Dr. Marius Lasinskas: Nuo chirurgo skalpelio iki žolininko išminties

Dr. Marius Lasinskas - tai ne tik vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, bet ir sėkmingas chirurgas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas bei knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ ir „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius. Jis kasdien galvoja, kaip galėtų būti naudingas žmonėms, kad šie būtų laimingesni ir sveikesni, o atsakymų ieško gamtoje ir žmonių gyvenimuose.

Chirurgo kelias ir inovatyvūs gydymo metodai

Marius gimė ir užaugo Rokiškyje. Mediciną studijavo Vilniuje ir Kaune. Chirurgu nusprendė būti per internatūrą, kurią atliko Rokiškio ligoninėje. Per tuos metus jam teko dirbti su chirurgais, kurie ne tik supažindino su chirurgija, bet ir leido suprasti, kad jis nori būti chirurgu. Internatūros metu teko siūti žaizdas, šalinti lipomas, atverti pūlinius. Pirmoji apendikso operacija taip pat buvo nepamirštama patirtis.

Rezidentūros metais Marius Lasinskas susidomėjo endoskopijos procedūromis. Jam teko mokytis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pas dr. Aurelijų Grigaliūną, kuris ir sudomino būsimąjį chirurgą endoskopijomis. Baigęs studijas ir 2014 metais atlikęs baigiamąją rezidentūrą Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Marius Lasinskas nusprendė dirbti Šiauliuose, kur įsikūrė ir gydytojo šeima.

Kaip teigia pats dr. M. Lasinskas: „Man gydytojo darbas labai patinka, niekada neskaičiuoju darbo valandų.“ Jis ne tik mokosi iš patyrusių gydytojų, bet ir pats ligoninėje diegia naujus, modernius gydymo būdus. Anot vedėjos, jaunas chirurgas M. Lasinskas ypač stengiasi, kad ligoniams būtų taikomas modernus, šiuolaikiškas gydymas. Tad ir skyriaus vadovė, ir ligoninės administracija palaiko bei skatina jaunimo iniciatyvas: aprūpina reikiama įranga, perka medicinos priemones.

Stemplės stentavimo naujovė Šiaulių ligoninėje

Pirmosios penkios stemplės stentų implantavimo operacijos tapo didele pagalba onkologinėmis ligomis susirgusiems Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientams. Šios naujovės ėmėsi prieš metus II chirurgijos skyriuje pradėjęs dirbti jaunas chirurgas Marius Lasinskas. Studijų bei stažuočių užsienio klinikose metu endoskopinių procedūrų atlikimo technikos išmokęs gydytojas negaili darbui nei jėgų, nei laiko. Tad ir sulaukia ne tik ligoninės administracijos pritarimo, bet ir pacientų dėkingumo.

Norint pradėti taikyti stemplės stentavimo endoskopiją, reikėjo ne tik administracijos palaiminimo, bet ir pirkti pačių stentų su implantavimo sistema - visa kita ligoninė turėjo. Šiai procedūrai atlikti pakanka ligoninėje turimos įrangos. Pagrindiniai ligoniai, kuriems taikoma ši naujovė, yra onkologiniai ligoniai, kuriems diagnozuotas stemplės vėžys, ypač jo užleistos stadijos. Stemplės vėžio atvejų Lietuvoje nėra daug, tačiau kai diagnozuojamas vėžys, liga jau būna gerokai pažengusi. Tam, kad ligoniui būtų galima taikyti naująjį metodą - endoskopinį stemplės stentavimą, reikia, kad stemplėje dar būtų nors 5 mm skersmens praėjimas. Tačiau neretai pasitaiko, kad nustatomas visiškas stemplės užakimas.

Ši procedūra turi akivaizdžių privalumų: pabaigus procedūrą, tą pačią minutę pakilęs nuo stalo ligonis gali ir gerti, ir valgyti, maistas nebestringa, nebepatenka į kvėpavimo takus. Jauniausiam iš penkių pacientų, kuriems buvo taikyta stentavimo procedūra, buvo 56 metai. Pirmosios procedūros buvo atliktos praėjusių metų gruodyje. Stemplės stentas žmogaus organizme gali būti tiek, kiek reikia. Per trumpą praktiką chirurgui yra tekę šalinti tik vieną stentą, kuris buvo implantuotas po skrandžio šalinimo operacijos.

Stentavimas pasaulyje nėra labai nauja procedūra. Stentų implantavimas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nėra naujovė - šios procedūros prireikia, kai yra tulžies latakų susiaurėjimų. Kitu atveju būtų atliekama chirurginė operacija, kurios metu atliekamas pjūvis, o tai - trauma organizmui. Šiais metais jau buvo atlikta 80 ERCP procedūrų, kurių metu tikrinami tulžies latakai. Pasak chirurgo M. Lasinsko, tai nėra profilaktinis sveikatos tikrinimas; dažniausiai ieškoma ligos priežasties. Mediko teigimu, svarbiausia yra ligų profilaktika bei prevencinė kontrolė.

Stemplės stentų implantavimas - tik nedidelis, tačiau labai svarbus onkologinių ligonių gydymo etapas. Chemoterapiją ar spindulinę terapiją geriau pradėti taikyti, kai žmogus yra maksimaliai geriausios būklės, kai gali valgyti, nebebadauja. Jaunas chirurgas turi idėjų ir kitoms procedūroms: „Stentuoti galima ir storąją, ir plonąją žarną“, - sako M. Lasinskas.

Vaistininkas-žolininkas ir gamtos išmintis

Nors Marius Lasinskas baigė farmacijos mokslus, vaistinėje nedirba. Baigęs farmaciją, vaistinėje dirbo apie metus, vėliau įsidarbino farmacijos kompanijoje. Patirties turi, bet šioje srityje neužsiliko, nes pamatė, kad per daug ir neracionaliai naudojami įvairūs cheminiai vaistai. Jis sako: „Kol nebuvo tokios gausos vaistų, mūsų seneliai ir proseneliai pagelbėdavo sau gamtos dovanomis.“

„Dažnai sakoma, kad augalai neveikia arba kad jie nereikšmingi mūsų gydymo sistemoje. Tačiau beveik kiekviena sintetinė tabletė turi protėvį iš gamtos.“ Vienos kompanijos atstovas kartą pamatė žmogų, graužiantį baltojo gluosnio žievę. „Ką čia darai?“ - paklausė. „Man galvą skauda, reikia kraują paskystinti“, - atsakė žmogelis. Kompanijos atstovas paprašė gabalėlio, parsinešė į laboratoriją, ištyrė ir išskyrė preparatą - salicilo rūgštį. Nusprendęs, kad reikia paprastesnės vartojimo formos, pagamino tabletę.

Dr. Marius Lasinskas teigia, kad tik gerai pažindamas vaistinius ir maistinius augalus, galės juos tinkamai surinkti, išdžiovinti ir paruošti vartojimui. O tik puikiai pažindamas žmones, galės tuos augalus parinkti tam tikroje situacijoje esančiam konkrečiam asmeniui. „Taigi žolininkas visą gyvenimą mokosi dviejų pagrindinių dalykų: mylėti žmones ir gamtą.“ Jo nuomone, „visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai. Būti geru žmogumi - pirmas punktas.“

Apie savo asmeninę patirtį žolininkas pasakoja: „Visi, kas mane pažįsta, žino - gaurometis! Daug metų turėjau problemų dėl rūgštingumo, refliukso. Kaip vaistininkas galėjau išmėginti pažangiausius vaistus, bet septynerius metus niekas negelbėjo. O bėdą per metus laiko išsprendė gaurometis.“ Lietuvoje iš 2 tūkstančių augalų rūšių turime net 650 maistui ir vaistams tinkamų augalų.

2019 metais dr. Marius Lasinskas išleido knygas vaikams „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ ir „Vaistažolių pasakos“. Kai dukrytės dar buvo mažesnės, šeima mėgo prieš miegą skaityti pasakas. Dabar jis veda edukacijas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams mokyklose bei darželiuose, atsiveža tas knygeles - pedagogai gali jas panaudoti savo veikloje. Knygose yra nesudėtingų receptų, kuriuos gali pasigaminti visa klasė: kiaulpienių makaronus, žaliąją druską ar dilgėlių chalvą.

Žolininko taisyklės ir požiūris į sveikatą

Žolininkas Marius Lasinskas senjorus supažindino su vaistažolių nauda, grodamas kanklėmis ir uždainuodamas. Jis pabrėžia, kad norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių.

Tiesa, žolininkas stebuklų nedaro: negali išmokyti uždirbti milijono, tapti laimingais žmonėmis, netgi neprižada, kad po jo paskaitos klausytojai taps sveiki. Viena iš „meškerės“ sudedamųjų dalių - domėjimasis sveikata. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto profesorius Albertas Skurvydas kiekvieną šeštadienio rytą nuotoliu skaito paskaitas įvairiausiais su sveikata susijusiais klausimais. Anot M. Lasinsko, „už dyką gausite kotą meškerei“.

Gerai sveikatai labai svarbus judėjimas. Pasak svečio, vyresnio amžiaus žmonėms judėti reiktų bent 300 minučių per savaitę, tačiau bent mažiausias judėjimas geriau nei jokio. Be to, dėmesio reikia skirti ir mitybai. „Apibendrintai - glitimas, cukrus, parduotuvinis pienukas. Jeigu turite savo ožkytę, karvytę - šventas dalykas“, - šypsosi žolininkas ir priduria, kad pieno kartais visgi galima išgerti, ypač tada, kai tai yra vaistas, pavyzdžiui, peršalus - karšto pieno su medumi.

Asmeninė mitybos eksperimentų patirtis

Pats M. Lasinskas buvo vegetaras, po to, su žmona, paskaitę vieną knygą, tapo žaliavalgiais. Perskaitę, kad jiems nebereiks nei šaldytuvo, nei dujinės, nei keptuvių, visų jų atsikratė. Birželį ir liepą sekėsi visai neblogai, tačiau atėjus rudeniui, atšalus orui, darėsi vis sunkiau. „Nueiname į „Maximą“, nusiperkame 25 nupurkštus bananus, plakame kokteilius - kokie mes sveikuoliai esame!“ - ironizuoja lektorius. Visai sušalusi žmona staiga pareiškė fanatike nebūsianti, ir jauna šeima išsivirė bulvienės. „Šilta sriubytė... Kaip sušilome! Susitepė sąnariukai... - prisimena žolininkas. - Sakiau: o gal vis dėlto knygą paskaitome iki galo?“ Knygos gale buvo perspėjimas: neskubėkite išmesti šaldytuvo, dujinės, keptuvės, nes jų dar gali prireikti, ypač organizmui adaptuojantis.

„Moralas toks: gyvenime knygas skaitykite iki galo, o sutartis - nuo galo“, - šypsosi Marius Lasinskas. Pasak jo, geriau valgyti viską, ko norisi, nei būti piktiems ir graužti artimuosius, kad jie netinkamai maitinasi. „Maistas yra labai svarbus, bet ne pats svarbiausias gyvenime dalykas.“ Išbandęs įvairius mitybos būdus, jis pajuto lengvumą. Dabar tiesiog mintyse padėkoja, palaimina tą maistą, suvalgo ir nedaro bėdos.

Vaistažolių rinkimas, džiovinimas ir vartojimas

Norint, kad žolelės būtų naudingiausios, reikėtų jas rinkti žydėjimo metu ir susidžiovinti - ne ant palangės. Žolininkas siūlo džiovyklėje nustatyti apie 25 laipsnius. „Kuo kvapnesnis augalas, tuo žemesnė temperatūra“, - tvirtina jis. Kad vaistažolės atliktų savo funkciją, būtina jas tinkamai laikyti. Marius Lasinskas sako, kad savo žolelių kolekciją reiktų atnaujinti kasmet. „Bet atėjo žiema, nespėjau prisirinkti ir žiūriu, kad spintelėje dar yra kažkokių žolelių. Atsidarau medetkas - nei spalvos, nei kvapo. Ar verta ją gerti? Bet jeigu atsidarau ir dar šiek tiek spalvos, kvapo yra, gal ne 100 proc., bet 70 proc.“

Geriausia vaistažoles laikyti iškaitintame uždarame stiklainyje, kad nepatektų nei drėgmės, nei kandžių, tamsioje vietoje, t. y. spintelėje arba susukus į rankšluostį. Jeigu nėra drėgmės ir kandžių, galima naudoti ir drobinius ar popierinius maišelius, storasluoksnes batų dėžutes.

Pats būdamas žolininkas, M. Lasinskas perspėja, kad žolelės nuo visų bėdų neišgelbės. Jei visą dieną badaujate, o prieš naktį suvalgote tris cepelinus ir atsiranda refliuksas, greičiausiai reiktų keisti mitybos įpročius, o ne bandyti gelbėtis vaistažolėmis. Jei maitinatės sveikiau nei pateiktame pavyzdyje ir vis tiek kankina refliuksas ar gastritas, padėti sau galima žolelėmis: svilarožės šaknimi ir antžemine dalimi, dedešvos antžemine dalimi, saldymedžio šaknimi, linų sėmenimis, siauralapiu gauromečiu, kuris naudingas ne tik virškinimo, bet ir nervinei sistemai, yra puikus antioksidantas bei pasižymi priešvėžiniu poveikiu. „Lengviausia rasti, ko gero, gaurometį, - pataria žolininkas. - Apie porą valgomųjų šaukštų dėti į karšto vandens termosiuką ar stiklainiuką ir dienos metu išgerti. Žolelės vartojamos 0,5-1 val. prieš valgį arba 1-2 val. po.“ Nors nemažai žmonių prie arbatos renkasi ir sumuštinį ar pyragaitį, M. Lasinskas perspėja, kad taip žolelės nesuveiks.

Tiesa, vaistažolės - tai ne tabletė nuo galvos skausmo: reikės vartoti gerokai ilgiau, kad sulauktumėte norimo rezultato. Pasak lektoriaus, šiuo klausimu nuomonės išsiskiria, tačiau dažniausiai sutariama, kad tam reikėtų skirti 2-3 mėnesius - jei tai rimtas lėtinis susirgimas, o ne, pavyzdžiui, kosulys, kuris dažniausiai ir pats savaime praeina. Po 2-3 mėnesių, norint ir toliau gerti mišinį, kurią nors jo dalį reikėtų pakeisti, nes organizmas po truputį pripranta.

Marius Lasinskas prisimena atvejį, kai į jį kreipėsi vyras dėl kamuojančio kosulio. „Plaučių žolės, tramažolės, šeivamedis - neįmanoma nepasveikti. Nuostabus mišinys. O jeigu dar pridėsite svilarožės... Po poros mėnesių grįžta: „Ačiū tau labai. Sveikas, laimingas. Surūkydavau po vieną pakelį per dieną, dabar galiu tris.“ O aš stengiausi, dūšią atidaviau, dar nuolaidėlę padariau...“ - guodžiasi M. Lasinskas. Jis prisipažino, kad po 15 metų pertraukos smalsumo dėlei neseniai „paragavo“ vaistų nuo galvos skausmo. Buvo įdomu pažiūrėti, ar veikia. Taip pat išgėrė priešalerginę tabletę - pabandė ir pradėjo slopinti, migdyti, pasireiškė šalutiniai poveikiai. Kadaise gydytojas liepė vartoti vaistus, nes „alergija neišgydoma“. Tada jis prisiminė prieš dešimt metų girdėtą žolininkės Jadvygos Balvočiutės balsą: „Mariau, gydykis mažąja plūdena.“

„Aišku, ne viską žmogus gali žinoti. Bet bent minimalių žinių, kaip žoleles surinkti, kaip džiovinti, kaip jas vartoti, galima įgyti mano vedamų seminarų metu.“

Cholesterolis, skydliaukė ir vėžio gydymas augalais

„Reikia ieškoti priežasties. Nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, skundžiasi padidėjusiu cholesteroliu. Pasak žolininko, pirmiausia reikia suprasti, kad cholesterolis yra žmogaus sudedamoji dalis, reikalinga hormonų gamybai. Jei padidėja vadinamasis blogasis cholesterolis, pirmiausia reiktų ieškoti priežasties, o ne griebtis medikamentų. Dažnai dėl pakilusio cholesterolio, hormonų disbalanso gali būti kalta skydliaukė - vertėtų atlikti jos tyrimus, aišku, pasitarus su gydytoju.

Paklaustas apie garšvos vartojimą, lektorius šmaikštauja: „Aegopodium podagraria - nuo ko galėtų būti šitas augalas? Turbūt plaučiams?“ Patys augalų pavadinimai dažnai atskleidžia, kam jie skirti: ne tik nuo podagros vartojama garšva, bet ir, pavyzdžiui, akišveitė, maža baltai žydinti žolelė. „Atsiklaupkite ant kelių - kitaip nematysite ir praeisite pro šalį“, - moko žolininkas.

Sveikatos receptas nuo visų ligų ir vėžio gydymas augalais

Nors įvairiausiuose šaltiniuose skaitome, kad vaistų nuo vėžio kol kas dar neturime, žolininkas įsitikinęs priešingai: „Visi ieško nuo vėžio vaistų, kurie išrasti senų seniausiai.“ Jis teigia: „Teiginys, kad vaistų nuo vėžio nėra, - netiesa. Bet jei pasakysi, kad vėžį gydo augalai - niekas nepatikės. Pasaulyje ieškoma sintetinio būdo, bet neieškoma, kaip padėti organizmui natūraliai įveikti ligą.“

Marius Lasinskas dalijasi asmenine patirtimi apie savo senelį: „Mano 83 metų seneliui buvo nustatytas pažengusios stadijos vėžys. Gydytojai sakė: „Stabdome gydymą, žmogus neatlaikys. Važiuokite namo, prašykite Dievulio pagalbos, žolelių pagerkite“. Medicina pasakė: mes nieko negalime padėti, mūsų žinios baigėsi.“ Marius seneliui davė juodąjį beržo grybą (čagą), amalą, gaurometį, kiaulpienių ir varnalėšų šaknis, seleną. „Ir vėžys atsitraukė. Štai matau pro langą - po 2,5 metų laksto sode, šiemet šiltnamį dar didesnį įsirengė, o kiek salotų man kasdien neša!“

Aišku, kiekvienas atvejis skirtingas, viskas priklauso nuo žmogaus onkologinės stadijos ir aklai kopijuoti nereiktų - svarbu pirma pasikonsultuoti. Tačiau žolininkas, remdamasis savo senelio patirtimi, rekomenduoja pasidaryti tokį arbatos mišinį: ežiuolė, gaurometis, žvirbliarūtė, kiaulpienių šaknelės ir lapai, miškinių sidabražolių šaknelės, galima įdėti dar šiek tiek amalo. Taip pat reikėtų vartoti seleną ir juodojo beržo grybą. „Ir tampate geresniu žmogumi, nes augalai pasistengė dėl jūsų, ir ten nebėra vėžiui vietos“, - tikina lektorius.

„Tikėjimas yra nuostabus dalykas. Jeigu netiki pasveikimu, net geriausias gydytojas ar kilogramai auksinių žolelių tau nepadės.“ Marius Lasinskas yra mokslininkas, ir universitete jie tyrinėja bei randa šimtus skirtingų medžiagų, esančių žolėse. Šios medžiagos, patekusios į mūsų organizmą, veikia priešuždegimiškai, antihistaminiškai, mažina rūgštingumą. Pavyzdžiui, gauromečiai ir vaistinės svilarožės - daug gleivių turintys augalai; šios gleivės padengia gleivinę ir gydo opas, uždegimus, refliuksą. Gaurometis kaupia apie 250 skirtingų biologiškai aktyvių medžiagų, medetkos - 519 skirtingų biologiškai aktyvių medžiagų.

Paskutinis sveikatos receptas

Pabaigoje dr. Marius Lasinskas išduoda ir sveikatos receptą nuo visų ligų: meilė tėčiui ir mamai, pagarba vietai, kurioje gimei, augai, gyveni, - juk šita žemė mus nešioja ir maitina. „Galite neprisiminti nieko, ką šiandien kalbėjau, - tik šį paskutinį receptą“, - sako M. Lasinskas. „Būkite sveiki ir laimingi! Gerkite gaurometį! (Juokiasi.) Visada gerai pradėti nuo gauromečio. Tai antidepresantas, gerinantis nuotaiką, suteikiantis jėgų. Ir būkite kuo daugiau gamtoje - miškuose, pievose, grožėkitės!“

tags: #kada #gimes #lasinskas #marius

• Šukuosenos mažosioms princesėms
• Bendravimo tvarka
• muzikos įtaka ikimokyklinuko ugdymui
• Svarbiausia tėvams apie kūdikio svorį
• Kaip virti ir sutrinti mėsą mažyliui