Žindymas - tai įgūdis, kurio mokomės kartu su kūdikiu. Nors šis procesas yra natūralus, pradžioje gali kilti šimtai klausimų. Svarbu suprasti, kad naujagimio pieno poreikis ir mamos gebėjimas jį pagaminti yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos. Kūnas žino, ką reikia daryti, kad užauginus kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti.

Žindymą reikia pradėti kuo anksčiau - vos gimusį kūdikį padėkite ant krūtinės, kad jis pats pradėtų spenelio paiešką. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus daugiau nei valandai po gimimo ir žindo dažnai, nenustatydama griežtų pertraukų, paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį. Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius: kūdikis rauko kaktą, kruta visu kūneliu, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kelia rankytę prie burnos. Nelaukite verksmo - krūtį galima pasiūlyti kada tik norite.
Jeigu kūdikis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas dieną ar keturias naktį, pažadinkite jį, kol visiškai susireguliuos pieno gamyba. Ilgas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu pirmaisiais mėnesiais. Būdami oda prie odos kontakte kūdikiai būna budresni ir dažniausiai patys susiranda krūtį.
Kaip suprasti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto?
Mokymasis taisyklingai priglausti kūdikį prie krūties yra svarbiausias įgūdis pirmosiomis dienomis. Jeigu maitinant skauda, dažniausiai tai reiškia, kad vaikelis žinda neteisingai.
| Veiksmas | Patvirtinimas |
|---|---|
| Pozicija | Kūdikio pilvukas atsuktas į mamą, ausis, petys ir klubas - vienoje linijoje. |
| Apžiojimas | Burna plačiai atverta, apžiota didžioji dalis rudojo laukelio, smakras liečia krūtį. |
| Efektyvumas | Girdimi ryjamų gurkšnių garsai, raumenys aplink ausis juda. |

Nepamirškite, kad žindymas - tai ne tik maitinimas, bet ir nusiraminimo bei artumo būdas. Augančio kūdikio poreikiai keičiasi, todėl būkite kantri ir pasitikėkite savo kūnu bei savo vaiku.