Moters reprodukcinė sistema: sandara, funkcijos ir sveikata

Reprodukcinė sistema - tai svarbi kūno dalis, leidžianti kurti naują gyvybę. Kuo daugiau sužinosi apie savo reprodukcinę sistemą, tuo lengviau bus suprasti kūno pokyčius. Moters reprodukcinę sistemą sudaro visi organai, kurie padeda gimdyti vaikus. Tavo kūne yra daugybė kiaušinėlių, kurie galėtų išsivystyti į kūdikį. Tu juos turi nuo gimimo. Tavo kūnas - nuostabi vieta, galinti užauginti naują gyvybę!

Vidiniai moters reprodukcinės sistemos organai

Vidiniai lytiniai organai yra dauginimosi sistemos organai. Per juos atliekamas lytinis aktas, juose subręsta kiaušialąstė, įvyksta apvaisinimas, gemalo ir vaisiaus vystymasis. Gimdymo metu per moters lytinius organus išstumiamas vaisius su visais jo embrioniniais dariniais (visų pirma placenta).

Kiaušidės

Kiaušidės - tai porinis organas, kuris iki brendimo „miega“, o brendimo metu „prabunda“. Tai yra migdolo formos liauka, kurioje bręsta kiaušialąstės, gaminami hormonai (estrogenai, progesteronas). Suaugusios moters kiaušidė sveria apie 10-15g, yra apie 3-4 cm ilgio ir 1-2 cm storio. Kiaušidės glūdi mažajame dubenyje. Kiaušidės pradeda gaminti daugiau estrogeno, progesterono ir kitų hormonų, kurie sukelia kūno pokyčius bei reguliuoja menstruacijų ciklą. Kiaušidėse bręsta ir folikulai, o juose - kiaušinėliai, moteriškos lytinės ląstelės.

Ovogenezės metu moters kiaušidėse I eilės ovocitas turi 46 chromosomas; jam pirmą kartą dalijantis mejotiškai, susidaro dvi ląstelės, turinčios po 23 chromosomas. Viena iš šių ląstelių, vadinama II eilės ovocitu, gauna beveik visą citoplazmą. Antroji vadinama pirmuoju poliniu kūneliu. Šis gali suirti arba vėl dalintis. II eilės ovocite prasideda mejozės II dalijimasis ir baigiasi II metafazėje. Po to ląstelė iš kiaušidės patenka į kiaušintakius, kur ją gali apvaisinti spermatozoidas. Jam susiliejus su kiaušialąste, ji yra aktyvuojama (apvaisinama). Mejozės metu moters organizme iš vieno I eilės ovocito susidaro tik viena kiaušialąstė ir dažniausiai trys poliniai kūneliai.

Ovuliacija

Ovuliacija - kartą per mėnesį įvyksta ovuliacija, kai kiaušidės išlaisvina kiaušinėlį (kiaušialąstę). Tai laikas, kai nesisaugodama lytinio akto metu, moteris ar mergina gali tapti nėščia.

Kiaušintakiai

Kiaušintakiai - porinis vamzdelio formos organas, kuris jungia kiaušides su gimda. Išlaisvintas kiaušinėlis keliauja kiaušintakiu.

Gimda

Gimda - šis organas mums duotas, kad galėtume išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Joje kūdikis vystosi ir auga. Gimda yra sudaryta iš storos raumeninės sienos, viduje esančios gleivinės ir yra apdengta pilvaplėve. Kiekvieną mėnesinių ciklą dėl moteriškų hormonų, gimdos gleivinė išveši ir prisipildo krauju bei sekretu, kad įvykus apvaisinimui gimdoje galėtų vystytis ir augti kūdikis. Jeigu ovuliacijos laikotarpiu įvyksta lytinis aktas, kiaušinėlis gali būti apvaisintas vyro spermatozoido, kuris kiaušintakiu keliauja į gimdą ir ten įsitvirtinęs pradeda augti - moteris tampa nėščia. Jei kiaušinėlis nebus apvaisintas, jis pasišalins kartu su gimdos gleivine menstruacijų metu. Tik nereikia ieškoti kiaušinėlio, nes jis labai labai mažas (150-200 µm dydžio), kad pamatytum.

Gimdos kaklelis

Gimdos kaklelis - tai gimdos apatinė dalis, per kurią gimda jungiasi su makštimi. Gimdos kaklelis yra elastingas, todėl gali išsiplėsti ir leisti kūdikiui „išlįsti“ gimdymo metu. Jeigu moters gimda nėra itin aukštai, giliai įkišus pirštą į makštį gimdos kaklelį galima pajausti - jis yra tarsi minkštas ir elastingas kalnelis. Tačiau esant mergystės plėvei, nereikėtų kišti piršto ir bandyti pajausti, nes tokiu būdu galima ją pažeisti. Kraujas, sekretas ir atkritusi gimdos gleivinė pasišalina iš kūno menstruacijų metu pro gimdos kaklelį ir makštį.

Makštis

Makštis - tai tarsi vamzdelis arba kanalas, kuris jungia gimdą su išoriniais lytiniais organais. Ji nuolatos yra drėkinama gimdos kaklelio ir makšties prieangio gaminamų gleivių bei pro makšties sienelę prasisunkiančio skysčio. Per makštį išteka išskyros bei kraujas mėnesinių metu. Į ją kišamas tamponas ar menstruacinė taurelė. Makštis yra elastinga, ji išsiplečia lytinio akto metu, o gimstant naujagimiui, jos skersmuo gali padidėti net iki 12-14 cm.

Mergystės plėvė

Mergystės plėvė skiria išorinius lyties organus nuo vidinių ir apsupa įeigą į makštį. Tai yra plona plėvė, kurioje yra viena ar daugiau skylučių. Mergystės plėvė gali būti pažeista, kai naudojamas tamponas, menstruacinė taurelė arba pirmojo lytinio akto metu. Plyšimo atveju gali truputį kraujuoti, gali šiek tiek skaudėti.

Išoriniai moters lytiniai organai - vulva

Vulva - moters išoriniai lytiniai organai. Vulva dengia įėjimą į makštį. Ją sudaro penkios dalys: gakta, lytinės lūpos, varputė (arba klitoris), makšties prieangio stormuo ir makšties prieangis. Išoriniai lytiniai organai yra gerai aprūpinami krauju, juose yra daug nervinių galūnių, tai su lytiniu geismu susiję ir organai. Dažnai, juose yra jautriausios moters erogeninės zonos. Jų stimuliavimas skatina makšties sienelių sudrėkimą (makšties lubrikaciją), mažųjų lytinių lūpų ir varputės padidėjimą, laisvesnį įėjimą makštin. Raukšlės tarp lytinių lūpų, palei varputę ir makšties prieangį - tai vietos, kurios nusėda šlapimo ir lytinių išskyrų likučiai, ir jie gali sukelti aštrų nemalonų kvapą, nemalonius pojūčius, o kartais - net būti uždegimo priežastimi.

Gakta

Gakta yra iškilumas virš išorinių lytinių organų. Ši sritis apauga plaukeliais brendimo metu.

Lytinės lūpos

Lytinės lūpos - tai odos raukšlės, esančios abejose makšties prieangio pusėse. Didžiosios lytinės lūpos yra išorinės, o mažosios lytinės lūpos - vidinės. Visiškai normalu, jei lytinės lūpos atrodo skirtingai, jos gali būti įvairaus dydžio ir spalvos.

Varputė (klitoris)

Varputė (klitoris) yra mažas, jautrus iškilumas tarp mažųjų ir didžiųjų lytinių lūpų, ji savo sandara ir forma primena vyro varpą.

Šlapimo anga

Šlapimo anga nėra lytinis organas, bet turi glaudų ryšį su jais. Ji yra žemiau varputės. Pro ją pašalinamas šlapimas.

Makšties prieangis

Makšties prieangis - tai įėjimas į makštį, esantis tarp mažųjų lytinių lūpų, žemiau šlapimo angos.

Makšties išskyros: kas normalu ir kada susirūpinti?

Normalios makšties išskyros

Brendimo metu - ar net neprasidėjus mėnesinėms - tu gali pastebėti makšties išskyras: gleives, išskiriamas iš makšties. Jos pastebimos šluostantis tualetiniu popieriumi po šlapinimosi arba kelnaitėse. Normalios makšties išskyros atlieka kelias funkcijas - valo ir drėkina makštį bei apsaugo nuo infekcijų. Nenustebk, jei menstruacinio ciklo metu išskyros bus skirtingos. Pamatysi, kad gleivių spalva, tekstūra ir kiekis keičiasi mėnesio eigoje.

Normalios makšties išskyros gali būti: skystokos, gličios ir elastingos; tirštos ir lipnios. Kai kurioms mergaitėms būdingos gausios makšties išskyros. Tokiu atveju, patariama dėvėti įklotus kelnaitėse, kad jos išliktų sausos ir švarios. Kitoms mergaitėms išskyros gali būti visai menkos. Makšties gleivių spalva turėtų būti skaidri, balta arba balkšva.

Kokie požymiai rodo, kad reikia susirūpinti dėl makšties išskyrų?

Atkreipk dėmesį į šiuos požymius ir kreipkis į gydytoją, jei pasikeitė kvapas, spalva, tekstūra, atsirado niežėjimas ar kraujavimas.

Dažniausi moters reprodukcinės sistemos sutrikimai ir ligos

Moters sveikatai didelę įtaką daro reprodukcinės sistemos veikimas, kurią įvairiais gyvenimo etapais gali paveikti įvairūs sutrikimai ar ligos. Suprasti dažniausias ginekologines problemas ir gebėti anksti atpažinti simptomus yra esminis žingsnis siekiant laiku diagnozuoti ir sėkmingai gydyti. Moterų reprodukcinė sistema yra sudėtinga, todėl dėl įvairių veiksnių gali kilti daugybė problemų. Šių simptomų priežastys gali būti labai įvairios - nuo infekcijų (bakterinių, grybelinių, lytiškai plintančių), hormoninių svyravimų ir sutrikimų, pavyzdžiui, susijusių su skydliauke ar policistinių kiaušidžių sindromu, iki struktūrinių pokyčių, tokių kaip gimdos fibromos, kiaušidžių cistos ar endometriozė.

Bakterinė vaginozė ir pienligė (kandidozė)

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra bakterinė vaginozė ir pienligė, arba kandidozė. Jas sukelia makšties mikrofloros disbalansas. Simptomai gali būti padidėjusios išskyros su nemaloniu kvapu (bakterinė vaginozė) arba tirštos, baltos, į varškę panašios išskyros ir stiprus niežulys (pienligė).

Mėnesinių ciklo sutrikimai

Mėnesinių ciklo sutrikimai gali pasireikšti nereguliariomis, per dažnomis arba retomis, gausios arba skausmingomis menstruacijomis. Diagnozei dažnai naudojami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti hormonų lygį ir ginekologinė ultragarsinė diagnostika.

Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS)

Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) yra vienas iš hormoninių sutrikimų, kurie paveikia daugelį reprodukcinio amžiaus moterų. Tipiniai simptomai yra nereguliarios arba išnykusios menstruacijos, padidėjęs plaukų augimas, spuogai, svorio padidėjimas ir sunkumai pastoti. PCOS dažnai sukelia atsparumas insulinui ir padidėjęs vyriškų hormonų (androgenų) kiekis, dėl kurio atsiranda daugelis būdingų simptomų. Svarbu žinoti, kad PCOS taip pat yra susijęs su padidėjusia 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei endometriumo vėžio išsivystymo rizika vėlesniame gyvenime, todėl būtina reguliariai stebėti sveikatą.

Endometriozė

Endometriozė yra lėtinė liga, kuri, deja, pastaruoju metu tampa vis dažnesnė. Šiuo atveju už gimdos ertmės ribų išsivysto audinys, panašus į gimdos gleivinę (endometriumą). Problema ta, kad šis audinys reaguoja į hormoninius svyravimus menstruacinio ciklo metu, panašiai kaip gimdos endometriumas, sukeldamas uždegimą, randinio audinio susidarymą ir dažnai stiprų, lėtinį skausmą. Diagnozė gali būti sudėtinga; dažnai tai prasideda simptomų įvertinimu ir ultragarsu, tačiau dažniausiai diagnozei patvirtinti atliekama laparoskopija su audinių mėginių analize.

Gimdos fibromos

Gimdos fibromos yra gerybiniai navikai, susidarantys gimdos raumenų sluoksnyje. Jie dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau gali sukelti gausų ar užsitęsusį menstruacinį kraujavimą, skausmą ar spaudimą apatinėje pilvo dalyje ir dažną šlapinimąsi. Didelės fibromos gali sutrikdyti nėštumo pradžią ar eigą. Gydymo poreikis ir tipas priklauso nuo fibromų dydžio ir skaičiaus, simptomų sunkumo ir moters reprodukcinių planų.

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)

Nors šlapimo takų infekcijos pirmiausia pažeidžia šlapimo sistemą, moterys jomis serga daug dažniau nei vyrai. Moterims šlaplė yra trumpesnė ir yra arčiau išangės bei makšties, todėl padidėja šlapimo takų infekcijų rizika. Klasikiniai ŠTI požymiai yra dažnas ir staigus noras šlapintis, skausmingas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlaplėje, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas, o kartais ir kraujas. Dažniausia ŠTI priežastis yra žarnyno bakterijos Escherichia coli (E. coli), kuris patenka į šlaplę iš tarpvietės srities. Paprastos prevencinės priemonės, tokios kaip pakankamas skysčių vartojimas ir tinkama intymi higiena, gali sumažinti riziką, tačiau kai kurioms moterims šlapimo takų infekcijos epizodai kartojasi, todėl reikia papildomų tyrimų ir specifiškesnio požiūrio.

Lytiškai plintančios ligos (LPL)

Tai plati ligų grupė, kuria užsikrečiama įvairių lytinių santykių metu - vaginaliniu, analiniu, oraliniu būdu. Dažniausios lytiškai plintančios ligos yra chlamidiozė, gonorėja, trichomoniazė, žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir genitalijų herpesas. Todėl labai svarbu reguliariai tikrintis, ypač jei yra keli lytiniai partneriai, taip pat informuoti ir gydyti partnerį (-ius), jei nustatoma infekcija. Kita vertus, lytiškai plintančios ligos, kurias sukelia virusai, įskaitant herpesą, ŽPV ir ŽIV, dažnai nėra visiškai išgydomos, tačiau jų simptomus ir poveikį galima kontroliuoti antivirusiniais vaistais ar kitais metodais, pavyzdžiui, šalinant karpas ŽPV atveju.

Kiaušidžių cistos

Kiaušidžių cistos yra skysčiu užpildyti dariniai, kurie išsivysto kiaušidės paviršiuje arba jos viduje. Dažniausiai pasitaiko vadinamosios funkcinės cistos, kurios atsiranda kaip įprasto menstruacinio ciklo dalis ir paprastai išnyksta savaime per kelis mėnesius be jokio specialaus gydymo. Rečiau, ypač po menopauzės arba jei cista ultragarsu turi įtartinų požymių, tokių kaip kieta struktūra, pertvaros ar padidėjusi kraujotaka, ji gali būti piktybinė. Ultragarsas yra pagrindinis diagnostinis metodas, padedantis įvertinti cistos dydį, struktūrą ir kitas savybes, kad būtų galima nuspręsti dėl tolesnio gydymo.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir gimdos kaklelio pokyčiai

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai dažnas virusas, perduodamas lytiniu keliu. Reguliarus gimdos kaklelio citologijos ir ŽPV tyrimas yra būtini norint anksti nustatyti šiuos potencialiai pavojingus pokyčius. Priklausomai nuo aptiktų ląstelių pokyčių laipsnio ir tipo, gali būti rekomenduojamas dinaminis stebėjimas, papildomas tyrimas (kolposkopija su biopsija) arba nedidelės medicininės procedūros.

Menopauzė

Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo procesas, kai menstruacijos baigiasi, paprastai apie 45-55 metus, dėl kiaušidžių funkcijos susilpnėjimo ir estrogenų kiekio sumažėjimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ilgainiui sumažėjęs estrogenų kiekis taip pat gali paveikti kaulų tankį, padidinti osteoporozės riziką, taip pat gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sveikatos pokyčiais.

Pajutus bet kokius neįprastus simptomus ar diskomfortą, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus. Pirmasis žingsnis - konsultacija su ginekologu. Dažnai naudojami papildomi tyrimo metodai, siekiant tiksliai diagnozuoti. Ginekologinė ultragarsinė diagnostika yra labai informatyvi ir plačiai naudojama. Priklausomai nuo situacijos, taip pat gali prireikti kraujo tyrimų hormonų lygiui, uždegimui ir bendriems sveikatos rodikliams nustatyti, šlapimo tyrimo, lytiškai plintančių ligų tyrimų arba invazinių tyrimų, tokių kaip histeroskopija ar laparoskopija.

tags: #kaip #apvaisinti #moteri #jei #ji #to

• Informacija apie "Purieną"
• apie IUI metodą
• Ugdymas per pramogą internete
• Tėvystės nustatymo tvarka ir reikšmė
• Edukaciniai žaidimai su dinozaurais