Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žindymas yra toks natūralus procesas, kad viskas turi vykti be pastangų. Alkanas kūdikis instinktyviai ieško mamos krūties, o suradęs lygiai taip pat instinktyviai ją apžioja ir traukia pieną. Tačiau nėra taip paprasta, daugelis mamų, ypač susilaukusių pirmojo vaikelio, susiduria su sunkumais ir net iššūkiais, kol išmoksta žindyti taip, kad gerai jaustųsi pačios, o kūdikis būtų sotus ir patenkintas. Būna ir nevilties, ir ašarų, dažnai pritrūksta kantrybės ir žinių.
Laktacija, tai yra, pieno išsiskyrimas iš pieno liaukų - tai ypatingas procesas, susijęs su hormonų poveikiu ir labai priklausantis nuo motinos nervų sistemos būklės, taip pat nuo mažylio buvimo prie krūties laiko. Laktacija prasideda jau šešioliktąją nėštumo savaitę. Gimdymas ir žindantis kūdikis yra pakankami signalai, kad laktacija prasidėtų tinkamai. Vėliau laktacijos „mašina“ važiuoja savaime.
Pieno gamyba žindančių motinų krūtyse paprastai priklauso nuo pieno poreikio. Natūralus pieno prašytojas/užsakovas yra žindantis kūdikis arba mažas vaikas. Žindymo metu vaiko burnai dirginant spenelį, signalai apie naujo pieno poreikį jutiminiais nervais perduodami į mamos smegenis ir toliau į posmegeninę endokrininę liauką hipofizį, kuris į kraują išskiria hormonus prolaktiną ir oksitociną. Su kraujo tėkme jie atnešami į krūtis.
Prolaktinas ragina dirbti pieną gaminančias ląsteles alveolėse, o oksitocinas verčia susitraukinėti alveoles supančias raumenines ląsteles ir stumti pieną latakėliais link spenelio. Taigi, pieno gamyba mamos krūtyse vyksta pagal paklausos-pasiūlos dėsnį. Kad pieno gamyba tęstųsi, vien užsakymų spenelio dirginimu neužtenka. Dar reikia „įrodyti“, kad užsakytasis pienas buvo tikrai reikalingas. Taigi reikia ir jį pasiimti - pašalinti iš krūtų. Natūraliai tai padaro kūdikis žįsdamas.
Trumpai: žindančio kūdikio pakanka, kad gamintųsi pienas - visada šviežias, visada laiku ir be jokių apribojimų.

Nustatyta, kad pieno neturi tik 1-2 iš 10 tūkst. motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas. Prieš pradedant aktyviai traukti pieną pientraukiu ir skatinti laktaciją, būtina įsitikinti, kad pieno tikrai trūksta.
Kūdikio suminkštėjusios krūtys, tuštumo krūtyse jausmas, ilgas kūdikio „kabėjimas ant krūties“, kūdikio noras daug žįsti naktį, irzlumas ir pan. rodo, kad pieno gali trūkti. Tačiau šie požymiai nebūtinai reiškia pieno trūkumą.
Ši lentelė padės įvertinti situaciją padieniui pirmąją savaitę ir taip pat pasitikrinti, ar viskas gerai iki kūdikiui sueina 6 savaitės. Jeigu jūsų naujagimis pasišlapina ir pasituština tiek, kiek nurodyta lentelėje ar daugiau ir jo svoris auga, tikėtina, kad jis gauna pakankamai mamos pieno.
| Dienos/Savaitės | Maitinimų skaičius per parą | Šlapimų skaičius per parą | Tuštinimų skaičius per parą | Papildomi požymiai |
|---|---|---|---|---|
| 1 diena | 8-12 | 1+ | 1+ (tamsus mekonijus) | Gali būti mieguistas |
| 2 diena | 8-12 | 2+ | 2+ (tamsėjantis mekonijus) | |
| 3 diena | 8-12 | 3+ | 3+ (žalsvai rudas) | |
| 4 diena | 8-12 | 4+ | 3+ (šviesėjantis, žalios spalvos) | |
| 5 diena | 8-12 | 5+ | 3+ (geltonas) | |
| 6+ diena (iki 6 savaičių) | 8-12 (arba pagal poreikį) | 6+ | 3+ (geltonas, košės konsistencijos) | Svorio augimas, aktyvumas |
Mamos pieno gamyba vyksta pasiūlos-paklausos principu. Pienas gaminamas greitai, kai krūtis tuščia. Kuo pilnesnė krūtis, tuo lėčiau gaminasi pienas. Didelis pieno susikaupimas leidžia susikaupti kritinei masei pieno gamybą stabdančių medžiagų (inhibitoriaus).

Kartais krūtys išties gamina mažiau pieno. Tokiu atveju reikia kuo greičiau surasti to priežastį ir ją pašalinti, priešingu atveju pieno kiekis mažės ir toliau.
Laktacijos „mašina“ važiuoja savaime: žįsdamas kūdikis stimuliuoja hipofizę gaminti reikiamus hormonus, šie hormonai kontroliuoja pieno gamybą ir tėkmę, mobilizuojančią kūdikį žįsti, o žįsdamas kūdikis siunčia signalą smegenims išskirti prolaktiną, kuris atsakingas už pieno gamybą, ir taip toliau.
Principas toks: kuo daugiau laiko vaikas praleidžia prie krūties, tuo aktyviau gaminasi pienas. Žindykite, kai tik vaikas rodo norą žįsti, mažiausiai 8-16 kartų per parą. Pirmąjį-antrąjį gyvenimo mėnesį tarpai tarp maitinimų neturi būti didesni nei dvi valandos. Jei vaikas dieną ilgai miega, jį būtina žadinti ir dėti prie krūties.
Žindymo padėtys gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių taisyklių čia nėra. Labai svarbu pasirūpinti geru kūdikio prigludimu. Dar ir todėl, kad gerai prigludęs kūdikis žinda efektyviau (geriau pasiima pieno, greičiau pavalgo), o netinkamai prigludęs čiulpia neefektyviai - ilgiau valgo ir blogiau ištuština krūtį.
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis žindymo metu turi būti prisiglaudęs prie mamos taip, kad jam nereikėtų pasukti galvos. Pridėjus jį prie krūties, nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, galva truputį atlošta atgal. Įsitikinkite, kad mažylis kvėpuoja lengvai, burna plačiai atverta, lūpos, ypač apatinė, išversta į išorę. Mažylis iš pradžių čiulpia trumpais greitais judesiais, o šiek tiek pasisotinęs lėtai ir giliai. Tam jis naudoja liežuvį ir apatinį žanduką, todėl raumenys aplink ausytes gali judėti, skruostukai būna išsipūtę, girdisi ryjamų gurkšnių garsas. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų ilgėja.

Mūsų kūnas gudresnis nei mes, jis gyvena instinktyviai, o maitinančios motinos instinktai itin išvystyti. Vienas būdų padidinti laktaciją ir stimuliuoti mažylio apetitą - glaudus kontaktas. Tam mama apsinuogina iki pusės ir priglaudžia nuogą mažylį, pridengdama jį iš viršaus antklode. Mažylio kvapas, taktiliniai pojūčiai - visa tai aktyvuoja pieno hormonų veiklą.
Taip pat, jei vargina kėlimasis naktį, apsvarstykite galimybę miegoti vienoje lovoje su kūdikiu. Galima pristumti vaiko lovelę šalia savo.
Norint taikyti intensyvaus traukimo metodą prireiks galingo dvigubo elektrinio pientraukio. Jei turite viengubą elektrinį pientraukį, retesniam naudojimui užteks ir jo. Galite pasirinkti ir jums tinkamesnį, patogesnį laiko intervalą, pavyzdžiui, 12 min. pieną traukti, o 8 ilsėtis arba traukti 15 min., o ilsėtis 5 min. Tiesiog tuomet paeiliui po 10 min. stimuliuokite abi krūtis atskirai, o po to darykite trumpą 5 min. pertraukėlę, ir taip iš viso 3 kartus (t.y. iš viso užtruksite 1 val.).
Maždaug savaitę trunkančių traukimo seansų (t. y. 7 d. po 1 val.) metu, jei pieną nusitraukinėjate vien tik pientraukiu (t. y. kūdikis nežinda ir maitinasi vien tik iš buteliuko), tuomet intensyvaus traukimo metodą užteks taikyti 1 kartą per savaitę. Jei naudodamosi pientraukiu pieno beveik nenutraukiate, krūtis vis tiek stimuliuokite ir toliau.
Taikyti intensyvaus pieno traukumo metodą tinkamas bet kuris paros laikas. Tačiau daugelis mamų renkasi vakarą, kai kūdikis jau užmigo nakties miego. Tiesiog tuo metu būna mažiausiai trikdžių. Prireiks kelių dienų, kol organizmas duos atsaką į padidėjusį pieno poreikį. Jei taikote šį metodą, tačiau dar nematyti rezultatų, turėtumėte nenuleisti rankų bei laktaciją stimuliuoti ir toliau. Dr. Fiona Jardine atliko tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1700 metodą išbandžiusių mamų. Savo tyrime mokslininkė nustatė, kad 82 proc. moterų pajuto teigiamą rezultatą po 7 dienų taikant šį metodą.

Nereikia stengtis viską suspėti, jūsų energija turi būti sutelkta į mažylį, į jo maitinimą krūtimi. Pasinaudokite artimųjų arba namų šeimininkės pagalba kitiems darbams atlikti. Atidėkite nebūtinus reikalus, nepervarkite - pieno hormonus blokuoja bet koks stresas. Rūpinkitės savimi! Gerai maitinkitės, pasistenkite pailsėti ir raskite būdų atsipalaiduoti. Jei kažkas jus neramina, negalvokite apie blogiausią variantą. Išlikite rami, patikrinkite, ar kūdikis teisingai apžioja ir žinda krūtį, ir pasirinkite jums abiems patogią žindymo padėtį.
Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą.
Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar dėl to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius. Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, apie 2500-3000 kcal.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai. Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).

Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie 1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui.
Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos).
Visos priemonės laktacijai gerinti (pvz., tabletės ir arbatos) - ne daugiau kaip placebo. Maža to, per didelis skysčių kiekis gali tik neigiamai veikti laktaciją. Todėl gerti laktacijai arbatas reikia, tik jei tikite jų poveikiu, po trečdalį stiklinės likus penkiolikai minučių iki maitinimo. Nors galima gerti tiesiog šiltą arbatą arba net vandenį, poveikis bus praktiškai tas pats.
Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių. Kai pagrindinė problema yra ne pieno trūkumas, bet blokuojamas jo tekėjimas (o poilsis ir rami aplinka nelabai padeda), galite paprašyti, kad gydytojas paskirtų jums oksitocino. Tokiais atvejais naudojamas skystas oksitocino tirpalas (tinkamas injekcijoms), kuriuo reikia sudrėkinti marlės gabalėlius ir juos įsidėti į nosį likus maždaug 5 minutėms iki žindymo ar pieno traukimo. Tai skatina spontaninį pieno tekėjimo refleksą. Dėl visų žindymo metu vartojamų vaistų pasitarkite su gydytoju.
Jei visos priemonės išbandytos, tačiau jums atrodo, kad problemų su laktacija liko, būtina kreiptis patarimo į savo šeimos gydytoją ar žindymo konsultantą. Susidūrusios su bėdomis pasistenkite nesijaudinti, pasikonsultuokite su medikais ar žindymo konsultantais, drauge susidėliokite veiksmų planą ir jo laikykitės.
Pasitikrinkite savo endokrininę sistemą, pasitikrinkite, ar nesate nėščia. Jei kūdikis prastai žinda ir, nepaisant jūsų pastangų, jam nepavyksta teisingai apžioti krūties, traukite pieną rankomis ar pientraukiu, kad palaikytumėte laktaciją. Pasaulio sveikatos organizacija visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti.