pertraukų tarp naudojimosi kompiuteriu silpnina regėjimą, o mažas aktyvumas didina nutukimo riziką ir blogina visą organizmo darbą dar viena dažna pasekmė - priklausomybė.

Dėl didėjančios televizijos daromos įtakos mažėja tokių institutų kaip šeima ir mokykla, bendruomenė, bažnyčia įtaka asmenybės socializacijai. Vaikai neturi supratimo apie žmogiškąsias vertybes (nuolankumą, pagarbą, meilę, supratingumą ir kt.), jiems tampa svarbūs materialūs dalykai, nunyksta realaus bendravimo poreikis. Todėl vaikai tampa uždaresni, nelinkę išsipasakoti, parodyti jausmų, sumažėja jautrumas, gailestis.

tags: #kaip #galetume #patobulinti #darzeli

• Modernūs gėlynai Lietuvoje
• Vaikų akimis apie gėrį ir blogį
• nepamirštami nuotykiai vaikams per išleistuves
• „Nyštuko“ svetainės privatumo ir slapukų apžvalga
• apžvalga apie Viking vaikiškus sniego batus