Kaip dažnai ir kada laistyti daržą: išsamus vadovas
Vanduo yra gyvybiškai svarbus augalų fiziologijai, jis sudaro pagrindą fotosintezei ir maisto medžiagų apytakai augale, dalyvauja ląstelių dalijimesi ir audinių augime, taip pat vėsina augalų paviršių garuodamas per lapus. Be pakankamo vandens kiekio augalai užveria žioteles, sulėtėja jų augimas, vysta lapai, mažėja žiedų ir vaisių užuomazgų, galiausiai nukenčia derlius. Vidutiniškai daržovių vegetacijos laikotarpiu joms reikia 300-550 mm vandens (3000-5500 m³/ha), o natūraliai per tą patį laiką iškrenta tik ~240-300 mm. Tai reiškia, kad be papildomo laistymo tam tikrais laikotarpiais augalai patirtų drėgmės trūkumą. Pavyzdžiui, daržovių derlius gali smarkiai sumažėti, o laistant daržo augalus jų derlingumas išauga kelis kartus.
Laistymas, dar vadinamas dirbtiniu augalų drėkinimu, tai procesas, kurio metu vanduo tiekiamas augalams papildomai prie natūralių kritulių tam, kad būtų patenkinti augalų vandens poreikiai. Jis reikalingas ne tik žemės ūkyje, bet ir sodininkystėje, daržininkystėje, vejų priežiūroje, dekoratyvinių augalų auginime. Gerai sudrėkinta dirva užtikrina, kad augalai gali optimaliai pasisavinti maisto medžiagas, formuoti tvirtą šaknų sistemą ir atlaikyti aplinkos stresus.
Kada geriausias laikas laistyti daržą?
Geriausias paros metas laistyti augalus - ankstyvas rytas. Tada šaknys gali visiškai sugerti drėgmę, o ne ją prarasti dėl šilumos ar garavimo. Be to, jos gali efektyviau apdoroti vandenį. Jei nesate ankstyvas paukštis, kitas geras laikas laistymui - vėlyvas vakaras. Vis tik tuomet rizikuojate paskatinti tokias ligas kaip miltligė arba privilioti ištroškusius šliužus ir sraiges. Tai gali būti pražūtinga. Taip pat patartina laistyti daržą vakare, kai sumažėja dienos karštis, arba anksti ryte. Jei daržas laistomas anksti ryte, jos spėja apdžiūti iki karščiausios dienos atkarpos, pasiima daugiau vandens ir mažiau jo išgarina į aplinką. Vakare, prieš saulėlydį ar po jo, krenta oro temperatūra, sušlapinti lapai nenudega, apdžiūva. Per dieną daržovės ištrokšta, todėl noriai sugeria visą vandenį. Daržoves reikia laistyti anksti ryte arba vakare.
Nereikia laistyti daržo karštu ir saulėtu oru. Ir ypač labai šaltu vandeniu. Nepamirškite, jog augalai taip pat gyvi. Ir jiems bus tas pats, kas ir būtų su jumis, jeigu karštą vasaros dieną išgertumėte daug labai šalto vandens. Nereikia karštu ir saulėtu oru lieti vandens tiesiai ant augalų lapų. Vandens lašai ant lapų sudaro daugybę mažų lęšių, kurie sukoncentruoja saulės spindulius į kiekvieną lašą, todėl šiose taškuose augalai patiria stiprius nudegimus. Blogiausiais iš visų galimų laistymo variantų - karštu oru palaistyti augalus šaltu vandeniu iš sodo žarnos ir išvykti namo. Niekada to nedarykite! Tada geriau iš viso nelaistyti. Vandens lašai per karščius veikia kaip mažos linzės - sutraukia saulės spindulius, kurie nudegina lapus ir atsiranda baltų ar kartais rudų dėmelių. Pažeistus augalus lengviau puola įvairios ligos. Be to, aukštesnėje temperatūroje jie būna užprogramuoti taupyti vandenį, o ne siurbti iš žemės.
Vanduo, skirtas laistymui, būtinai turi būti kurį laiką atsistovėjęs, o ne šaltas tiesiai iš gręžinio, šulinio ar vandentiekio vamzdžio. Jeigu laistyti augalus šaltu lediniu vandeniu, tuomet dėl temperatūrų skirtumo sušilę augalai gali patirti terminį nudegimą. Laistyti augalus šaltu ar vėsiu vandeniu (bet ne lediniu) galima būtų tik ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kai lapai ir stiebai dar nespėjo įkaisti nuo kaitrios saulės arba jau atvėso. Patartina naudoti pašilusį vandenį (pvz., turėti statinę, kurioje vanduo sušyla saulėje).
Jeigu sausra ir karštis užsitęsė, o kritulių nebuvo ilgiau nei savaitę, agronomai rekomenduoja augalus laistyti vakare. Kai dieną oro temperatūra viršija 30 laipsnių, laistyti geriausia po 8 valandos vakaro: tuomet ant lapų žiotelės atsidaro, tad augalui bus žymiai lengviau įsisavinti vertingos drėgmės. Tai taikoma visoms kultūroms, įskaitant spygliuočius. Vakare taip pat naudinga apipurkšti medžių vainikus, tačiau, to daryti negalima lediniu vandeniu.
Jei turite nemažai vietos savo sode, galite išvengti tam tikrų problemų, sugrupuodami augalus pagal jų vandens poreikius. Tarkime, salotų nereikėtų sodinti šalia žolelių, nors jos dažnai virtuvėje ir papuola į vieną dubenį. Salotoms vandens reikia daug daugiau nei prieskoninėms žolelėms, todėl pasodinus jas šalia, žolelės, gavusios per daug vandens, gali tapti beskonės. Tuo tarpu, jei laistysite salotas tiek, kiek reikėtų žolelėms, jos taps karčios.
Ankstyvas rytas, vėlyva popietė ir vakaras - tai yra geriausi laikai, kuomet reikėtų laistyti daržą. Taip yra dėl to, nes įprastai tokiu metu temperatūra jau būna mažesnė, kas reiškia, jog yra išgarinama mažiau vandens. Ryškiai šviečiant saulei, vandens lašeliai net gali suintensyvinti spindulius, dėl ko lapai sudega.
Kaip dažnai laistyti daržą?
Kaip dažnai reikia laistyti augalus? Skirtingi augalai turi skirtingus laistymo poreikius, todėl tai, kaip dažnai reikėtų laistyti augalus, labai priklauso nuo to, ką auginate. Žmonės dažnai klausia: ar augalus reikėtų laistyti kasdien? O gal laistyti augalus, kai debesuota, kartą per savaitę ar kas dvi savaites? Griežtų taisyklių nėra - laistymas priklauso nuo oro sąlygų ir augalų poreikių. Gera žinia ta, kad net ir nedideli pokyčiai gali padėti išvengti vandens švaistymo ir neturėti neigiamo poveikio jūsų sodo augalų sveikatai.
Karštyje ir sausroje daržą ar sodą patartina laistyti priklausomai nuo dirvos perdžiūvimo laipsnio. Anot agronomų, sunku kalbėti apie universalų laistymo grafiką - daržo plotuose gali būti skirtingi dirvožemiai, įvairūs augalai turi skirtingas lapijas ir lajas, augalų amžius gali skirtis tarpusavyje. Todėl reikia stebėti dirvožemio būklę, vengti visiško jo išdžiūvimo. Vadovautis vien augalų išvaizda irgi neverta. Pvz., hortenzijoms reaguoja žaibiškai - jų žiedynai ir lapai greitai pradeda nykti nuo sausros. Patyrę daržininkai pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kurioje sklypo vietoje augalas yra - šešėlyje ir pavėsyje, net ir per karščius, žemė bus drėgnesnė nei lysvėse po atvira kaitria saule.
Viena iš praktikų - patikrinti dirvos drėgmę ranka: 5 cm gylyje paimti žemės ir paspausti - jei ji visiškai sausa (byra), metas laistyti, jei trupinėliuose jaučiasi drėgmė (minkosi), dar gali palaukti. Apie tai, kad augalams trūksta vandens, galima spręsti iš šių požymių: nuvytę lapai; nuvytusios gėlės, kurių žiedai nusvyra. Kai kurie augalai patys rodo: pvz., salotos nuvysta, lapai suglemba - laikas.
Pavasarį, kai augalai pradeda aktyviai augti, esant vidutiniam orui laistyti galima kartą per savaitę. Jei užklumpa netikėta karščio banga, laistymą padidinkite iki dviejų ar trijų kartų per savaitę, kol karštis neslūgsta.
Suaugusius medžius ir krūmus reikia laistyti labai retai, nes jie turi išvystytas plačias šaknis, kuriomis patys suranda reikiamą vandens kiekį. Senesni, gerai suaugę vaismedžiai taip pat geba savimi pasirūpinti, tačiau jiems gali prireikti papildomo laistymo per ilgą sausrą - pakanka kartą per savaitę gausiai palaistyti. Vaisius auginančius augalus bei naujai pasodintus vaismedžius taip pat reikėtų laistyti bent kartą per savaitę, kad jie lengviau įsitvirtintų ir padėtų vaisiams užaugti.
Kai kurie augalai patys rodo: pvz., salotos nuvysta, lapai suglemba - laikas. Hortenzijoms reaguoja žaibiškai - jų žiedynai ir lapai greitai pradeda nykti nuo sausros.
Kiek vandens reikia daržui?
Stenkimės drėkinti bent ~20-30 cm gylio sluoksnį, kad drėgmė pasiektų daugumos daržovių šakneles. Tai reiškia ~10-20 litrų vandens 1 m². Pvz., laistant laistytuvu ~10 L, reikėtų jį paskirstyti ~1 m² ar kiek daugiau. Kopūstams, pomidorams patariama iškart pilti ~10-20 mm (tai 10-20 L į m²) ir leisti susigerti. Salotoms pakaks mažiau, bet dažniau.
Bendra taisyklė vejai - ~25 litrų vandens 1 m² per savaitę (tai atitinka ~25 mm kritulių). Kitaip tariant, apie 2,5 cm lietaus per savaitę. Tokį kiekį paprastai padengia arba lietūs, arba tenka papildyti laistant. Kaip minėta, optimalu šį kiekį duoti per 1-2 kartus, o ne kasdien po truputį. Kodėl? Nes veja geriau vystosi, kai šaknys skatinamos augti gilyn ieškant drėgmės.
Kaip laistyti daržą: metodai ir patarimai
Yra daugybė metodų, pritaikytų skirtingiems augalams, plotams ir sąlygoms. Pagrindiniai būdai yra šie: paviršinis (užliejimas), lašelinė (kapiliarinė) sistema, purkštukinis, požeminis (kapiliarinis) drėkinimas, rankinis.
Rankinis - paprasčiausias būdas, kurį puikiai pažįsta kiekvienas sodininkas. Tai vandens tiekimas augalams tiesiogiai žmogaus rankomis naudojant, kibirus ar žarnas, be automatizuotų sistemų. Privalumai: rankiniu būdu laistant galima itin tiksliai nukreipti vandenį ten, kur jo reikia tik į konkretaus augalo šaknis, neapliejant piktžolių aplink. Taip pat tai nereikalauja jokios papildomos įrangos pakanka šlango ar kibiro, todėl finansinės investicijos minimalios. Rankinis suteikia galimybę apžiūrėti augalus iš arti, sodininkas pamato augalų būklę, gali pastebėti kenkėjus ar ligas, įvertinti dirvos drėgmę ranka. Daug kam pats procesas teikia malonumą ir terapinę naudą, ryte apeiti sodą su laistytuvu yra raminantis ritualas, padedantis susisiekti su augalais. Trūkumai: didesniame plote tai labai laiko ir darbo sąnaudų reikalaujantis metodas. Fizinis nešiojimas vandens kibirais, sunkus darbas, o net ir naudojant žarną reikia vaikščioti, perkelinėti ją. Netolygumas, ne visuomet pavyksta tolygiai palaistyti, vienur galima supilti per daug, kitur per mažiau. Taip pat rankiniu būdu laistant neretai pasitaiko klaidų, per greitai, užpilamas vanduo, kuris nesusigeria gilyn ir nubėga paviršiumi. Arba laistoma vidury kaitros, vanduo išgaruoja nuo dirvos dar nespėjęs sudrėkinti šaknų zonos. Rankinis reikalauja nuolat stebėti orus ir augalus, jei pamiršite palieti per karščius, augalai nuvys.
Paviršinis seniausias ir paprasčiausias drėkinimo būdas, kai vanduo leidžiamas tiesiogiai ant dirvos paviršiaus ir toliau laisvai teka per sklypą gravitacijos būdu. Tai gali būti laukai užliejami iš kanalų, vanduo tekantis vagomis tarp lysvių (vadinamasis vagų) arba atskiros baseinu formuojamos aplink augalus (dubeniavimo metodas). Esmė, vanduo iš aukštesnės vietos pamažu teka per lauką, įsigeria į dirvą ir sudrėkina augalų šaknų zoną. Privalumai: toks drėkinimas yra techniškai paprastas ir pigus nereikia sudėtingos įrangos, pakanka kanalų ar vagų sistemos. Taip pat nenaudojama jokių siurblių ar purkštuvų, vanduo teka savaime, todėl mažos energijos sąnaudos. Gerai tinka ryžių auginimui (užliejami laukai), tam tikroms pievoms drėkinti. Trūkumai: šis metodas mažiau efektyvus vandens sąnaudų atžvilgiu daug vandens prarandama garuojant nuo paviršiaus ar nutekant ten, kur jo nereikia. Drėgmė pasiskirsto ne visiškai tolygiai, aukščiau esančios vietos sudrėkinamos stipriau, žemiau silpniau. Taip pat paviršinis netinka smarkiai banguotiems reljefams, stačioms įkalnėms vanduo arba visiškai nenutekės į aukštesnes vietas, arba pernelyg susitelks žemumose. Kitas trūkumas dirvos erozija, tekantis vanduo gali išplauti dirvožemį, ypač jei laukai šlaituoti.
Lašelinis - tai modernus mikrodrėkinimo metodas, kai vanduo tiekiamas lėtai ir tolygiai tiesiai prie augalų šaknų per specialius lašintuvus (emiterius) ar perforuotas žarnas. Ši sistema dar vadinama kapiliarine, nes vanduo smulkiais lašeliais įsigeria į dirvą ir kapiliariniu būdu pasiskirsto šaknų zonoje. Lašelinis turi daugybę privalumų: visų pirma didelis vandens taupumas. Kadangi vanduo patenka tiesiai prie šaknų ir garavimas minimalus, sutaupoma iki 60% vandens. Drėkinimo efektyvumas siekia daugiau kaip 90% beveik visas paduotas vanduo panaudojamas augalų, o ne prarandamas aplinkoje. Be to, laistant kapiliariniu būdu nedrėksta augalų lapija, todėl sumažėja ligų (grybinių susirgimų, dėmėtligių) rizika, mikroklimatas aplink lapus išlieka sausesnis. Šaknys vystosi giliau ir stipriau, nes vanduo skverbiasi gilyn į dirvą, neskatindamas šaknų kilti į paviršių. Kaip pažymi specialistai, lašelinis drėkinimas užtikrina, kad dirvožemis nėra perlaistomas, jame lieka oro tarpai su vandeniu į šaknis patenka ir deguonis, svarbus šaknų kvėpavimui. Tai ypač pagerina šaknų sistemos vystymąsi, pagrindinis šaknų masyvas formuojasi ties lašintuvu, augalai tampa atsparesni ligoms, kenkėjams, temperatūrų svyravimams. Kartu su vandeniu tiesiai į šaknis gali būti tiekiamos ištirpusios trąšos (fertigacija), tad tręšimas tampa itin efektyvus, maisto medžiagos pasiekia tiksliai augalo šaknyną. Kadangi nedrėksta lapai, sumažėja ir lapų ligų tikimybė, insekticidai bei fungicidai ant lapų nenuplaunami. Praktiškai ūkiuose pastebėta, kad įdiegus lašelines sistemas derlius ženkliai išauga ir paspartėja augalų branda. Pavyzdžiui, laistant kapiliariniu būdu pomidorų derlius gali padidėti nuo 20 iki 60 t/ha. Taip pat taupomas vanduo skaičiuojama, kad naudojant lašelinį drėkinimą galima sutaupyti iki 30-50% vandens sąnaudų, palyginti su purkštuvais, o kai kuriuose šaltiniuose minima net iki 2,5 karto mažesnė vandens išeiga. Lašelinis laistymas tinka beveik visiems augalams, bet ypač tokiems delikatiems kaip rožės ir pomidorai. Vanduo ląša tiesiai į šaknų sistemą, todėl daržą galima laistyti bet kuriu metu, net ir per pačius karščius. Lašelinio laistymo sistemose vandens tėkmė nėra greita, tad šaltas vanduo, kol ateina iki augalo, sušyla. Dar vienas privalumas tas, kad augalai gauna vienodą vandens kiekį, o tuo pačiu, jeigu vyksta tręšimas, ir vienodą trąšų kiekį.
Purkštukinis - tai būdas, kai vanduo purškiamas per specialius purkštuvus (sprinklerius), imituojant natūralų lietų. Purškiamas vanduo visada nuteikia pozityviai, nes vanduo mums visiems asocijuojasi su gyvybe platesne prasme - ir vandeniu, ir maistu. Nuo pačių pradžios, kai tik žmonės pradėjo verstis žemdirbyste, lietus reiškė, kad bus geras derlius ir šeima turės ką valgyti žiemą. Galbūt todėl mes instinktyviai džiaugiamės, kai sausringomis dienomis purkštuvai laisto daržą. Laistymui ant lapų mėgsta tokie augalai kaip agurkai, salotos, salierai, morkos, kopūstai ir pan. Iš dekoratyvinių augalų: rododendrai, melsvės ir pan. Tačiau yra daug augalų, kuriems apskritai nepatinka vanduo ant lapų. Tai pomidorai, braškės, iš dekoratyvinių augalų galima paminėti azalijas, rožes.
Požeminis (kapiliarinis) drėkinimas yra artimas lašelinei sistemai metodas, kai vanduo tiekiamas po žeme, tiesiai šaknų zonoje. Tai gali būti specialūs požeminiai lašintuvai, vamzdžiai su porėtomis sienelėmis ar skylutėmis, įkasti keliasdešimt centimetrų gylyje, per kuriuos vanduo skverbiasi į aplinkinę dirvą. Kitas būdas, kapiliariniai drėkikliai, pvz., užkasti poringi moliniai indai (vadinamieji olla), pildomi vandeniu: vanduo pro molio sieneles pamažu prasiskverbia į dirvą. Šis būdas nėra labai paplitęs tradiciniuose soduose dėl sudėtingesnio įrengimo, tačiau tam tikrais atvejais naudojamas. Pavyzdžiui, kapiliarinės drėkinimo sistemos puikiai tinka gyvatvorėms ar alpinariumams, vamzdis su mažomis skylutėmis paklojamas palei augalų šaknis ~30-40 cm gylyje, ir vanduo lėtai sunkiasi giliau. Taip sudrėkinamas net iki 1 m gylio sluoksnis - pasiekiamos giliai augančios šaknys stambių krūmų, medelių. Požeminis drėkinimas labai efektyvus - vanduo beveik neišgaruoja, nenuplauna paviršiaus. Kaip rodo istorija, kapiliarinis drėkinimas žmonijai žinomas nuo seno: dar I a. pr. Kr. kinų žemdirbystės traktate aprašyta praktika laukuose užkasti neglazūruotus molinius indus su vandeniu, kurie palaipsniui drėkina aplinkinę dirvą. Moderniomis formomis požeminis būdas atgimė XX a. viduryje - 1950-aisiais Izraelio inžinierius Simcha Blassas sukūrė pirmąją lašelinio drėkinimo sistemą, pastebėjęs, kad iš prakiurusio požeminio vandentiekio vamzdžio lokalizuotai ištekėjęs vanduo puikiai pamaitino šalia augantį medį. Privalumai: maksimalus vandens taupymas ir šaknų aprūpinimas. Vanduo pasiskirsto ties šaknimis, todėl dirvožemis neperlaistomas, šaknys gauna ir vandens, ir oro. Dėl to augalų šaknynas visą vegetaciją aprūpinamas deguonimi, mažesnė rizika šaknims užmirkti. Vanduo tiekiamas lokaliai, taigi laistoma tik ten, kur auga augalas realiai sudrėkinama 40-60% sklypo ploto, likusi dalis lieka sausa. Nėra nuostolių dėl perteklinio filtravimosi giliau už šaknų zonos. Taip pat svarbu, kad lapai nesušlampa, tad dar labiau sumažėja ligų plitimo rizika, cheminės apsaugos priemonės nenuplaunamos. Kapiliarinis padeda ir anksčiau subrandinti derlių, pastebėta, kad drėkinant dirvą giliai, dirvožemio temperatūra išlieka kiek aukštesnė, todėl augalai greičiau vystosi ir dera anksčiau.
Jei darže yra pasėlių, kuriems ypatingai reikia drėgmės, į 2 litrų plastikinį butelį galima pripilti vandens ir, neuždarant kaklelio dangteliu, įkasti apverstą butelį į žemę visai šalia tokio ištroškusio augalo. Butelis pradės tuštėti tik tada, kai žemė perdžiūs. Taip pat galima įkalti į žemę kuolelius ir įtempti ant jų šešėlį sukuriantį smulkaus akytumo tinklą. Praeinant pro jį šviesa tampa švelnesnė ir prislopinta, o spinduliai išsisklaido. Tuomet jie nepadarys daug žalos augalui, o drėgmė išgaruos lėčiau.
Viena didžiausių klaidų - paviršutinis trumpas palaistymas. Pavyzdžiui, greitai nubėgote su žarna per lysves, sušlapo tik viršus, o giliau liko sausa. Augalų šaknys tuomet ima kilti aukštyn paskui drėgmę, tampa sėklios, ir kitą dieną joms vėl trūksta vandens. Geriau rečiau, bet giliau. Kita klaida - ledinis vanduo šaknims sukelia šoką, gali sustingdyti augimą. Patartina naudoti pašilusį vandenį (pvz., turėti statinę, kurioje vanduo sušyla saulėje).
NE. Nelaistykite dažnai ir mažai. Jei dažnai pilama nedaug vandens, tik viršutinis dirvos sluoksnis sudrėksta ir tik iš ten daržovių šaknys gali jį siurbti. Tokiu atveju vanduo neprasiskverbia giliau, daržovės nesudaro gilesnės šaknų sistemos. Pagrindinis šaknynas formuojasi dirvos paviršiuje. Šitaip priverčiame daržoves nesiskverbti gilyn ir neieškoti ten vandens. Dar blogiau, jei prasideda sausra. Tada paviršiniai dirvos sluoksniai greitai perdžiūva, daržovėms ima smarkiai stigti vandens.
NE. Nelaistykite augalų stipria vandens srove. Ji gali nuplėšti žiedus, pažeisti lapus. Nors šie pažeidimai ir nėra mirtini, tačiau sugadina augalų išvaizdą. Be to, žaizdos audiniuose - atviri vartai įvairiausioms grybelinėms ligoms. Nelaistykite augalų stipria srove iš žarnos. Tai daryti laistytuvu sunkiau ir atima daugiau laiko, tačiau augalai atsidėkos gražia išvaizda ir geru derliumi.
NE. Nepilkite vandens ant lapų. Stenkitės, kad jie sudrėktų kuo mažiau. Laistydami vandens srovę nukreipkite prie stiebų pagrindo. Kai kurios daržovės, pavyzdžiui, pomidorai, labai jautrios.
TAIP. Laistykite retai, bet gausiai. Pilant daug vandens, jis pasiskirsto ne tik apie šaknis, bet ir prasiskverbia į gilesnius dirvos sluoksnius, kur laikosi gerokai ilgiau nei paviršiuje.
TAIP. Kapiliarinis laistymas. Sumažėja rūpesčių. Augalai vandens gauna reguliariai tiek, kiek reikia, viršutinė dalis nešlampa.
TAIP. Laistykite augalus lietaus vandeniu. Iš krano ar žarnos bėgantis vandentiekio vanduo per šaltas. Be to, jame gali būti per daug chloro ar geležies. Naudokite lietaus arba sodybos tvenkinio vandenį.
Po laistymo agronomai rekomenduoja plotus aplink stiebus mulčiuoti durpėmis arba dekoratyvine spygliuočių žieve - tai padės išvengti drėgmės išgaravimo iš dirvos. Jeigu laistyti augalų vakare nėra galimybės ir jie laistomi ryte arba dieną, tada būtinai augalus apdenkite mulčiumi arba išpurenkite žemę aplink augalus kai ji pradžius po laistymo.
Jei aplink augalą mulčiaus nėra, kitą dieną, kai žemė po laistymo pradžiūva ir susidaro žemės plutelė, ją reikia būtinai išpurenti. Jokiu būdu negalima palikti aplink augalą žemės plutelės, kuri susidaro išdžiūvus vandeniui. Ši plutelė labai kieta ir per ją nepatenka oras. Geriau visai nepalaistyti augalo, negu palaisčius palikti šią žemės plutelę. Ją būtina išpurenti.
Geriausia laistyti daržą prieš lietų. Taip reikia daryti todėl, kad vasaros lietaus niekada nebūna pakankamai, ir tikslingas kiekvieno augalo laistymas vis tiek pagirdys augalus labiau nei lietus. Be to, nesusidarys žemės plutelė, neapdegs augalų lapai, ant jų patekus vandens lašams.
Kaip laistyti skirtingus augalus?
Bulvės, burokėliai, morkos ir kiti šakniavaisiai lengviau pakenčia sausrą, nes turi galingesnę šaknų sistemą. Kalbant apie sodo ir gėlyno augalus, nepretenzingi yra daugiamečiai šakniastiebiai: bijūnai, kardelis, šalavijas, lelija, kraujažolė, astilbė, katžolė, melsvė su margais ir blizgančiais lapais. Taip pat sausrai ir karščiui atsparūs yra dekoratyviniai medžiai, krūmai ir spygluočiai. Jų galima nelaistyti kiekvieną dieną, net ir sausringą vasarą.
Per sausrą ir karščius ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rožėms, drėgmę mėgstančioms hortenzijoms, vaiskrūmiams ir vaismedžiams: kol vaisiai bręsta, juos reikia aprūpinti visom būtinom medžiagom, įskaitant vandenį. Jei nelaistyti uogakrūmių, pavyzdžiui, serbentų, kyla pavojus, kad vietoj uogų ant šakų subręs džiovintos „razinos“.
Iš daržovių sąrašo labiausia reikia laistyti agurkus, aguročius, cukinijas, moliūgus. Šių augalų vaisius daugiausia sudaro vanduo, tad karštyje juos reikia laistyti kiekvieną dieną. Drėgmės negavę agurkai greičiausiai bus kartaus skonio.
Grūdinės kultūros (javai): kviečiai, miežiai, rugiai, avižos paprastai auginami dideliais laukais, dažnai natūraliai drėkinami kritulių. Vidutinio klimato šalyse javų laukai paprastai nėra laistomi, lietaus pakanka didžiąją vegetacijos dalį. Tačiau sausringos vasaros gali smarkiai sumažinti derlių. Pavyzdžiui, kviečiai birželio-liepos mėnesį susiduria su sausra, grūdai užauga smulkesni, derlingumas krenta. Pietų Europoje (Ispanijoje, Italijoje) dalis kviečių ar kukurūzų laukų laistomi papildomai per sausrą, siekiant užtikrinti stabilų derlių. Kukurūzai, grūdinė, bet drėgmę mėgstanti kultūra. Kukurūzų pasėliai neretai drėkinami papildomai pietinėse šalyse, nes jiems vandens reikia daug. Lietuvoje kukurūzai paprastai auginami silosui, tačiau pastaraisiais metais pasitaiko sausų periodų, kai laistymas padėtų. Kukurūzams kritinis periodas yra žydėjimas ir burbuolių formavimasis, tuomet drėgmės trūkumas gali perpus sumažinti derlių.
Aliejiniai augalai: rapsai, saulėgrąžos, sojos. Rapsai auginami ankstyvą pavasarį, jiems dažniau net trūksta ne vandens, o drenažo (pavasarinė drėgmė). Papildomai rapsam nereikia Lietuvoje. Pietinėse šalyse, kur auginamos saulėgrąžos jos gana sausrai atsparios, turi gilias šaknis, tačiau ir jų sėklų derlingumas tiesiogiai priklauso nuo drėgmės prieinamumo birželio-liepos mėn. Saulėgrąžų laukai Ispanijoje ar Bulgarijoje kartais drėkinami lašeliniu būdu, kad padidintų sėklų aliejingumą. Bendrai aliejiniai augalai linkę kaupti aliejų geriau saikingai aprūpinti vandeniu (perteklinė drėgmė net gali sumažinti aliejaus procentą sėklose).
Daržo augalai (auginami soduose, mažose lysvėse) ir sodo augalus - vaismedžius, uogakrūmius, prieskoninius augalus, auginamus individualiuose soduose ir daržuose. Kaip dažnai laistyti daržą? Tai priklauso nuo orų, karštomis dienomis jaunus sodinukus (salotas, ridikėlius) gali prireikti net kasdien, nes jų šaknys sekliai ir greitai džiūsta viršutinis sluoksnis. Gausiai įsišaknijusius (pvz., pomidorus, cukinijas) - rečiau, bet gausiau.
Vejos žolių rūšių skirtumai: vejos žolių rūšys turi skirtingą atsparumą sausrai. Pvz., paprastoji miglė ir baltosios smilgos, reikliausios drėgmei, per sausras greit nukenčia. Vidutiniškai atsparios, daugiametė svidrė, pievinė miglė.
Laistymo sistemos
Norint padėti daržo augalams per sausrą, agronomai rekomenduoja pirmiausia įsirengti automatinę laistymo sistemą. Tai visa inžinerinė sistema, kiek sudėtinga, bet labai palengvinanti sodininko gyvenimą. Ji pajungiama prie vandentiekio ir susideda iš purkštuvų, žarnų, vamzdžių, kranelių ir kitų detalių. Automatinę laistymo sistemą galima valdyti nustatant reikiamą laistymo dažnumą ir intensyvumą.
Kitas idealus pasirinkimas daržui, kuriame augalai užima nuolatinę vietą, yra lašelinio laistymo sistema. Sistema atrodo taip: tarp gėlynų ar lysvių išvedžiojamos žarnos, prie kiekvieno augalo nutiesiama lašelinė, per kurią vanduo lėtai patenka į šaknų zoną. Lašeliniam laistymui reikia nedaug vandens, sistema tiekia vandenį giliai į dirvą. Rizikos “paskandinti” augalą praktiškai nėra.
Sodininkavimo sezonas jau įsibėgėjo, todėl tenka reguliariai laistyti augalus ir veją. Dar visai neseniai pagrindiniai laistymo įrankiai buvo laistytuvas ir laistymo žarna, tuo tarpu dabar parduotuvėse galima rasti įmantriausių laistymo sistemų, lašelinių laistymo įrenginių, automatizuotų požeminių laistymo sistemų, daugybę rūšių purkštuvų, jau nekalbant apie vandens talpų pasirinkimą.
Automatinės laistymo sistemos yra efektyviausias būdas laistyti sodą. Kad visa tai tinkamai veiktų, yra naudojami laistymo valdikliai, kurie įjungtų ir išjungtų laistymą. Valdikliais, kuriuose dažnai yra įdiegta „bluetooth” sistema, galime konfigūruoti veikimą naudodami programėlę telefone ar planšetiniame kompiuteryje - galime keisti laistymo ciklą, grafiką ir laistymo laiką priklausomai nuo savaitės dienų ir poreikių. Be to, valdiklis gali veikti karti su dirvožemio drėgmės jutikliu.
Jei norite išbandyti tradicinę laistymo sistemą, verta susipažinti su keramikiniais indais ąsočio formos, vadinamais „ollas“. Jos būdavo naudojamos dar prieš 4000 metų Azijoje, Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Ši sistema ypač tinka augalams kurie auga lauko vazonuose ir konteineriuose. Kaip žinia, augalai konteineriuose išdžiūsta greičiau nei augalai žemėje ar pakeltose lysvėse. Kai žemė perdžiūvusi, su laistytuvu įpiltas vanduo dažnai iškarto išbėga per skylutes dugne. „Olla“, t.y. specialus keramikinis indas yra iš dalies užkasamas į žemę, o į jį įpilamas vanduo, kuris po truputi per molines sieneles patenka į žemę.
Vienas iš sprendimų būtų požeminė vandens tiekimo sistema, kuri leidžia patogiai tiekti vandenį į kiekvieną sodo kampelį. Tokią sistemą sudaro įleidimo dėžutės, jungiamoji dėžutė ir vamzdžiai. Svarbu tai, kad sistema netrikdo estetikos, nes beveik visi komponentai sumontuoti po žeme. Matomoje vietoje lieka tik į akis nekrentantys kanalai, kurie pasižymi didele laikomąja galia - jais galima vaikščioti, važiuoti su vejapjove ar net traktoriuku. Dažniausiai tokių sistemų komponentai atsparūs šalčiui ir permainingoms oro sąlygoms, o plečiant savo daržą galima išplėsti ir laistymo sistemą. Šis sprendimas tiks ir mažesniuose soduose - tokiu būdu sutaupysime laiko ir energijos, kurią galėsime skirti kitai veiklai. Tokia sistema taip pat gali būti įrengta šiltnamio laistymui.
Kitos svarbios detalės
Jei ruošiatės mulčiuoti, būtinai prieš tai palaistykite dirvą. Visiems gerai žinoma, jog mulčias padeda išlaikyti vandenį dirvožemyje, apsaugodamas žemę nuo karštų saulės spindulių, dėl kurių yra netenkama visa drėgmė. Tačiau kaip mulčias trukdo garavimui, taip pat jis lėtina vandens įsiskverbimą į augalo šaknis. Būtent dėl šios priežasties daug efektyviau yra pirmiausia palaistyti dirvą, o tik tuomet ją mulčiuoti.
Rekomenduojama taip pat atsižvelgti ir į pasodintų augalų gyvavimo ciklą. Pavyzdžiui, neseniai pasodintus augalus reikia laistyti kur kas dažniau ir jokiu būdu ne stipria srove, kadangi toks būdas bus kur kas tinkamesnis jaunoms šaknims, o taip pat ir bus sumažinama tikimybė augalą vienaip ar kitaip pažeisti. Nuolatinis laistymas yra labai svarbus ir tuomet, kai augalai žydi ar formuojasi jų vaisiai. Visgi, laistymą reikėtų sumažinti tuomet, kai vaisiai jau sunoksta, kadangi intensyviai laistant tokiu metu jie gali prarasti dalį savo skonio bei suskilti. Apskritai kuomet augalai tinkamai įsitvirtina ir pereina anksčiau minėtas fazes - žydėjimą ar vaisių formavimą, retesnis laistymas yra daug naudingesnis nei dažnas, kasdienis.
Svarbu pažymėti, kad reikalingas ne tik žemės ūkyje, bet ir sodininkystėje, daržininkystėje, vejų priežiūroje, dekoratyvinių augalų auginime. Gerai sudrėkinta dirva užtikrina, kad augalai gali optimaliai pasisavinti maisto medžiagas, formuoti tvirtą šaknų sistemą ir atlaikyti aplinkos stresus. Tuo tarpu dekoratyviniai augalai, ypač auginami konteineriuose ar vazonuose, be reguliaraus drekinimo greitai praranda dekoratyvinę išvaizdą. Drėkinami pasėliai duoda didesnį derlių, taigi ūkininkų pajamos didėja, užtikrinamas aprūpinimas maistu ir žaliavomis.
Vis dėlto, laistant svarbu saikas, perlaistymas gali būti ne mažiau žalingas nei nedalaistymas. Kai dirva pernelyg užmirkusi, augalų šaknims ima trūkti deguonies, jos pradeda dusti, vystosi puviniai. Be to, perteklinis vanduo išplauna maisto medžiagas (ypač azotą) gilyn, kur jų šaknys nepasiekia, todėl prastėja augalų mityba. Ypač pavojinga perlaistyti sunkesnes dirvas, ilgai stovintis vanduo jose sukelia vandens perteklių ir gali visiškai sunaikinti jautresnius augalus.
5 laistymo klaidos, kurias tikriausiai darote
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
