Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, trunkantis apie 9 mėnesius, kurio metu jos organizme vystosi nauja gyvybė. Tai sudėtingas fiziologinis procesas, prasidedantis nuo apvaisinimo iki gimdymo, lydimas daugybės hormoninių, metabolinių ir hemodinaminių pokyčių. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Moters nėštumas prasideda nuo apvaisinto kiaušinėlio implantacijos gimdoje ir baigiasi naujagimiui gimus (gimdymas). Normalus nėštumas trunka 9 kalendorinius mėnesius arba 10 mėnulio mėnesių (po 28 dienas), arba 280 dienų nuo paskutiniųjų mėnesinių pirmosios dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Nėštumo laikas nustatomas pagal anamnezės duomenis (paskutinių mėnesinių datą, pastojimo datą), klinikinius tyrimus ir ultragarsinį tyrimą.

Skiriami trys nėštumo laikotarpiai: ikigemalinis, gemalo ir vaisiaus. Normalus nėštumas skirstomas į 3 trečdalius (trimestrus): pirmasis - pirmosios 12 nėštumo savaičių, antrasis - 12-24 nėštumo savaitės, trečiasis - nuo 25 nėštumo savaitės iki gimdymo.
Vyksta lytinių ląstelių (gametų) raida ir apvaisinimas, susidaro diploidinis chromosomų rinkinys, užtikrinama genetinė įvairovė ir nulemiama lytis, užbaigiamas kiaušinėlio brendimas, prasideda tolesnė ląstelių medžiagų apykaita ir dalijimasis. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Trunka nuo apvaisinimo iki aštuntosios nėštumo savaitės. Nuo trečiosios savaitės vyksta embriogenezė - susidaro trys gemaliniai lapeliai, iš kurių vystosi audiniai ir organai. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Kiekvienas organas turi savo vadinamąją jautriausią savaitę, kada vyksta intensyviausias konkretaus organo vystymasis ir jis yra labai jautrus teratogenų poveikiui, todėl tuo metu gali susidaryti įvairių sklaidos trūkumų.
Nuo 9 savaitės gemalas vadinamas vaisiumi, o jo raida - fetogeneze. Šis laikotarpis trunka iki gimimo. Vaisiaus audiniai ir organai, užsimezgę dar gemalo laikotarpiu, auga ir bręsta per visą nėštumą. 16-24 savaitę sparčiai auga vaisiaus kūnas, svorio daugiausia priaugama paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.
Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti.

Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.
Ankstyvieji nėštumo požymiai - tai svarbūs signalai, kuriuos moters organizmas siunčia apie prasidėjusį naują gyvybės etapą. Kiekviena moteris šiuos simptomus gali jausti skirtingai - vienoms jie būna itin ryškūs, kitoms beveik nepastebimi.
Taip pat gali pasireikšti dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu. Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystymosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Pastebėjus bent kelis iš šių požymių ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.
Gavus teigiamą nėštumo testo rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Sužinojus apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas. 11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę.
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Per nėštumą moteriai rekomenduojama priaugti 12-16 kg. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Nekalbant apie jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Dar geriau, jeigu šiai ypatingai būsenai, nėštumui, moteris ruoštųsi iš anksto.
Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.

Būsimos mamos domisi, kaip vyksta gimdymas. Daugelis prisiskaito informacijos apie komplikacijas, išsigąsta ir iš anksto užsiprogramuoja sunkiam ir ilgam gimdymui. Tam, kad tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, derėtų žinoti, kas vyksta jo metu su jūsų kūnu, kas sukelia skausmą, kiek vidutiniškai trunka gimdymas ir kaip sumažinti jaučiamą skausmą. Tuomet užklupus nemaloniems sąrėmiams, užuot sutrikusi žinosite kaip padėti sau, galėsite džiaugtis suvokdama, kad kiekvienas sąrėmis tai yra žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu. Šiame straipsnyje susipažinsite su gimdymo etapais.
Gimdymas skirstomas į tris etapus, nors mes jį suskirstytume į keturis, pridedant pasiruošimo gimdymui etapą:
Iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis sveria apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratysite apie 5-8 kg svorio. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu.

Artėjant gimdymui vyksta šie pokyčiai:
Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmiai per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja.
Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazė - stūmimo laikotarpis. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausi pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Tavo gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias.
Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
| Atsidarymas | Sąrėmių trukmė | Intervalas tarp sąrėmių |
|---|---|---|
| Prasideda | 20-30 s | 10-20 min |
| 3 cm | 20-40 s | 5-10 min |
| 8 cm | 40-60 s | 2-3 min |
| 10 cm | 60-90 s | 30-60 s |
Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.
Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo.
Stangų refleksas toks pat, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Tinkamiausios padėtys:
Visgi, kiekviena gimdyvė jaučia jai patogiausią padėtį.
Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo.
Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą. Tik ką gimęs kūdikis nė iš tolo neprilygsta reklamose matytiems vaizdeliams.

Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g.