Sėkmingai įsivaikintas beveik 31 metus šaldytas embrionas: istorija ir procesas
Šiuolaikinės reprodukcinės technologijos leidžia ne tik susilaukti vaikų, bet ir suteikia vilties poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis. Viena įkvepiančių istorijų - tai poros Lindsey ir T. Pierce iš Ohajo valstijos, kurie sulaukė ilgai laukto šeimos pagausėjimo. Jų sūnus Thaddeusas Danielius Pierce’as gimė iš embriono, kuris buvo šaldytas net 11 148 dienas, arba daugiau nei 30 metų.
Šis įvykis ne tik džiugina konkrečią šeimą, bet ir kelia svarbius klausimus apie embrionų saugojimą ir įvaikinimą. Gydytojas J. D. Gordonas pažymi, kad tokios istorijos uždega vaizduotę, bet tuo pačiu skatina susimąstyti: kodėl šie embrionai taip ilgai laikomi saugyklose?
Donorės sprendimas ir vilties kelionė
Embrionas, iš kurio gimė Thaddeusas Danielius, buvo užšaldytas dar 1994 metais. Jį sukūrė donorė L. Archerd ir jos tuometinis vyras, naudodami dirbtinį apvaisinimą. L. Archerd, kuriai dabar 62 metai, pasakojo, kad tuomet norėjo susilaukti daugiau vaikų ir sukūrė keturis embrionus. Vienas jų virto jos dabar jau trisdešimtmete dukra.
Po skyrybų moters planai išsiplėtusios šeimos kūrimui žlugo, o embrionai liko laikomi šaldytuve. „Jaučiau kaltę, kad nesugebu priimti sprendimo dėl likusių embrionų, o saugojimo mokesčiai vis augo“, - pasakojo L. Archerd. Po ilgų svarstymų ji kreipėsi į organizaciją Nightlight Christian Adoptions, kuri valdo „Snowflakes“ programą. Tai viena pirmųjų embriono įvaikinimo iniciatyvų, leidžianti donorams pasirinkti, kokiai šeimai bus patikėti jų embrionai.
L. Archerd pageidavo, kad embrionai atitektų vedusiai, krikščioniškai, baltaodei porai, gyvenančiai JAV. „Šie trys mažyčiai vilties daigai nusipelnė gyventi“, - teigė ji. Taip jos embrionai galiausiai atsidūrė pas Pierce’ų šeimą. „Norėjau būti šio kūdikio gyvenimo dalimi“, - sakė L. Archerd. „Ir norėjau pažinti tėvus, kurie jį augina.“
Sėkmingas įsodinimas ir rekordinis gimimas
Iš trijų L. Archerd perduotų embrionų vienas neatlaikė atšildymo proceso. Du buvo perkelti į L. Pierce gimdą, tačiau tik vienas sėkmingai prigijo. Procedūra buvo atlikta Tenesio valstijoje esančioje klinikoje „Rejoice Fertility“. Ši klinika, pasak J. D. Gordono, garsėja tuo, kad niekada nenaikina embrionų - net jei šie buvo laikomi senuose konteineriuose ar ilgą laiką.
Pasak J. D. Gordono, jo klinika anksčiau padėjo kitai porai, L. ir T. Ridgeway, 2022 metais susilaukti dvynių iš 30 metų šaldytų embrionų. Tačiau Thaddeuso Danieliaus gimimas sumušė ir šį rekordą.
Embrionų saugojimas: statistika ir dilemos
JAV šiuo metu saugoma apie 1,5 mln. užšaldytų embrionų. Daugelis jų tebėra „limbo“ būsenoje - šeimos dvejoja, ar juos naudoti, paaukoti, ar sunaikinti. Šį klausimą dar labiau paaštrino 2024 metų Alabamos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, pripažinęs embrionus teisiškai lygiaverčiais vaikams.
Tokios situacijos kelia diskusijas apie embrionų statusą ir atsakomybę už jų likimą. Nors technologijos leidžia ilgai išsaugoti embrionus, sprendimas dėl jų panaudojimo ar paaukojimo lieka sudėtingas.
L. Archerd tikisi vieną dieną susitikti su šeima, kuriai atidavė savo embrionus, ir pamatyti berniuką gyvai. „Tikiuosi, kad jie atsiųs daugiau nuotraukų“, - sakė ji.
Embriono vystymosi stadijos
Norint suprasti, kaip atrodo šaldytas embrionas, svarbu žinoti jo vystymosi stadijas prieš užšaldymą. Po apvaisinimo kiaušinėlis pradeda dalintis.
Pirmoji savaitė
Pirmąją savaitę po apvaisinimo vyksta gemalo užuomazgos segmentacija ir kelionė implantacijos vietos link. Maždaug po 24-30 val. nuo apvaisinimo, zigota būna pasidalijusi į dvi ląsteles, vadinamas blastomerais.
Toliau blastomerai mitoziškai dalijasi, dukterinių ląstelių sparčiai daugėja, bet jos neužauga iki motininių ląstelių dydžio. Toks dalijimasis vadinamas masės segmentacija, arba skilimu. Apie trečiąją parą gemalo užuomazga būna sudaryta iš 12-16 blastomerų. Tokia ląstelių sankaupa primena avietę ir vadinama morule.
Apie ketvirtąją parą morulė patenka į gimdos ertmę. Pro skaidriąją sritį pradeda skverbtis ir tarp blastomerų kauptis skystis - iš morulės susidaro pūslytė, vadinama blastocista. Jos plona siena, sudaryta iš išorinių ląstelių, vadinama trofoblastu. Viduje lieka blastocistos ertmė ir vidinių ląstelių masė, arba embrioblastas, prigludęs prie trofoblasto.
Iki implantacijos (apie dvi paras) blastocista laisvai migruoja gimdos ertmėje. Maždaug po 24-48 val. po apvaisinimo, skylančios gemalo užuomazgos ląstelės (būsimosios trofoblasto ląstelės) pradeda išskirti imunosupresinį baltymą, vadinamą ankstyvuoju nėštumo faktoriumi (EPF). Motinos kraujo serume jo aptinkama pirmąsias 10 dienų po apvaisinimo.
Manoma, kad nuo trečdalio iki pusės visų apvaisintų kiaušinėlių nepasiekia morulės ar blastocistos stadijos ir pirmąją savaitę žūsta dėl nekokybiškos segmentacijos. Dalis apvaisintų kiaušinėlių net nepradeda skilti. Manoma, kad dauguma jų turi chromosomų sutrikimų.
Antroji savaitė
Antrąją savaitę vyksta gemalo užuomazgos implantacija ir toliau tęsiasi jos segmentacija. Implantacija - tai blastocistos įsiskverbimas ir panirimas į funkcinį gimdos gleivinės sluoksnį.
Apie 7-ąją parą blastocista pradeda skverbtis ir nirti į gimdos gleivinę. Besiskverbdama ji subliūkšta - tai implantacinis kolapsas. Skverbdamasis į gimdos gleivinę, blastocistos trofoblastas pasidalija į du sluoksnius: citotrofoblastą ir sinciciotrofoblastą.
Sinciciotrofoblastas gamina proteolizinius fermentus, ardančius gleivinės audinius, ir pradeda sekretuoti žmogaus chorioninį gonadotropiną (ankstyvieji nėštumo testai nustato šį hormoną moters šlapime).
Apie 12-13-ąją parą po apvaisinimo gimdos gleivinės implantacinės duobės kraštai apauga epiteliu ir visiškai užgyja. Kol vyksta implantacija, tęsiasi segmentacija. Buvęs kamuoliuko formos embrioblastas 7-ąją dieną suplokštėja ir pasidalija į du lapelius: viršutinį - epiblastą, ir apatinį - hipoblastą.
Antrosios savaitės pabaigoje pirminis trynio maišas suplyšta ar supliukšta. Tuo metu embrioblastas virsta dvilapiu gemaliniu disku. Susidarius dvilapei blastocistai, baigiasi žmogaus gemalo segmentacija.
Embriono vystymasis savaitė po savaitės: IVF kelionė laiku
Trečioji savaitė
Trečiąją savaitę vyksta gastruliacija - procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: išorinis - ektoderma, vidinis - endoderma ir vidurinis - mezoderma, iš kurių formuojasi visi gemalo audiniai ir organai.
Savaitės pradžioje susiformuoja pirmykštė linija ir pirmykštis mazgas. Per pirmykštę liniją ir mazgą įsimovusios ląstelės formuoja gemalinę endodermą, chordą ir gemalinę mezodermą. Epiblasto ląstelės, nepraėjusios pro pirmykštę duobę ir vagą, duoda pradžią gemalinei ektodermai.
Taigi dvilapis diskas virsta trilapiu gemaliniu disku. Trečiosios savaitės pabaigoje ektodermoje prasideda neuruliacija, o mezodermoje - somitogenezė ir vaskuliogenezė. Neuruliacija - tai neuroektodermos (nervinio vamzdžio ir skiauterės) susidarymas.
Abipus chordos išsidėsčiusi mezoderma susiskirsto į paašinę, tarpinę ir šoninę. Paašinę mezodermą sudaro somitai, iš kurių vėliau formuosis stuburas, šonkauliai ir raumenys.
Galima teigti, kad šaldytas embrionas, priklausomai nuo to, kokios stadijos jis buvo užšaldytas, gali atrodyti kaip morulė (panaši į avietę ląstelių sankaupa) arba blastocista (pūslytė su vidine ląstelių mase). Šios stadijos yra kritinės ankstyvajai gemalo raidai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
