Nėštumas - ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime. Šiuo laikotarpiu turi būti svarbus ne tik laukimo potyris, bet ir rūpestis savimi, tinkama sveikatos priežiūra. Nėštumo metu vyksta sudėtingi fiziologiniai pokyčiai, kurie gali turėti įtakos ir burnos sveikatai. Visavertė mityba, kurioje netrūksta baltymų, vitaminų A, D, C, kalcio, fosforo ir geležies, padeda užtikrinti stiprius būsimus vaiko dantis. „Jei mityboje trūksta šių medžiagų, kūdikio dantų audiniai gali būti silpnesni ir labiau pažeidžiami ėduonies. Esant mitybos trūkumams, rekomenduojama vartoti nėščiosioms skirtus vitaminus ir mineralus“,- teigia prof. E. Slabšinskienė. Ji priduria, kad būsimos mamos burnos sveikata yra tiesiogiai susijusi su vaiko dantų būkle.
Amerikos odontologų asociacija (angl. American Dental Association) rekomenduoja naudoti fluoro turinčią dantų pastą (fluoras stiprina dantų emalį, taip užkirsdamas kelią ertmių atsiradimui).
Nėštumo metu moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti burnos sveikatą. Kraujotaka nėštumo metu pagreitėja 30-50 proc., todėl padidėjęs dantenų jautrumas ir kraujavimas yra susiję su šiuo reiškiniu. Bakterijos, kurios lokalizuojasi pregingivinėje srityje (prie dantenų), gauna geresnę mitybą, todėl padidėja gingivito rizika. Besikeičiantys hormonų kiekiai daro dantenas lengviau pažeidžiamas apnašų. Jeigu besilaukianti moteris turi dantenų ligų (pvz., gingivito) požymių, nėštumas gali juos sustiprinti. Dantenų pokyčiai labiausiai matomi tarp antro ir aštunto nėštumo mėnesių.
Dažniausiai besilaukiančios moterys susiduria su šiomis burnos ertmės problemomis: periodontitu, neščiųjų gingivitu, halitoze, dantų erozija, paprastąja pūsleline, dantų ėduoniu. Gingivitas yra dantenų uždegimas, kuris pasireiškia dantenų kraujavimu, dantenų spalvos ir audinio pokyčiais. Jį sukelia apnašose esančios bakterijos. Dantenos tampa jautrios dirginantiems veiksniams, atsiradusiems dėl hormonų pokyčių organizme. Tai labiausiai pastebima tarp antro ir aštunto nėštumo mėnesių. Tad jeigu yra nepakankama burnos ertmės higiena, bakterijos sukelia uždegimą. Periodontitas - tai dantį supančių audinių (dantenų, periodonto raiščių, alveolės, cemento) uždegimas. Jį sukelia kietas ir minkštas apnašas. Dėl akmenyse esančių bakterijų poveikio prasideda dantenų uždegimas, o ilgainiui ir kaulo bei jį supančių raiščių nykimas, formuojasi dantenų kišenės. Šis procesas yra negrįžtamas.
Taip pat nereikėtų pamiršti dažnai nėštumo metu pasireiškiančios dantų erozijos. Dantų erozija - tai emalio pažeidimas dėl rūgščių poveikio. Erozijos paveikti dantys tampa jautrūs ir lengviau paveikiami ėduonies. Dėl nėštumo metu pasireiškiančios toksikozės, nėščiąsias vargina pykinimas ir vėmimas. Vėmimas kenkia dantims, nes po jo burnos ertmėje susidaro rūgštinė terpė, o tuomet ir gali vystytis erozija.
Ar žinote, kad kai esate nėščia, Jūsų dantų sveikata gali turėti įtakos kūdikio sveikatai. Netinkama burnos higiena gali pažeisti dantenas, tai gali padidinti žalingų bakterijų prasiskverbimo pro placentą ir poveikio sveikatai riziką.

Dantenų sveikata taip pat turi didelę įtaką nėštumo eigai. Tyrimai rodo, kad net 60-75 proc. nėščiųjų susiduria su dantenų uždegimu (gingvitu), kuris pasireiškia paraudimu, patinimu ir kraujavimu, gali atsirasti dantenų išvešėjimas. "Paprastai užtenka kasdieninės geros burnos higienos, ir pasibaigus nėštumui gingivitas išnyksta. Taip pat svarbu po vėmimo nepulti valytis dantų su šepetėliu, kad skrandžio rūgštys nebūtų įtrinamos į emalį, mat tai gali sukelti emalio pažeidimus."
Anot statistinių duomenų, apie 18% neišnešiotų kūdikių ir priešlaikinio gimdymo atvejų yra susiję su periodonto ligomis bei burnos gleivinės uždegimais. Anot higienistės A. Kapustinkaitės, „tai yra laikas, kuomet ypatingai svarbu rūpintis savo burnos sveikata, mat, stebint įvairių pasaulio sveikatos organizacijų tyrimų statistiką, randame vis daugiau duomenų, įrodančių, kad nėščiųjų gingvitas ir periodontitas gali daryti įtaką mažesnės kūno masės kūdikio gimimui bei gali būti priešlaikinio gimdymo ir kitų nėštumo komplikacijų rizikos veiksniais”. Taigi, prasta burnos sveikata nėštumo metu neigiamai veikia ne tik motinos sveikatą, bet ir daro ženklią įtaką kūdikio raidai.
Prof. Eglė Slabšinskienė teigia, kad nėštumo metu nereikėtų vengti vizitų pas gydytoją. „Mitas, kad odontologinės procedūros gali būti pavojingos būsimai mamai ar kūdikiui. Priešingai - nėštumo metu svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, rūpintis kasdiene burnos higiena ir, esant poreikiui, gydyti dantis“, - sako ji. Gydytoja vaikų odontologė pabrėžia, kad šiuolaikinė medicina leidžia saugiai atlikti dantų gydymą, rentgeno tyrimus ir net vietinę nejautrą. Odontologijos klinikos „Denticija” higienistė Aistė Kapustinskaitė ragina nėščiąsias reguliariai lankytis pas odontologus viso nėštumo periodu. Taip pat, remiantis šiuo metu esamomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, profesionalią burnos higieną saugiausia atlikti antrojo nėštumo trimestro metu. Profesionali burnos higiena nėštumo metu yra saugi ir rekomenduojama procedūra. Dantų apnašų ir akmenų pašalinimas padeda užkirsti kelią dantenų problemoms ir užtikrina geresnę burnos sveikatą.
Pasaulinėje burnos sveikatos dienoje specialistai primena, kad rūpinantis savo burnos sveikata nėštumo metu, galima užtikrinti ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio gerovę.

Po gimdymo taip pat svarbu rūpintis kūdikio burnos sveikata. Pirmuosius dantukus reikia pradėti valyti iškart jiems išdygus, o pirmą kartą pas odontologą apsilankyti dar iki vaikui sueis vieneri metai. „Vyresnių nei vienerių metų vaikų, kuriems nustatyta ankstyvos vaikystės dantų ėduonies rizika, nereikėtų dažnai maitinti naktį nei krūtimi, nei iš buteliuko. Norint užkirsti kelią dantų ėduoniui, mažylių dantys turėtų būti valomi dantų pasta su fluoru, kurios sudėtį ir kiekį turėtų rekomenduoti specialistas“, - sako prof. E. Dantų ėduonį sukeliančios bakterijos iš mamos vaikui gali būti perduodamos per bučinius, bendrus stalo įrankius ar net aplaižytą čiulptuką.
Visuomenėje egzistuoja mitas, kad kiekvienas vaikas kainuoja po dantį. Jis grindžiamas tuo, kad vaisius pasisavina kalcį tiesiai iš motinos dantų, o kai nebėra kitos galimybės - pašalinami. Jei motinos maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, motina kalcio nepraranda.
Moksliškai įrodyta, kad teisinga mityba ir tinkamas gyvenimo būdas lemia ne tik gerą emocinę bei fizinę nėščiosios savijautą, bet ir seilių, kurioms nėštumo metu atitenka gana svarbus vaidmuo, sudėtį, kiekį ir jų tekėjimo greitį. „Kuo daugiau ir greičiau išsiskiria seilės, tuo geriau yra apiplaunami dantys. Tai reiškia, kad ant dantų lieka mažiau maisto likučių, o ant švariai nuvalyto danties paviršiaus formuojasi seilių kilmės plėvelė, vadinama „įgyta pelikula”. Iš baltymų ir lipidų sudaryta plėvelė stabdo rūgščių patekimą į dantį bei kalcio ir fosforo difuziją iš danties audinio.” - teigia dantų priežiūros specialistė A. Kapustinkaitė.