Kiekvieno vaiko raida yra ne tik būdinga konkretaus amžiaus vaikui, bet ir unikali, kompleksinė, sudėtinga. Negalime tiesiog besti pirštu ir sakyti, kad mūsų vaikas yra tipinis. Gali būti, kad jo socialinė raida būdinga vienam amžiui, tačiau kognityvinė - lenkia bendraamžius arba atvirkščiai - atsilieka. Be to, kiekvieno vaiko raidą veikia kontekstas, kuriame jis auga, tad genetinis užtaisas toli gražu nėra viskas. Todėl taip svarbu išmanyti visą skirtingų amžiaus tarpsnių ypatumų kompleksą. Tik tuomet galėsime suprasti, kas būdinga vaikui, tačiau taip pat atsižvelgti į individualius skirtumus.

Nuo trijų iki penkerių metų yra ikimokyklinis amžius, kada vaikai pradeda pasitikėti ne tik savo šeimos nariais, bet ir kitais žmonėmis, pedagogais, įgauna nepriklausomybės ir savikontrolės, mokosi būti, veikti grupėje. Trejų metų amžius yra dažnai apibūdinamas kaip pereinamasis laikotarpis iš dvimečio į ikimokyklinuką, kuris geba išreikšti save žodžiais, geba įsilieti į socialinį gyvenimą, realizuoti savo idėjas, būti aktyvus dalyvis. Trejų metų vaikas sugeba ilgiau išlaikyti dėmesį nei dvimetis, kupinas minčių ir sumanymų. Dažnai naudojasi visais pojūčiais, kad įgyvendintų savo idėjas, suprastų aplink juos vykstantį gyvenimą.
Trimetį domina fizinių įgūdžių reikalaujanti veikla. Šokiai su muzika, kamuolio mėtymas, gaudymas, šokinėjimas, bėgimas yra patraukli veikla, kurią atlieka su malonumu. Vaikams, kurie nelanko jokio sporto būrelio, nedūksta kieme, nevažinėja dviračiu, būdinga kur kas lėtesnė fizinė raida. Tad turime suprasti, kad vien rūpintis vaiku neužtenka - jis turi nuolat aktyviai judėti. Beje, pati geriausia sporto ir žaidimų aikštelė yra miškas, kur daug nusvirusių medžių šakų ir nežinomybės, priešingai nei kiemo žaidimų aikštelė, kur viskas aišku ir įprasta.

Pažintinė raida yra pradinio lygmens ir trimečiui rūšiuoti daiktus pavyksta tik pagal vieną požymį. Trejų metų vaikas sugeba ilgiau išlaikyti dėmesį nei dvimetis, kupinas minčių ir sumanymų. Trimečių vaikų kalba vystosi labai sparčiai. Jie lengvai nuo elementarios kalbos pereina prie vaizdingų sakinių. Dauguma šio amžiaus tarpsnio vaikų geba vartoti daugiskaitą, kalba sakiniais, daug klausia, pasakoja, atkartoja tekstus, eilėraščius. Žino savo vardą, pavardę, įvardija, ką mato paveikslėlyje, pasakoja, ką nupiešė, sukonstravo.
Šio amžiaus tarpsnio vaikai paprastai yra egocentriški. Jie neįžvelgia kito žmogaus požiūrio, susikoncentruoja į save, savo veiksmus. Tačiau jie jau geba sutarti su suaugusiais ir kitais vaikais. Žaidžia po vieną arba su vienu ar keliais vaikais. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose. Netrukdo kitiems žaisti, dalinasi žaislais. Teigiama, kad geriausiai vaikai mokosi bendraudami. Socialinių santykių atmosfera darželio grupėje yra ypač svarbus dalykas. Kaip elgtis su kitais žmonėmis vaikai mokosi visą gyvenimą.
Pedagogai šiame amžiaus tarpsnyje ypač didelį dėmesį skiria savarankiškumo įgūdžiams. Trimečiams gyvenimiškose situacijose primenama, kad jeigu pačiam kas nors nepavyksta, visada galima kreiptis į suaugusįjį ar bendraamžį draugą. Nors jie dažnai viską nori daryti patys. Jeigu pasiekia, paima norimą žaislą, daiktą, valgo savarankiškai, valo dantis, bando patys apsiauti, apsivilkti. Pagalbos reikia užsegant, užrišant, sukaišant. Plaunant rankas - judesių kontrolės iš suaugusiojo pusės.

Ikimokyklinukams labai svarbu žaisti. Tiek skaitymo, tiek rašymo, tiek matematikos įgūdžių mažieji turėtų įgyti ne per edukacinę veiklą, klusniai sėdėdami prie stalų, o žaisdami. Moksliniai tyrimai rodo, kad žaislų gausa pati savaime nėra vaiko raidą skatinantis veiksnys - daug svarbiau, ką ir kaip vaikas su tais žaislais daro. Eksperimentinis tyrimas, publikuotas tarptautiniame ankstyvosios raidos tyrimų žurnale „Infant Behavior and Development“, parodė, kad mažiems vaikams turint keturis žaislus vietoj 16, jų žaidimas tampa ilgesnis, įvairesnis ir kūrybiškesnis. Tai patvirtina ir raidos psichologai: kai vaiko aplinkoje yra per daug stimulų, vaikas fiziškai nepajėgia ilgai išlaikyti dėmesio, todėl žaidimas tampa paviršutiniškas - nuo vieno daikto pereinama prie kito, nė į vieną neįsigilinant.
Didžiausią naudą vaiko raidai duoda ne vadinamieji „vienos funkcijos“ lavinamieji žaislai, o atviri, įvairiai panaudojami objektai: kaladėlės, konstruktoriai, figūrėlės ar priemonės vaidmeniniam žaidimui, kai vaikas kuria istorijas ir daiktus paverčia tuo, kuo nori. Be to, nustatyta, kad dabar labai populiarūs elektroniniai „lavinamieji“ žaislai gali net pristabdyti vaikų raidą, nes apriboja tėvų ir vaiko tarpusavio pokalbius, o būtent bendravimas yra vienas svarbiausių kalbos raidos veiksnių.

Svarbu teisingai suprasti - laiką prie ekranų reikia riboti. Tačiau klausimas „kiek minučių per dieną?“ dažnai yra per siauras, nes tai nieko nepasako apie tai, ką vaikas žiūri, kada žiūri, su kuo žiūri ir, svarbiausia, ką ekranai pakeičia. Juk 20 minučių kokybiško turinio kartu su tėvais, pavyzdžiui, aptariant, kas vyksta ekrane, nėra tas pats, kas 20 minučių greito, stimuliuojančio, algoritmų valdomo turinio, kurio tikslas - išlaikyti vaiko dėmesį bet kokia kaina.
Dažniausia tėvų klaida - ekranus naudoti kaip emocijų reguliavimo įrankį: kai vaikas pyksta, verkia, nuobodžiauja, pavargsta ar „per daug reikalauja“, ekranas tampa greitu sprendimu. Trumpuoju laikotarpiu tai veikia, bet ilgainiui vaikas praranda galimybę įgyti nepaprastai svarbų įgūdį - pačiam išbūti su emocija ir ją sureguliuoti. Kita klaida - riboti ekranus ir naudoti juos tik kaip „bausmę“ arba „apdovanojimą“, nes taip ekranai įgyja dar didesnę emocinę vertę ir tampa „uždraustu vaisiumi“.
Auklėti - tai procesas, ir rezultatai nėra matomi po dienos dviejų. Teisybę pasakius, tai visą gyvenimą trunkantis procesas. Kol kas Lietuvoje tik pradedame kalbėti apie tai, ar bausmės vaikui duoda naudos. Tam, kad jų netaikytume, reikia su vaikais labai daug kalbėtis, o mes nesame pratę kalbėti su vaikais (ir su suaugusiaisiais) apie jausmus, apie tai, kas, mūsų nuomone, yra teisinga, sąžininga.
Jeigu vaikas elgiasi netinkamai, pavyzdžiui, mušasi, klykia, puola ant žemės ir pats negali liautis blogai elgtis, visada yra naudinga paimti jį ir nunešti į kitą vietą. Pavyzdžiui, iškelti iš smėlio dėžės, išnešti iš kambario. Jeigu taip pasielgsime, vaikas šiek tiek nurims. Tuo metu, kai yra įsiaudrinęs, susikalbėti su juo labai sunku, tad geriausiai to net nedaryti, o paimti ant rankų ir atsitraukti iš konflikto vietos. Tačiau vien tokios priemonės neužtenka. Reikia dar ir pokalbio. Vaikas turi suprasti, kodėl jūs taip pasielgėte, ir žinoti, koks elgesys yra tinkamas.

Miego ikimokyklinukams reikia daugiau nei suaugusiems, nes jie labai sparčiai auga, jų raida - greita. Nerekomenduojama leisti vaikui pervargti, nes tuomet užmigti tampa sunkiau, miegas būna paviršutinis. Tyrimai rodo, kad pietų miegas nėra toks svarbus kaip nakties, todėl miegoti reikia naktį, o dieną tik kai reikia pailsėti. Svarbu, kiek valandų vaikas miega per parą, atsižvelgiant į jo amžių. Jei vaikas naktį išmiega rekomendacijose numatytą valandų skaičių, jam pietų miegas nėra būtinas.
Tačiau rekomendacijomis negalima vadovautis aklai, jos nebūtinai tiks kiekvienam vaikui. Tyrimai rodo, kad 10 proc. mažųjų miego reikia daugiau nei rekomenduojama, o kitiems 10 proc. miego reikia mažiau nei numato rekomendacijos. Tai tik įrodo, kad kiekvienas žmogus - unikalus ir nereikia jo įsprausti į bendras rekomendacijas, ypač kai kalbame apie ankstyvąją vaikystę. Ikimokyklinukų raidos rėmai - labai platūs, todėl kalbant apie mažylio raidą labai svarbu matyti visą paveikslą.
Jei darželio grupėje yra vaikų, kurie nemiega, reikia jiems iš anksto paruošti veiklas - lovytėse arba prie stalo, tai gali būti popierius su spalvotais pieštukais, knygelės, dėlionės, įvairios pirštukams lavinti skirtos užduotys. Vaikas turi teisę nemiegoti, bet turi pareigą tyliai žaisti, kai miega draugai. Tą būtina akcentuoti. Ikimokyklinukui ramiai išgulėti porą valandų - misija neįmanoma, nes jis dėl savo amžiaus to padaryti tiesiog negali. Liepti vaikui porą valandų išgulėti užsimerkus ir nejudant yra ne kas kita kaip emocinis smurtas. Netiesa, kad darželinukai negeba ramiai pabūti, svarbu jiems padėti - pasirūpinti papildoma tylia veikla, galiausiai - kartu su jais pažaisti.