Efektyvūs būdai padidinti pieno gamybą maitinant krūtimi

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žindymas yra toks natūralus procesas, kad viskas turi vykti be pastangų. Alkanas kūdikis instinktyviai ieško mamos krūties, o suradęs lygiai taip pat instinktyviai ją apžioja ir traukia pieną. Tačiau nėra taip paprasta, daugelis mamų, ypač susilaukusių pirmojo vaikelio, susiduria su sunkumais ir net iššūkiais, kol išmoksta žindyti taip, kad gerai jaustųsi pačios, o kūdikis būtų sotus ir patenkintas. Būna ir nevilties, ir ašarų, dažnai pritrūksta kantrybės ir žinių.

Kaip veikia pieno gamyba (laktacija)?

Laktacija, tai yra, pieno išsiskyrimas iš pieno liaukų - tai ypatingas procesas, susijęs su hormonų poveikiu ir labai priklausantis nuo motinos nervų sistemos būklės, taip pat nuo mažylio buvimo prie krūties laiko. Laktacija prasideda jau šešioliktąją nėštumo savaitę. Gimdymas ir žindantis kūdikis yra pakankami signalai, kad laktacija prasidėtų tinkamai. Vėliau laktacijos „mašina“ važiuoja savaime.

Pieno gamyba žindančių motinų krūtyse paprastai priklauso nuo pieno poreikio. Natūralus pieno prašytojas/užsakovas yra žindantis kūdikis arba mažas vaikas. Žindymo metu vaiko burnai dirginant spenelį, signalai apie naujo pieno poreikį jutiminiais nervais perduodami į mamos smegenis ir toliau į posmegeninę endokrininę liauką hipofizį, kuris į kraują išskiria hormonus prolaktiną ir oksitociną. Su kraujo tėkme jie atnešami į krūtis.

Prolaktinas ragina dirbti pieną gaminančias ląsteles alveolėse, o oksitocinas verčia susitraukinėti alveoles supančias raumenines ląsteles ir stumti pieną latakėliais link spenelio. Taigi, pieno gamyba mamos krūtyse vyksta pagal paklausos-pasiūlos dėsnį. Kad pieno gamyba tęstųsi, vien užsakymų spenelio dirginimu neužtenka. Dar reikia „įrodyti“, kad užsakytasis pienas buvo tikrai reikalingas. Taigi reikia ir jį pasiimti - pašalinti iš krūtų. Natūraliai tai padaro kūdikis žįsdamas.

Trumpai: žindančio kūdikio pakanka, kad gamintųsi pienas - visada šviežias, visada laiku ir be jokių apribojimų.

Pieno gamybos procesas ir hormonų vaidmuo

Pieno trūkumo mitai ir tikrovė

Nustatyta, kad pieno neturi tik 1-2 iš 10 tūkst. motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas. Prieš pradedant aktyviai traukti pieną pientraukiu ir skatinti laktaciją, būtina įsitikinti, kad pieno tikrai trūksta.

Dažni, bet klaidingi įtarimai apie pieno trūkumą:

  • Krūtų dydis: Krūtų dydis praktiškai neturi reikšmės - jei tuo abejojate, paskaitykite, ką žindančios mamos rašo forumuose.
  • Pienas po Cezario pjūvio: Mamos, kurioms buvo atliktas Cezario pjūvis, neretai įtikinėjamos, kad laktacija prasideda tik po gimdymo natūraliais takais. Netikėkite tokiomis kalbomis.
  • Priešpienio kiekis: Po gimdymo iš krūties tekantis pienas vadinamas priešpieniu - pirmuoju pienu. Jis geltonos spalvos ir labiau varva nei teka - tai gali kelti nerimą naujoms mamoms. Nesijaudinkite: viskas taip, kaip turi būti! Jo kiekis yra nedidelis, bet tikrai pakanka patenkinti vaiko poreikiams.
  • Minkštos krūtys: Kartais žindančios mamos jaudinasi, kad krūtys (kurios pirmosiomis savaitėmis yra akivaizdžiai pilnos pieno) laikui bėgant suminkštėja. Ar tai reiškia, kad jos tuščios? Ne! Įprastai minkštos krūtys yra geras ženklas, reiškiantis, kad laktacija stabili ir veikia tinkamai.
  • Pieno nutraukimas pientraukiu: Kai kurios žindančios mamos, norėdamos patikrinti, ar krūtyse yra pieno, bando jį nutraukti, o kai išteka tik nedidelis kiekis ar išvis nieko, jos jaudinasi, kad pienas baigėsi. Žindančio kūdikio judesiai visiškai neprimena pieno traukimo rankomis. Nesijaudinkite: tai, kad jums pavyksta nutraukti tik nedidelį kiekį pieno, nereiškia, kad jo trūksta.

Kaip suprasti, kad kūdikiui tikrai pakanka mamos pieno?

Kūdikio suminkštėjusios krūtys, tuštumo krūtyse jausmas, ilgas kūdikio „kabėjimas ant krūties“, kūdikio noras daug žįsti naktį, irzlumas ir pan. rodo, kad pieno gali trūkti. Tačiau šie požymiai nebūtinai reiškia pieno trūkumą.

Ši lentelė padės įvertinti situaciją padieniui pirmąją savaitę ir taip pat pasitikrinti, ar viskas gerai iki kūdikiui sueina 6 savaitės. Jeigu jūsų naujagimis pasišlapina ir pasituština tiek, kiek nurodyta lentelėje ar daugiau ir jo svoris auga, tikėtina, kad jis gauna pakankamai mamos pieno.

Dienos/Savaitės Maitinimų skaičius per parą Šlapimų skaičius per parą Tuštinimų skaičius per parą Papildomi požymiai
1 diena 8-12 1+ 1+ (tamsus mekonijus) Gali būti mieguistas
2 diena 8-12 2+ 2+ (tamsėjantis mekonijus)
3 diena 8-12 3+ 3+ (žalsvai rudas)
4 diena 8-12 4+ 3+ (šviesėjantis, žalios spalvos)
5 diena 8-12 5+ 3+ (geltonas)
6+ diena (iki 6 savaičių) 8-12 (arba pagal poreikį) 6+ 3+ (geltonas, košės konsistencijos) Svorio augimas, aktyvumas

Mamos pieno gamyba vyksta pasiūlos-paklausos principu. Pienas gaminamas greitai, kai krūtis tuščia. Kuo pilnesnė krūtis, tuo lėčiau gaminasi pienas. Didelis pieno susikaupimas leidžia susikaupti kritinei masei pieno gamybą stabdančių medžiagų (inhibitoriaus).

Kūdikio žindymo dažnio ir vystymosi lentelė

Pieno gamybą mažinantys faktoriai

Kartais krūtys išties gamina mažiau pieno. Tokiu atveju reikia kuo greičiau surasti to priežastį ir ją pašalinti, priešingu atveju pieno kiekis mažės ir toliau.

  • Neteisingas ir/ar retas žindymas: Neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas „supranta“, kad atėjo metas nutraukti pieno gamybą. Kūdikis, kuris nepakankamai giliai apžioja krūtį (jo burnoje yra tik spenelis), neištraukia tiek pieno, kiek jam reikia, nes nemasažuoja areolės liežuviu, tad krūtis nėra pakankamai ištuštinama ar stimuliuojama.
  • Papildomas maitinimas: Kai maitinate kūdikį dar kuo nors be motinos pieno, sumažinate žindymo dažnumą. Kūdikis „praneša“ apie savo pieno poreikį rečiau, todėl pieno gamyba krūtyse sumažėja.
  • Per ilgos pertraukos tarp maitinimų: Naujagimiai ir maži kūdikiai turėtų būti maitinami ir nakties metu, kad nesumažėtų prolaktino lygis. Tai nereiškia, kad turite kas 2-3 valandas žadinti kūdikį, tačiau pertrauka tarp maitinimų neturėtų būti ilgesnė kaip 5-6 valandos.
  • Hormoniniai sutrikimai, ligos: Pieno gamybą (kaip ir kitas mūsų organizmo reakcijas) reguliuoja hormonai, tad endokrininės sistemos ligomis ar diabetu sergančios, įvairių hormoninių sutrikimų turinčios, aukštu kraujo spaudimu besiskundžiančios moterys gali susidurti su pieno sumažėjimu ar dingimu.
  • Vaistai, homeopatiniai preparatai: Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs krūtimi maitinančioms motinoms ir jų kūdikiams, tačiau kai kuriuose vaistuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, vaistuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas) gali turėti neigiamos įtakos pieno gamybai. Pastebima, kad pieno gali sumažėti dėl šalavijų, petražolių, pipirmėčių, geriant šių žolelių arbatas ar vartojant homeopatinius preparatus, maisto papildus su jomis.
  • Čiulptukai ir buteliukai: Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko yra gerokai lengviau, nei iš krūties, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis „dirba“ kiek kitaip. Tad prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą.
  • Stresas ir nuovargis: Žindymo pradžioje ar tolimesnio žindymo metu atsirandančios problemos kelia didžiulį stresą, jį sustiprina dažnai pasitaikantis aplinkinių pasmerkimas ar netikę pamokymai. Pieno hormonus blokuoja bet koks stresas. Kai mama pavargusi ar nervinga, pienas teka lėčiau. Taip nutinka dėl to, kad stresas ir nuovargis slopina oksitocino, kontroliuojančio tinkamą pieno tekėjimą, gamybą.
  • Plokšti ar įtraukti speneliai: Kai jūsų speneliai plokšti ar įtraukti, kūdikiui gali kilti (bet nebūtinai kils) problemų teisingai apžiojant krūtį.
  • Placentos gabalėliai gimdoje: Gimdoje likę placentos gabalėliai blokuoja prolaktino gamybą. Prolaktinas yra hormonas, atsakingas už tai, kad gamintųsi pienas. Tačiau taip nutinka ypač retai ir tik pogimdyminiu laikotarpiu!

Kūdikio maitinimas. Pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė

Kaip padidinti pieno gamybą: efektyvūs metodai

Laktacijos „mašina“ važiuoja savaime: žįsdamas kūdikis stimuliuoja hipofizę gaminti reikiamus hormonus, šie hormonai kontroliuoja pieno gamybą ir tėkmę, mobilizuojančią kūdikį žįsti, o žįsdamas kūdikis siunčia signalą smegenims išskirti prolaktiną, kuris atsakingas už pieno gamybą, ir taip toliau.

1. Dažnas ir teisingas maitinimas

Principas toks: kuo daugiau laiko vaikas praleidžia prie krūties, tuo aktyviau gaminasi pienas. Žindykite, kai tik vaikas rodo norą žįsti, mažiausiai 8-16 kartų per parą. Pirmąjį-antrąjį gyvenimo mėnesį tarpai tarp maitinimų neturi būti didesni nei dvi valandos. Jei vaikas dieną ilgai miega, jį būtina žadinti ir dėti prie krūties.

  • Maitinkite ilgai: Vaikas turi visiškai iščiulpti pieną iš vienos krūties, ir jei jis nepasisotina, pasiūlykite jam kitą krūtį. Ilgai būnant prie krūties, atsiranda galimybė pamaitinti kaloringesniu pienu, susidarančiu maitinimo proceso metu. Visiškai ištuštinus krūtį, stimuliuojamas pieno gaminimasis. Bent vieną kartą per parą gerai ištuštinkite kiekvieną krūtį. Ištuštinkite krūtis kuo dažniau.
  • Maitinkite pakaitomis: Jei vaikas greitai užsnūsta prie krūties, padės maitinimas pakaitomis. Pridėkite vaiką prie krūties dešimčiai-penkiolikai minučių, tuomet pridėkite prie kitos krūties tokiam pat laikui. Tai padės vaikui neužmigti.
  • Maitinkite du sykius (dvigubo maitinimo metodika): Jei vaikas ne itin aktyviai ima krūtį ir greitai nustoja, taikykite dvigubo maitinimo metodiką. Pamaitinę vieną kartą, kiek jis norės, neleiskite jam užmigti - pavaikščiokite su juo ant rankų dešimt-penkiolika minučių, leiskite atsirūgti, pažaiskite su juo, o tuomet vėl pamaitinkite, pakaitomis duodamos abi krūtis. Taip mažylis suvartos daugiau kaloringo pieno, o mama pastimuliuos laktaciją.
  • Maitinkite naktimis: Vienas aktyviausių laktacijos stimuliatorių - maitinimas naktimis. Būtinai reikia papildomai maitinti naktį, vidutiniškai tarpai tarp naktinių maitinimų turi būti ne ilgesni nei trys valandos. Ypač svarbu maitinti tarp trečios ir aštuntos ryto. Šiuo laiku pieno liaukų hormonai aktyviausi.
  • Venkitie ilgų pertraukų: Nedarykite ilgų pertraukų tarp žindymų ar pieno ištraukimų. Penkios valandos yra ilgiausias laiko tarpas, kurį kūdikiai gali išlaukti nuo vieno iki kito žindymo.
  • Vienos krūties maitinimo strategija: Per daug pieno turinčios mamos įprastai kiekvienoje iš krūtų gamina vienam visiškam pasisotinimui užtenkamą pieno kiekį. Todėl viena iš sėkmingų strategijų galėtų būti kūdikio pamaitinimas tik iš vienos krūties. Jeigu dviejų valandų laikotarpiu kūdikis vėl prašosi valgyti, mama galėtų jam pasiūlyti tęsti maitinimą iš tos pačios krūties. Per vėlesnes dvi valandas kūdikį maitinimui glauskite tik prie antrosios krūties. Krūtys turėtų laipsniškai lėtinti pieno gamybą jose, kadangi pienas kiekvienoje iš jų būtų pašalinamas rečiau.

2. Teisinga žindymo padėtis ir prisiglaudimas

Žindymo padėtys gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių taisyklių čia nėra. Labai svarbu pasirūpinti geru kūdikio prigludimu. Dar ir todėl, kad gerai prigludęs kūdikis žinda efektyviau (geriau pasiima pieno, greičiau pavalgo), o netinkamai prigludęs čiulpia neefektyviai - ilgiau valgo ir blogiau ištuština krūtį.

Klasikinės žindymo pozos:

  • Lopšio padėtis: Mama turi atsisėsti, kūdikį pasiimti į glėbį, pasiguldyti ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikį dar reikia prilaikyti per nugarą. Kita ranka mažyliui paduodama krūtis.
  • Padėtis „po pažastimi“ arba iš šono: Jai prireiks vienos didesnės ar kelių mažesnių pagalvėlių. Mama atsisėda vertikaliai, o kūdikis guldomas pilvuku į mamos šoną, prilaikomas pagalvėlių, mamos alkūnės, dilbio ir riešo. Galvą ji prilaiko plaštaka ir pirštais. Galima guldyti kūdikį ir labiau ant nugaros, kad krūtį jis apžiotų iš apačios.
  • Žindymas atsigulus ant šono: Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį ar apglėbia kūdikį. Jis prie mamos šono turi būti prisiglaudęs pilvuku, nosis atsidurti ties speneliu. Galima atvirkštinė žindymo atsigulus ant šono poza, kai kūdikis guldomas iš šono taip, kad kojytės būtų nukreiptos priešinga kryptimi nuo mamos kūno.
  • Žindymas gulint ant nugaros: Tokiu atveju atsigulama atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėdama pusiau gulomis. Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui.

Neteisingo prisiglaudimo požymiai:

  • Kūdikis čiulpia vien tik spenelį suėmęs lūpomis, dantenomis.
  • Lūpos ir dantenos spaudžia spenelį, o ne areolę.
  • Burna nėra plačiai išžiota, lūpos beveik susiglaudžia.
  • Daugiau krūties pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje.

Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis žindymo metu turi būti prisiglaudęs prie mamos taip, kad jam nereikėtų pasukti galvos. Pridėjus jį prie krūties, nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, galva truputį atlošta atgal. Įsitikinkite, kad mažylis kvėpuoja lengvai, burna plačiai atverta, lūpos, ypač apatinė, išversta į išorę. Mažylis iš pradžių čiulpia trumpais greitais judesiais, o šiek tiek pasisotinęs lėtai ir giliai. Tam jis naudoja liežuvį ir apatinį žanduką, todėl raumenys aplink ausytes gali judėti, skruostukai būna išsipūtę, girdisi ryjamų gurkšnių garsas. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų ilgėja.

Taisyklinga žindymo poza ir kūdikio prisiglaudimas prie krūties

3. Intymus kontaktas su kūdikiu

Mūsų kūnas gudresnis nei mes, jis gyvena instinktyviai, o maitinančios motinos instinktai itin išvystyti. Vienas būdų padidinti laktaciją ir stimuliuoti mažylio apetitą - glaudus kontaktas. Tam mama apsinuogina iki pusės ir priglaudžia nuogą mažylį, pridengdama jį iš viršaus antklode. Mažylio kvapas, taktiliniai pojūčiai - visa tai aktyvuoja pieno hormonų veiklą.

Taip pat, jei vargina kėlimasis naktį, apsvarstykite galimybę miegoti vienoje lovoje su kūdikiu. Galima pristumti vaiko lovelę šalia savo.

4. Intensyvus pieno traukimo metodas

Norint taikyti intensyvaus traukimo metodą prireiks galingo dvigubo elektrinio pientraukio. Jei turite viengubą elektrinį pientraukį, retesniam naudojimui užteks ir jo. Galite pasirinkti ir jums tinkamesnį, patogesnį laiko intervalą, pavyzdžiui, 12 min. pieną traukti, o 8 ilsėtis arba traukti 15 min., o ilsėtis 5 min. Tiesiog tuomet paeiliui po 10 min. stimuliuokite abi krūtis atskirai, o po to darykite trumpą 5 min. pertraukėlę, ir taip iš viso 3 kartus (t.y. iš viso užtruksite 1 val.).

Maždaug savaitę trunkančių traukimo seansų (t. y. 7 d. po 1 val.) metu, jei pieną nusitraukinėjate vien tik pientraukiu (t. y. kūdikis nežinda ir maitinasi vien tik iš buteliuko), tuomet intensyvaus traukimo metodą užteks taikyti 1 kartą per savaitę. Jei naudodamosi pientraukiu pieno beveik nenutraukiate, krūtis vis tiek stimuliuokite ir toliau.

Taikyti intensyvaus pieno traukumo metodą tinkamas bet kuris paros laikas. Tačiau daugelis mamų renkasi vakarą, kai kūdikis jau užmigo nakties miego. Tiesiog tuo metu būna mažiausiai trikdžių. Prireiks kelių dienų, kol organizmas duos atsaką į padidėjusį pieno poreikį. Jei taikote šį metodą, tačiau dar nematyti rezultatų, turėtumėte nenuleisti rankų bei laktaciją stimuliuoti ir toliau. Dr. Fiona Jardine atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1700 metodą išbandžiusių mamų. Savo tyrime mokslininkė nustatė, kad 82 proc. moterų pajuto teigiamą rezultatą po 7 dienų taikant šį metodą.

Elektrinio pientraukio naudojimas pieno gamybai skatinti

5. Mamos savijauta ir poilsis

Nereikia stengtis viską suspėti, jūsų energija turi būti sutelkta į mažylį, į jo maitinimą krūtimi. Pasinaudokite artimųjų arba namų šeimininkės pagalba kitiems darbams atlikti. Atidėkite nebūtinus reikalus, nepervarkite - pieno hormonus blokuoja bet koks stresas. Rūpinkitės savimi! Gerai maitinkitės, pasistenkite pailsėti ir raskite būdų atsipalaiduoti. Jei kažkas jus neramina, negalvokite apie blogiausią variantą. Išlikite rami, patikrinkite, ar kūdikis teisingai apžioja ir žinda krūtį, ir pasirinkite jums abiems patogią žindymo padėtį.

6. Mityba ir skysčių vartojimas

Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą.

Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar dėl to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius. Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, apie 2500-3000 kcal.

Rekomendacijos žindyvės mitybai:

  • Maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę.
  • Valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus.

Produktai, kurių reikėtų vengti:

  • Produktai, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
  • Visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja.
  • Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį.
  • Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė (iki 4-6 mėn.).
  • Alkoholiniai gėrimai - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą.
  • Nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.

Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai. Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).

Sveikos mitybos piramidė žindančiai motinai

Skysčių vartojimas:

Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie 1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui.

Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos).

7. Pagalbinės priemonės ir vaistai

Visos priemonės laktacijai gerinti (pvz., tabletės ir arbatos) - ne daugiau kaip placebo. Maža to, per didelis skysčių kiekis gali tik neigiamai veikti laktaciją. Todėl gerti laktacijai arbatas reikia, tik jei tikite jų poveikiu, po trečdalį stiklinės likus penkiolikai minučių iki maitinimo. Nors galima gerti tiesiog šiltą arbatą arba net vandenį, poveikis bus praktiškai tas pats.

Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių. Kai pagrindinė problema yra ne pieno trūkumas, bet blokuojamas jo tekėjimas (o poilsis ir rami aplinka nelabai padeda), galite paprašyti, kad gydytojas paskirtų jums oksitocino. Tokiais atvejais naudojamas skystas oksitocino tirpalas (tinkamas injekcijoms), kuriuo reikia sudrėkinti marlės gabalėlius ir juos įsidėti į nosį likus maždaug 5 minutėms iki žindymo ar pieno traukimo. Tai skatina spontaninį pieno tekėjimo refleksą. Dėl visų žindymo metu vartojamų vaistų pasitarkite su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją ar žindymo konsultantą?

Jei visos priemonės išbandytos, tačiau jums atrodo, kad problemų su laktacija liko, būtina kreiptis patarimo į savo šeimos gydytoją ar žindymo konsultantą. Susidūrusios su bėdomis pasistenkite nesijaudinti, pasikonsultuokite su medikais ar žindymo konsultantais, drauge susidėliokite veiksmų planą ir jo laikykitės.

Pasitikrinkite savo endokrininę sistemą, pasitikrinkite, ar nesate nėščia. Jei kūdikis prastai žinda ir, nepaisant jūsų pastangų, jam nepavyksta teisingai apžioti krūties, traukite pieną rankomis ar pientraukiu, kad palaikytumėte laktaciją. Pasaulio sveikatos organizacija visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti.

tags: #kad #mamai #netruktu #pieno



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems