Vaikų bėrimai - dažna problema, su kuria susiduria tiek tėvai, tiek pediatrai. Bėrimai gali būti įvairūs, o jų atsiradimo priežastys gali būti labai skirtingos. Dažnai tėvai susiduria su klausimu, kaip atskirti alerginį bėrimą nuo virusinio, nes šie du bėrimų tipai gali atrodyti labai panašūs. Žinodami pagrindinius skirtumus ir požymius, galite greičiau reaguoti ir suteikti savo vaikui reikalingą pagalbą.
Vaikų oda yra ženkliai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bet koks dirgiklis ar infekcija greitai pasireiškia matomais pokyčiais. Pagrindinė priežastis - nevisiškai susiformavęs odos barjeras. Oda dar geba sulaikyti mažiau drėgmės, lengviau išsausėja ir prasčiau apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to net nedidelis dirginimas gali sukelti paraudimą, niežulį ar smulkaus bėrimo atsiradimą. Kūdikių ir mažų vaikų odoje taip pat daugiau paviršinių kraujagyslių, todėl net silpnas uždegimas gali atrodyti ryškesnis. Infekcijos - virusinės ar bakterinės - vaikams pasireiškia intensyviau, o alerginės reakcijos gali vystytis greičiau dėl aktyvesnio imuninės sistemos atsako. Visa tai lemia, kad tėvams kartais sunku iš karto atskirti, ar bėrimą sukelia alergija, ar infekcija, nors gydymo principai skiriasi.
Vilniaus universiteto Santariškių vaikų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji vaikų ligų gydytoja Daiva Vaičiūnienė papasakojo kaip atskirti konkrečias ligas, kuo kiekviena jų pasireiškia ir patarė kaip tėvams elgtis, kad susirgimų akivaizdžiai sumažėtų. Medikė pastebėjo, kad po kiekvieno pranešimo spaudoje apie vaiką, susirgusį meningokokine infekcija, akivaizdžiai padaugėja tėvų, kurie į vaikų ligoninės priėmimo skyrių skuba vežti vaikus vos su vienu atsiradusiu spuogeliu manydami, kad tai - meningokoko požymis. „Vaikiškų ligų, kurių vienas iš simptomų yra bėrimas, daugybė. Tačiau svarbiausia iš tiesų yra ne tai, o pati ligos pradžia, bendra vaiko savijauta“, - sakė gydytoja.
Vienas didžiausių tėvų nerimo šaltinių - baimė dėl meningokokinės infekcijos. Tai klastinga ir žaibiškai progresuojanti liga, kurios atveju kiekviena minutė yra aukso vertės. Pagrindinis skirtumas - bėrimo reakcija į paspaudimą. Dauguma bėrimų, atsiradusių dėl virusų ar alergijų, paspaudus pirštu ar stikline, trumpam pabąla (išnyksta), nes kraujas išstumiamas iš kapiliarų. Meningokokinis bėrimas dažniausiai prasideda nuo smulkių taškelių, kurie primena adatų dūrius, tačiau jie greitai plečiasi, jungiasi į didesnes, tamsiai raudonas ar violetines dėmes, primenančias mėlynes. Jeigu įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą.
„Jeigu temperatūra siekia daugiau nei 38 laipsnius Celsijaus ir laikosi net davus vaistų, vaikas nuolat verkia, atrodo irzlus arba atvirkščiai elgiasi ypač vangiai, nori prigulti, skundžiasi skaudančiomis kojytėmis, būtinai kreipkitės į gydytoją“, - patarė medikė. Ji taip pat išskyrė dar vieną bakterinių infekcijų simptomą - dažną pulsą. „Jei prie aukštos temperatūros vaiko pulsas yra padažnėjęs ir nerimsta net jai nukritus, gali būti, kad jūsų vaikui - meningokokinė arba kita rimta bakterinė infekcija dėl kurios verto kreiptis į medikus“, - sakė ji.
Nuo meningokoko, pasak medikės, apsisaugoti galima ne tik vakcinomis, bet ir kasdieniniais įpročiais. Nepamirškite dažnai vėdinti patalpas, kuriose būnate, dezinfekuokite jas, atsiribokite nuo kostinčių ir sergančių žmonių, venkite kolektyvinių susiėjimų bei žmonių susibūrimo vietų - kavinių ar prekybos centrų.

Smulkūs ar išplitę bėrimai vaikams dažniausiai kyla dėl dviejų pagrindinių grupių - infekcijų ir alergijų. Abiejų tipų bėrimai gali atrodyti panašiai, tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai padeda suprasti priežastį.
Infekciniai bėrimai vaikams dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais - karščiavimu, silpnumu, gerklės skausmu, galvos skausmu ar apetito sumažėjimu. Bėrimai gali būti smulkūs, stambūs, dėmėti ar pūsleliniai, priklausomai nuo infekcijos tipo.
Rankų, kojų ir burnos liga. Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuojasi išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis. Tai viena dažniausių kūdikių ir mažų vaikų ligų. Jai būdinga labai specifinė eiga, kuri dažnai suklaidina tėvus. Liga prasideda stačiu ir aukštu karščiavimu (iki 39-40°C), kuris tęsiasi apie 3-4 dienas, tačiau vaikas dažnai jaučiasi gana neblogai. Bėrimas paprastai yra smulkus, rausvas, dėmelės nelygios, dažniausiai lokalizuojasi ant nugaros, pilvo ir kaklo, vėliau plinta į galūnes.
Vėjaraupiai kelia pavojų nėščiosioms. Vėjaraupius daugelis tėvų laiko itin lengva infekcija, standartine vaikų liga, tačiau medikė teigė, kad mažai kas žino, jog ši liga itin pavojinga nėščioms moterims. „Sunerimti reikėtų ir dėl vaikų, kurie serga šia liga, nes pasitaiko sunkių vėjaraupių formų - gali atsirasti pūlingos odos infekcijos arba net plaučių uždegimas“, - sakė D.Vaičiūnienė. Šiai ligai būdingas bėrimas pūslelėmis. Iš pradžių atsiranda maža rausva dėmelė, vėliau mažas spuogelis, o iš jo susiformuoja pūslelė, pripildyta skaidraus skysčio. Kol skystis skaidrus, baimintis nereikia, tačiau jei jis ilgainiui tampa drumstas arba net su paraudimu aplink, tikėtina, kad atsirado antrinė infekcija. Vėjaraupių bėrimas yra labai dinamiškas ir keičiasi tiesiog valandomis. Viskas prasideda nuo rausvų dėmelių, kurios virsta iškiliais spuogeliais (papulėmis), o vėliau - pūslelėmis su skaidriu skysčiu. Ant odos galima pamatyti ir dėmelių, ir pūslyčių, ir šašiukų. Paprastai odą labai niežti. Dar vienas vėjaraupiams būdingas bruožas yra tai, kad bėrimas atsiranda tarytum bangomis. Vėjaraupių atveju vaikas užkrečiamas tol, kol visos pūslelės pasidengia šašais (apie 5-7 dienas nuo bėrimo pradžios).
Didžioji dalis vaikų bėrimų yra virusinės kilmės. Tai viena dažniausių kūdikių ir mažų vaikų ligų. Jai būdinga labai specifinė eiga, kuri dažnai suklaidina tėvus. Liga prasideda stačiu ir aukštu karščiavimu (iki 39-40°C), kuris tęsiasi apie 3-4 dienas, tačiau vaikas dažnai jaučiasi gana neblogai. Bėrimas paprastai yra smulkus, rausvas, dėmelės nelygios, dažniausiai lokalizuojasi ant nugaros, pilvo ir kaklo, vėliau plinta į galūnes.
Skarlatina yra klasikinis bakterinės infekcijos (A grupės beta hemolizinio streptokoko) pavyzdys, kuriam būtinas gydymas antibiotikais. Skarlatinos bėrimas pasižymi specifine tekstūra. Jei užmerktumėte akis ir perbrauktumėte per vaiko odą, ji primintų švitrinį popierių. Bėrimas yra labai smulkus, tankus, raudonas, dažniausiai prasideda kirkšnyse, pažastyse ir kaklo srityje, vėliau išplinta. Veidas dažnai būna raudonas, tačiau zona aplink lūpas ir nosį (nosies-lūpų trikampis) išlieka balta. Kitas ryškus simptomas - liežuvis pradžioje būna apsinešęs baltomis apnašomis, o vėliau tampa ryškiai raudonas, padidėjusiais speneliais (vadinamas „avietiniu liežuviu“). Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad visa oda parausta.
Impetigas: Labai užkrečiama bakterinė infekcija, kuria dažniausiai serga vaikai. Paprastai ji prasideda kaip raudona dėmė arba pūslė, kuri greitai plyšta, palikdama gelsvą, medaus pavidalo plutelę. Impetigas dažniausiai atsiranda aplink nosį ir burną. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui ir išvengti komplikacijų, būtinas antiseptinis odos gydymas, vietinio poveikio antibiotikų vartojimas ir maudynių/plaukiojimo ribojimas.

Alerginiai bėrimai vaikams gali atsirasti staiga - nuo kelių minučių iki kelių valandų po kontakto su alergenu. Jie dažnai būna ryškiai raudoni, niežtintis, kartais susidaro patinusios dėmėlės ar dilgėlinę primenantys iškilimai. Alerginiai bėrimai dažnai išlieka vietiniai, stipriai niežti ir gali vedžioti tėvus klaidinga kryptimi, jei neseniai buvo įvestas naujas maistas ar priemonė.
Dažniausiai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka. Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai.
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Kontaktinė alergija savo ruožtu skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą. Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje. Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda vietose, kurios tiesiogiai kontaktuoja su alergenu, pavyzdžiui, ant veido, rankų ar kojų. Bėrimas gali būti raudonas, niežtintis ir pūslelėmis arba šašais dengtas.
Blusų įkandimai. Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai. Dėl šios priežasties tėveliai blusų įkandimus neretai sumaišo su vėjaraupiais, tačiau verta pastebėti porą svarbių skirtumų: skirtingai nei vėjaraupių atveju, blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų.
Nuo meningokoko saugo kasdieniai įpročiai. Nepamirškite dažnai vėdinti patalpas, kuriose būnate, dezinfekuokite jas, atsiribokite nuo kostinčių ir sergančių žmonių, venkite kolektyvinių susiėjimų bei žmonių susibūrimo vietų - kavinių ar prekybos centrų.

Iš pirmo žvilgsnio tiek infekcinis, tiek alerginis bėrimas vaikams gali atrodyti panašiai - paraudimas, taškeliai, dėmės ar smulkūs spuogeliai. Tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai skiriasi. Infekcinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, vangumu ar kitais bendrais simptomais, o alerginis - ryškiai niežti ir atsiranda staiga po kontakto su alergenu.
Norint geriau suprasti skirtumus, svarbu stebėti kelis dalykus: kada bėrimas atsirado, kaip greitai jis plinta, ar yra karščiavimas ir kaip vaikas jaučiasi.
| Požymis | Alerginis bėrimas | Infekcinis bėrimas |
|---|---|---|
| Atsiradimo laikas | Staigus, per minutes-valandas | Per kelias dienas ar kartu su liga |
| Niežėjimas | Dažnas ir stiprus | Nėra arba minimalus |
| Karščiavimas | Nebūdingas | Labai dažnas |
| Bėrimo išvaizda | Raudonos dėmės, iškilūs plotai, dilgėlinė | Taškeliai, dėmės, pūslelės, šiurkštumas |
| Bendra savijauta | Dažniausiai gera | Sutrikusi: silpnumas, vangumas |
Alerginiai bėrimai dažnai būna susiję su kitais alergijos simptomais, tokiais kaip sloga, čiaudulys, akių ašarojimas arba dusulys. Jei bėrimas atsiranda kartu su šiais simptomais, greičiausiai tai yra alerginė reakcija. Virusinis bėrimas dažnai būna lydimas karščiavimo, nuovargio, gerklės skausmo ir kitų infekcijos požymių, tokių kaip kosulys, galvos skausmas ar pilvo skausmai. Jei nesate tikri, ar bėrimas yra alerginis, ar virusinis, geriausia kreiptis į gydytoją.
Vaiko bėrimo gydymas turi būti toks, kad padėtų, o ne dar labiau sudirgintų odą. Todėl pirmasis žingsnis visada yra priežasties nustatymas: ar bėrimas yra infekcinis, ar alerginis. Skirtingos priežastys reikalauja visiškai skirtingo priėjimo, todėl labai svarbu nepasikliauti atsitiktinėmis priemonėmis arba stipriais kremais be gydytojo rekomendacijos.
Infekciniai bėrimai dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, silpnumu ar kitais simptomais, todėl gydymas dažniausiai yra simptominis ir orientuotas į bendros savijautos gerinimą.
Esant tam tikroms infekcijoms, gydytojas gali rekomenduoti specifinį gydymą: Herpes simplex - antivirusiniai tepalai arba geriamieji vaistai. Impetigo - vietiniai arba geriamieji antibiotikai. Skarlatina - gydoma antibiotikais, nes tai bakterinė infekcija. Infekciniai bėrimai dažniausiai praeina per 5-14 dienų, tačiau svarbu stebėti, ar būklė nemažėja.
Alerginis bėrimas paprastai atsiranda staigiai ir intensyviai. Pažeista oda dažnai niežti, parausta, atsiranda dilgėlinės tipo iškilimų. Gydymo pagrindas - pašalinti alergeną ir nuraminti odą.
Jei bėrimas atsiranda kartu su akių ar lūpų patinimu, kvėpavimo pokyčiais ar vėmimu - tai gali būti pavojinga alerginė reakcija, todėl būtina skubi pagalba.
Kad ir kokia būtų priežastis, tėvai turėtų vengti šių klaidų:
Gydytojai griežtai nerekomenduoja tepti bėrimų dažančiais skysčiais (briliantine žaluma, fuksinu), nes tai trukdo gydytojui įvertinti bėrimo pobūdį ir eigą. Taip pat spiritinės priemonės gali dar labiau sudirginti pažeistą odą ir sukelti skausmą.
Dauguma vaikų bėrimų yra nepavojingi ir praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta.
Kada kreiptis į gydytoją?
tags: #berimas #puslelemis #vaikui #burna