Nėštumas ir nerimą keliantys simptomai: kada kreiptis į gydytoją

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurių dalis gali pasireikšti neįprastais pojūčiais.

Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Nors dauguma pojūčių yra visiškai normalūs ir net neišvengiami, kartais jie gali būti pirmas signalas apie galimą komplikaciją. Todėl svarbu išmokti atskirti įprastą raumenų įsitempimą nuo situacijų, kuriose būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.

Toliau aptarsime pagrindines pojūčių priežastis, kaip atskirti normalius pojūčius nuo pavojingų, ir ką galima padaryti norint pagerinti savijautą.

Nėštumo pokyčiai ir normalūs pojūčiai

Nėštumo metu moters kūnas nuolat keičiasi, prisitaikydamas prie augančios gyvybės. Šie pokyčiai dažnai pasireiškia įvairiais, kartais neįprastais pojūčiais, kurie dažniausiai yra visiškai normalūs.

Hormoniniai pokyčiai ir gimdos prisitaikymas

Vienas iš pagrindinių kaltininkų - hormoninis fonas. Nėštumo pradžioje organizmas staiga pradeda gaminti didelius kiekius progesterono, kuris atpalaiduoja gimdos raumenis, tačiau tuo pačiu gali sukelti ir lengvą jų susitraukinėjimą. Tai dažniausiai jaučiama kaip lengvas maudimas ar tempiantis skausmas pilvo apačioje, primenantis menstruacijas. Be to, pati gimda pradeda augti ir keisti savo formą, o tai neišvengiamai veikia aplinkinius audinius. Tokie pokyčiai natūraliai sukelia spaudimą ir reakciją iš raumenų - vadinamuosius fiziologinius spazmus.

Raiščių įtampa ir gimdos tempimas

Antrojo trimestro metu gimda pradeda reikšmingai didėti, o kartu ir įsitempia ją laikantys raiščiai. Augant vaisiui, organizmas pradeda gaminti daugiau hormonų, kurie atpalaiduoja raumenis ir raiščius, kad jie galėtų prisitaikyti prie augančio pilvo. Šie raiščiai tęsiasi nuo gimdos iki dubens sienelių, todėl jų tempimas sukelia aštrų ar maudžiantį skausmą šonuose ar apatinėje pilvo dalyje. Spazmai gali sustiprėti keičiant kūno padėtį - atsistojus, pasilenkus ar atsisėdus. Tokie pojūčiai dažniausiai pasitaiko vienoje pusėje, būna trumpalaikiai ir sustiprėja aktyviau judant. Nors jie gali būti nemalonūs, tai visiškai normalus reiškinys, neturintis įtakos nėštumo eigai.

Apvalusis raištis fiksuoja ir laiko gimdą taisyklingoje padėtyje, gimdai plečiantis šis raištis įsitempia, todėl juntamas skausmas. Skausmas yra bukas, tempiantis, o staigiai pasisukus, atsistojus, gali sudiegti labai aštriai, juntamas tarsi dūris.

Virškinimo sistemos veikla ir dehidratacija

Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla - tai tiesioginė progesterono įtaka. Dėl to gali kauptis dujos, atsirasti pilvo pūtimas ar net vidurių užkietėjimas, kurie sukelia žarnyno spazmus, klaidingai palaikomus gimdos susitraukimais. Šie spazmai dažniausiai lokalizuojasi pilvo apačioje ar šonuose, gali būti lydimi gurguliavimo ar sunkumo pojūčio. Be to, daugelis nėščiųjų negauna pakankamai skysčių, ypač jei kamuoja pykinimas ar vėmimas. Dehidratacija dar labiau dirgina raumenis - įskaitant gimdą, kurios sienelės tampa jautresnės ir labiau linkusios į spazmus. Gerti daugiau vandens gali padėti sumažinti šiuos pojūčius net be papildomų vaistų ar intervencijų.

Emocinė įtampa ir stresas

Stresas nėštumo metu - ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis veiksnys. Padidėjęs kortizolio kiekis (streso hormonas) veikia raumenų tonusą, gali paskatinti netikėtus susitraukimus ar spazmus. Nors dažnai pamirštamas, stresas yra viena iš tų priežasčių, kurią moterys gali valdyti savarankiškai - ramybė ir atsipalaidavimas tikrai daro poveikį.

Normalūs gimdos spazmai pagal trimestrus

Ne visi spazmai nėštumo metu reiškia pavojų - kai kurie yra tiesiog natūrali kūno reakcija į nėštumo eigą. Priklausomai nuo trimestro, gimda patiria skirtingus pokyčius, ir tai gali pasireikšti trumpalaikiais maudimo ar tempimo pojūčiais. Mokėjimas suprasti, kada tokie spazmai yra tik „fiziologinis fonas“, padeda išvengti bereikalingos baimės.

Pirmasis trimestras - prisitaikymo etapas

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (iki 12 savaičių) spazmai dažniausiai susiję su gimdos implantacija ir pradine jos plėtra. Moteris gali jausti panašius į menstruacinius spazmus: maudžiantį ar tempiantį jausmą pilvo apačioje, dažnai abu šonus vienu metu. Tai yra normalu, ypač jei nėra kraujavimo ar aštraus, stipraus skausmo. Šiuo laikotarpiu spazmai dažniausiai būna epizodiniai - trunka kelias minutes ir praeina savaime. Jie neturėtų būti lydimi kraujavimo ar intensyvaus spaudimo pojūčio.

Antrasis trimestras - auganti gimda ir tempimas

Vidurinio nėštumo laikotarpiu gimda jau užima didesnę vietą pilvo ertmėje, pradeda veikti aplinkinius organus, tempiasi ją laikantys raiščiai. Spazmai dažnai jaučiami vienoje pusėje, ypač keičiant padėtį, vaikštant ar po fizinės veiklos. Tai vadinamieji apvaliųjų raiščių skausmai, kurie yra normalūs ir paprastai praeina pailsėjus arba pakeitus pozą. Jų metu spazmas gali būti aštresnis, bet trunka labai trumpai.

Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.

Trečiasis trimestras - gimdos „treniruotės“

Nuo 28 savaitės ir vėliau gali pasireikšti Braxton-Hicks susitraukimai - netikri gimdymo spazmai, dar vadinami „gimdos treniruotėmis“. Jie padeda gimdai ruoštis artėjančiam gimdymui, bet nesukelia gimdos kaklelio atsidarymo. Šie spazmai dažniausiai jaučiami vakare arba po aktyvesnės dienos, būna nereguliarūs, neskausmingi arba tik su šiek tiek diskomforto. Jie nėra pavojingi, jei trunka trumpai, nėra reguliarūs ir neintensyvėja. Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria).

Kiti ankstyvieji nėštumo požymiai

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.

• Vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
• Implantacinis kraujavimas. Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
• Nuovargis ir mieguistumas. Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystymosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
• Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
• Pakitęs skonio ir kvapo pojūtis. Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote.
• Krūtų jautrumas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
• Dažnas šlapinimasis. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu.
• Nuotaikos pokyčiai. Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre.

Kada nėštumo metu būtina sunerimti ir kreiptis į gydytoją

Nors dauguma gimdos spazmų nėštumo metu yra normalūs, yra situacijų, kai jie gali reikšti rimtą problemą. Svarbu išmokti atskirti fiziologinius pojūčius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie komplikacijas, ypač jei juos lydi papildomi simptomai.

Kiekviena nėštumo savaitė svarbi, todėl neverta spėlioti ar „išlaukti“ - net jei pasirodo, kad viskas praeina, gydytojo apžiūra nuramins ir leis toliau džiaugtis nėštumu be streso. Jei kyla bent menkiausių abejonių, verta pasitarti su gydytoju - ypač jei nėštumas yra pirmas, arba jei jau yra buvę komplikacijų ankstesnių nėštumų metu.

Bendrieji pavojaus signalai

Nedelskite ir kreipkitės, jei:

• Spazmai tampa reguliarūs, stiprėja arba atsiranda ritmingai kas kelias minutes.
• Pajutote kraujavimą, rudų ar rožinių išskyrų.
• Jaučiate stiprų spaudimą į dubenį, ypač trečią trimestrą.
• Atsirado vaisiaus vandenų nutekėjimas - net ir labai nedidelis.
• Spazmus lydi karščiavimas, pykinimas, šaltkrėtis, stiprus nugaros skausmas.
• Vaisiaus judesiai tapo ženkliai retesni ar neįprasti.

Šie požymiai gali pasireikšti bet kuriame trimestre ir visada turi būti įvertinti gydytojo. Jeigu spazmai pasireiškia ramybės būsenoje, ypač naktį ar ryte po miego, nėra susiję su fizine veikla ir nesilpnėja keičiant padėtį - tai rimtas signalas nedelsti.

Akušerė A. Urbonienė ragino nėščiąsias jokiu būdu nebijoti vykti į ligoninę, kadangi medicinos personalo darbas - rūpintis tiek būsima mamyte, tiek vaikeliu - „geriau visada yra pasitikrinti - tikrai vengiame guldyti į ligoninę, ir, jei viskas gerai, ramiai išleidžiame namo. Visuomet geriau yra pasitikrinti ir mamai ramiau - ir mums daug lengviau suvaldyti dar tik beprasidedančias galimai sudėtingas situacijas“, - pasakoja A. Urbonienė.

Kraujavimas

Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją. Viena tokių būklių, kai reikėtų nedelsti - kraujavimas. Pamačius bent 1 šaukštą šviežio kraujo, akušerė A. Urbonienė rekomenduoja važiuoti į gimdymo namus, nes, pasak specialistės, nėščioji neturėtų kraujuoti. Priklausomai nuo kraujavimo priežasčių, jį gali lydėti skausmas, silpnumas, galvos svaigimas, susilpnėję vaisiaus judesiai. Kraujavimas gali būti susijęs su:

• Gresiančiu persileidimu. Gresiančiam persileidimui būdingos negausios kraujingos makšties išskyros, jį dažniausiai lydi gimdos tonuso padidėjimas, nestiprus skausmas pilvo apačioje. Kai persileidimas būna progresuojantis arba dalinis - gausiai kraujuojama iš makšties, kamuoja sąrėminio ar spazminio pobūdžio skausmas pilvo apačioje. Visiško persileidimo metu kraujavimas iš pradžių būna gausus, po to greitai sumažėja. Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas, kuris įvyksta iki 22 nėštumo savaitės.
• Placentos pirmeiga. Tai būklė, kai placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir visiškai arba iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Šiuo atveju vienintelis simptomas - periodiškai pasikartojantis kraujavimas antroje nėštumo pusėje. Moterys skundžiasi netikėtai, be skausmo pasirodančiomis kraujingomis išskyromis.
• Priešlaikinis placentos atsisluoksniavimas. Tai iki gimdymo įvykęs placentos atsiskyrimas nuo jos prisitvirtinimo vietos. Būsimos mamytės skundžiasi skausmais apatinėje pilvo dalyje paskutiniais nėštumo mėnesiais arba per gimdymą. Jos jaučia gimdos įsitempimą, silpnumą ir galvos svaigimą. Placentos atšokos priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau ją gali sukelti pilvo traumos.
• Nesivystantis nėštumas. Tuomet pasirodo negausios kraujingos išskyros, kurios dažniau būna tamsios, “šokoladinės”.

Jei pasirodė kraujo, veiksmų algoritmas: iškvietus greitąją, atsigulti pakėlus dubenį - po juo galite pakišti pagalvę. Iki atvažiuojant greitajai pagalbai, esant placentos atsisluoksniavimui, atsigulti ant šono ir pagulėti.

Stiprus pilvo skausmas

Aštrus, intensyvus pilvo skausmas, kurį dažnai lydi pykinimas, vėmimas - ypač pavojingas nėščiajai. Jis gali būti susijęs ir su ginekologinėmis būklėmis ir ūmiais vidaus organų susirgimais.

• Negimdinis nėštumas. Fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje). Moterys esant tokiam pastojimui skundžiasi kraujingomis išskyromis, įvairaus intesyvumo pilvo skausmais. Kai negimdinis nėštumas vystosi, pvz., kiaušintakyje, jis plyšdamas sukelia moteriai labai stiprius spazminius skausmus, dažniausiai vienoje pusėje. Skausmą lydi sumažėjęs kraujospūdis, pila šaltas prakaitas, pykina. Reikalinga skubi medikų pagalba.
• Ūminis apendicitas. Nėštumo metu „užsimaskuoja“ ir yra sunkiai atpažįstamas, todėl neretai kyla pavojus ir vaisiui, ir motinai. Dažniausiai apendicitas užklumpa pirmoje nėštumo pusėje. Šiuo laikotarpiu liga nesiskiria nuo įprastinės. Antroje nėštumo pusėje apendicitas pasireiškia kitaip, nes padidėjusi gimda pakeičia aklosios žarnos ir kirmėlinės ataugos padėtį, todėl moteriai skauda aukščiau. Be to, ne toks ryškus būna priekinės pilvo sienos raumenų įtempimas.
• Ūminis cholecistitas. Tai antras pagal dažnumą nėščiųjų susirgimas. Liga prasideda labai stipriu skausmu - kepenų diegliais dešinėje pašonėje, kurie atsiranda po riebaus, gausaus valgio. Skausmas plinta į dešiniąją mentę ir petį arba už krūtinkaulio. Skausmas būna toks stiprus, kad moteris negali giliai įkvėpti, neranda sau vietos, blaškosi.
• Ūminis kasos uždegimas. Pasireiškia juosiančio pobūdžio skausmais viršutinėje pilvo dalyje, kamuoja pykinimas, intensyvus vėmimas (išsivėmus nepalengvėja).
• Skrandžio ar dvylikapirštės opos prakiurimas. Lydimas labai stiprių ir aštrių tarsi dūris skausmų. Tokia bėda gali įvykti tuomet, kai moteris nežinojo turinti opą.
• Miomos kraujotakos sutrikimas. Šį negalavimą galima įtarti tik tuomet, kai nėščiajai anksčiau buvo aptikta gimdos mioma.

Jei skausmas intensyvėja ir atsirado kraujingos išskyros - kuo greičiau skambinkite 112.

Vaisiaus judesių pokyčiai

Susilpnėjo vaisiaus judesiai. Daugelis moterų skaičiuoja vaisiaus judesius, tačiau reikia nepamiršti, kad vaikelis taip pat miega. Vaikučio miego ciklas trunka 40 minučių, o per valandą turėtumėte jausti bent 4 judesius. Jei judesių jaučiate mažiau, akušerė rekomenduoja išgerti sulčių ar suvalgyti kažką saldaus. Jei vaisiaus judesių nepadaugėjo, jų apskritai nejaučiate ar judesiai dienos metu ar per kelias dienas tolygiai silpnėja, rekomenduojama nedelsiant vykti į gydymo įstaigą.

Nuo 18-20 sav. vaisiaus judesius reikia stebėti 3 k. per dieną (ryte, per pietus, vakare). Per 30 min. turėtų būti ne mažiau kaip 5 judesiai. Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min.

Vaisiaus vandenų nutekėjimas

Vaisiaus vandenų nutekėjimas dažnai, tačiau ne visada, reiškia gimdymo pradžią. Įtarus, kad nubėgo vaisiaus vandenys, rekomenduojame vykti į nėščiųjų ar gimdyvių priėmimą, kur specialistai priims tolimesnę jūsų nėštumo priežiūros taktiką. Nedelsti nederėtų, kadangi ilgas bevandenis laikotarpis didina naujagimio infekcijos riziką. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.

Aukštas kraujo spaudimas ir preeklampsija

Aukštas kraujo spaudimas sveikai nėščiajai (daugiau nei 140/90 mmHg) - grėsminga būklė, kurią galite pajusti net ir neturėdami kraujo spaudimo matavimo aparato. Hipertenzinės nėščiųjų būklės dažniau esti antroje nėštumo pusėje. Svarbiausias ir pavojingiausias simptomas - padidėjęs kraujospūdis. Jis gali būti vienintelis simptomas, o gali ir nurodyti kitas, sunkesnes ligas (pvz. preeklampsiją, eklampsiją). Šios ligos yra itin pavojingos moteriai ir vaisiui, todėl nėštumo metu rekomenduojama nuolat matuotis kraujospūdį.

„Jei jaučiate apsunkėjusį kvėpavimą, mirgėjimą akyse, skausmingumą po šonkaulių lanku, tikrai reikėtų vykti į ligoninę“ - teigia specialistė. Preeklampsiją gali lydėti galvos skausmas, regos sutrikimai, patinimas ir pykinimas. Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka.

Nenumaldomas niežulys (Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė)

Nenumaldomas niežulys iki žaizdelių dominuoja delnų, padų niežulys. Tokia būklė būdinga nėščiųjų ligai - cholestazei, kuomet padidėja kepenų fermentai. Šiai būklei turi būti taikomas specifinis gydymas. Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę. Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis.

Sunkus pykinimas ir vėmimas (Hiperemezė)

Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio). Sunkiu atveju vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Gali atsirasti elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra gali pakilti iki 38 °C, pulsas dažnas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).

Kitos ūminės būklės

• Gimdos plyšimas senojo pjūvio vietoje. Tai atsitikti gali tuomet, jeigu gimdoje yra randas po buvusios operacijos (Cezario pjūvio, operuotos miomos ir kitos operacijos).
• Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Nėštumo metu veikiant hormonams ir atsipalaidavus aplink šlapimo pūslę esantiems raiščiams, nedidelis šlapimo kiekis užsilaiko ir bakterijos turi daugiau laiko daugintis, todėl padidėja šlapimo pūslės uždegimo rizika.
• Priešlaikinis gimdymas. Tai gimdymas, prasidėjęs ne anksčiau nei 22 ir ne vėliau nei 37 nėštumo savaitę.

Kaip palengvinti įprastus gimdos spazmus ir diskomfortą

Daugeliu atvejų gimdos spazmai yra nekenksmingi, bet vis tiek gali kelti diskomfortą. Laimei, yra daugybė būdų, kaip sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą, ypač jei žinoma priežastis - tempimo pojūtis, nuovargis, stresas ar virškinimo sutrikimai.

Poilsis ir pozų keitimas

Vienas efektyviausių būdų mažinti spazmus - pakeisti kūno padėtį. Jei spazmai prasideda stovint ar vaikštant, geriausiai padeda atsigulti ant kairiojo šono. Tai ne tik pagerina kraujotaką į gimdą, bet ir sumažina spaudimą apatinei tuščiajai venai. Taip pat gali padėti trumpas atsipalaidavimas - pagulėjimas su pakeltomis kojomis, gilus kvėpavimas, užtemdyta ir rami aplinka. Jei spazmai kyla dėl per didelio aktyvumo, svarbu skirti laiko reguliariam poilsiui net ir dienos metu.

Šiluma ir lengvas masažas

Šiluma - vienas saugiausių būdų malšinti tempimo ir spazmų pojūtį. Šilta (ne karšta!) šildyklė ant apatinės pilvo dalies ar šilto dušo srovė gali akimirksniu sumažinti įtampą. Taip pat galima atlikti švelnų pilvo masažą, tačiau tik tuomet, kai nėra jokių komplikacijų ar kontraindikacijų.

Mityba ir hidratacija

Kartais spazmus sukelia paprasti veiksniai - per mažas suvartojamų skysčių kiekis ar mitybos klaidos. Reguliariai geriant vandenį (ypač jei jaučiami ir galvos skausmai), sumažėja dehidratacijos rizika, o kartu ir raumenų spazmai. Į mitybą verta įtraukti daugiau magnio turinčių produktų - bananų, grikių, špinatų, riešutų. Magnis padeda raumenims atsipalaiduoti.

Akušerės-ginekologės rekomendacijos

Spazmai nėštumo metu - dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria dauguma moterų. Visgi gydytojai pabrėžia, kad svarbiausias dalykas - ne ignoruoti savo kūno siunčiamų signalų. Kartais net silpni simptomai gali reikšti rimtesnį procesą, ypač jei kartu pasireiškia ir kiti požymiai.

Akušerė-ginekologė dr. Jurgita Kaminskienė pabrėžia: „Nėštumo metu labai svarbu įsiklausyti į savo kūno pojūčius. Lengvi spazmai dažniausiai yra susiję su fiziologiniais procesais - gimdos augimu, hormonų pokyčiais, raiščių tempimu. Tačiau jeigu moteris jaučia aštrų, ritmingą skausmą, spaudimą į dubenį ar pastebi kraujavimą, tai yra signalas, kad reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Geriau pasitikrinti be reikalo, nei praleisti svarbų ženklą.“

Nėščiųjų patirtys

Nėštumo metu kiekviena moteris gimdos spazmus patiria skirtingai - vienoms tai tik epizodinis nemalonumas, kitoms - stresas ar net nerimo šaltinis. Pasidalintos patirtys padeda suprasti, kad nesi viena ir kad šie pojūčiai daugeliui yra pažįstami.

• „Spazmai prasidėjo jau 6 savaitę - tarsi maudimas kaip per mėnesines. Išsigandau, kad kažkas negerai, bet gydytoja nuramino, jog tai implantacijos procesas. Po poros savaičių viskas praėjo.“ - Lina, 27 m.
• „Antrame trimestre dažnai jausdavau duriantį skausmą viename šone. Pasirodo, tai buvo tempiasi raiščiai. Padėjo pakeisti pozą ir šiltas dušas - tikrai ne viskas turi būti baisu.“ - Dovilė, 32 m.
• „Trečią trimestrą pradėjau jausti keistus susitraukimus. Išsigandau, kad gimdau, bet tai buvo tik Braxton-Hicks. Nuo jų padėdavo giliai kvėpuoti ir atsigulti ant šono.“ - Erika, 30 m.
• „Vieną rytą pradėjau jausti skausmingus spazmus su šiek tiek kraujo. Nuvažiavau į priėmimą - paaiškėjo, kad prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Gerai, kad sureagavau laiku.“ - Aušra, 35 m.

Svarbu prisiminti: prevencija ir priežiūra

Nėštumas - magiškas ir tuo pačiu ne vieną iššūkį keliantis laikotarpis. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai.

Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio, lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Dar geriau, jeigu šiai ypatingai būsenai, nėštumui, moteris ruoštųsi iš anksto.

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV) yra dažnas reiškinys. Jei nėra kitų pavojingų požymių, dažniausiai pakanka pailsėti, pagulėti ant kairio šono, išgerti vandens ar švelniai pasimasažuoti. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės matmuo.

tags: #kada #sunerimti #nestumo #metu

• Sužinokite apie kokybiško ugdymo svarbą vaikui
• Caritas ir socialinio darbo vaidmuo
• informacija apie persileidimą
• Saugumas ir stilius: vaikiškos raudonos liemenės
• Idėjos dovanoms 9 metų vaikui Kalėdoms