Herkus Mantas – legendinis Didžiojo prūsų sukilimo vadas
Herkus Mantas (prūsų Erks Mānts; kronikose minimas kaip lot. Henricus Montemin, vok. Henrich Monte, Monts) - 1260-1274 m. vykusio Didžiojo prūsų sukilimo prieš kryžiuočius žymiausias vadas. Istorikai spėja, kad Herkus Mantas gimė Notangos žemėse, o jo gyvenimas ir kova iki šiol išlieka svarbia mūsų istorinės atminties dalimi.
Jaunystė nelaisvėje ir išsilavinimas
Dar būdamas vaikas Herkus Mantas buvo kryžiuočių paimtas įkaitu ir išvežtas į Magdeburgą, Vokietiją. Ten užaugo, įgijo išsilavinimą ir buvo pakrikštytas Henriko vardu, tačiau Mantas buvo jo prūsiškas vardas. Faktas, kad paimtas į nelaisvę Herkus Mantas buvo leidžiamas į mokyklą ir bandomas perauklėti, greičiausiai reiškia, kad jis buvo iš kilmingos šeimos. Nekilmingi prūsai būdavo krikštijami prievarta ir parduodami į vergiją visoje Europoje, o didikus vokiečiai norėjo integruoti į savo visuomenę. Magdeburge jis praleido apie 10 metų, mokėsi Šv. Jono Krikštytojo ant kalno vienuolyne, gavo tiems laikams labai solidų išsilavinimą ir išmoko vokiškai. Paleistas grįžo į Notangą, kur nelaisvėje įgytas karybos žinias pritaikė kovai su Vokiečių ordinu.
Didysis prūsų sukilimas
Didysis prūsų sukilimas prasidėjo 1260 m. rugsėjį, po kryžiuočių pralaimėjimo Durbės mūšyje. 1260 m. prūsams sukilus, Herkus Mantas buvo išrinktas notangų vadu. Jo vadovaujamos pajėgos 1261 m. sausio 22 d. sumušė kryžiuočius ir jų talkininkus Pakarvių mūšyje, į pietvakarius nuo Karaliaučiaus, prie Brandenburgo; ši pergalė paskatino sukilimo plėtotę.
| Įvykis | Metai |
|---|---|
| Sukilimo pradžia | 1260 |
| Pakarvių mūšis | 1261 |
| Žygis į Kulmą | 1263 |
| Herkaus Manto žūtis | 1273 |
1262 m. pradžioje su kelių gretimų prūsų žemių sukilėliais jis apgulė Karaliaučiaus pilį, tačiau per puolimą buvo sunkiai sužeistas. 1263 m. pavasarį vadovavo prūsų sukilėlių žygiui į Pavyslį ir užėmė Kulmo miestą. Ypač svarbus buvo jo laimėjimas Liubavos mūšyje, kur prūsų kariuomenei pavyko nukauti vokiečių magistrą, maršalą ir 40 riterių. Mūšis buvo įdomus tuo, kad buvo panaudota taktinė gudrybė - apsimestinis pasitraukimas.
Tragiška pabaiga
Nors prūsai pasiekė didelių laimėjimų, vėliau nusilpusiam Ordinui į pagalbą atskubėjo kryžininkų būriai iš Vakarų Europos. 1272 m. Herkus su nedidele grupe prūsų buvo priverstas atsitraukti į pietų Prūsijos miškus. Sukilimo pabaigoje veikė su mažu kovotojų būreliu krašto gilumoje, traukėsi į šiaurę, kur buvo silpnesnės kryžiuočių jėgos. 1273 m. buvo išduotas sunkiai sužeistas Herkus Mantas, žuvęs besipriešindamas. Jis buvo pakartas ir dar padurtas kalaviju, kas simbolizavo didelę vokiečių neapykantą pagonims.
VIENO ŽUDIKO ISTORIJA (pilnas dokumentinis pasakojimas)
Atminimas šiuolaikinėje kultūroje
Herkus Mantas tapo vienintele Lietuvos viduramžių istorine asmenybe, įamžinta vaidybiniame filme. 1972 m. Lietuvos kino studijoje pastatytas režisieriaus M. Giedrio filmas „Herkus Mantas“ tapo vienu žiūrimiausių kūrinių. Nors niekam nėra žinoma, kaip iš tiesų atrodė Herkus Mantas, daugelis jo atvaizdą sieja su filme šį herojų įkūnijusiu aktoriumi Antanu Šurna. Taip pat Juozas Grušas sukūrė dramą „Herkus Mantas“, kuri ne kartą statyta Lietuvos teatruose, o G. A. Kuprevičius sukūrė operą „Prūsai“.
Šiandien atminimas puoselėjamas ir per geografinius ženklus: pagrindinė Klaipėdos gatvė pavadinta Herkaus Manto vardu, joje stovi skulptoriaus Vytauto Mačiuikos sukurtas paminklas. Lenkijoje, Kaminsko kaime, vietos bendruomenė ir valdžia taip pat ieško būdų įprasminti šią istorinę asmenybę, rengdami pažintinius takus ir konferencijas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
