Žinia, kad tapsite tėvu, yra be galo jaudinanti. Nesvarbu, ar laukėte šios akimirkos daugelį metų, ar esate šokiruoti šios nuostabios naujienos. Jūsų šeimoje atsiras kūdikis! Jeigu tai pirmas jūsų vaikas, laukia esminis gyvenimo virsmas. Nors fiziškai nenešiojate kūdikio, esate labai svarbi vaiko pradėjimo proceso dalis. Todėl neatsiribokite - pradėkite domėtis nėštumu, vaiko priežiūra ir ugdymu jau dabar.
Pasirengimas tėvystei ir motinystei prasideda dar vaikystėje, stebint savo tėvų bei visų šeimos narių tarpusavio santykius. Vaikystėje išgyventos patirtys tėvų šeimoje turi lemiamos įtakos rengiantis šeiminiams santykiams ir vaikų ugdymui. Tėvystei reikia ruoštis sąmoningai ir nuosekliai, ugdant save ir siekiant kuo geriau save pažinti, mokantis sau padėti krizinėse situacijose ar priimant pokyčius. Labai svarbu iš anksto rinkti informaciją, domėtis dar negimusio vaiko raida, susimąstyti apie būtiniausius savo atžalos poreikius.

Apie moters pasiruošimą motinystei kalbama daug, todėl šiame straipsnyje visą dėmesį skirsime vyrų pasiruošimui tėvystei, kad pavyktų būti tokiu tėčiu, šalia kurio norisi būti, saugu augti, drąsu tyrinėti. Tėtis vaiko gyvenime yra tiek pat svarbus, kiek ir mama. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad aktyvus tėčio įsitraukimas į su vaiku susijusią priežiūrą nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų padidina vaiko (tiek sūnaus, tiek dukros) pasitikėjimą savimi, ateities mokslo pasiekimus ir kartu mažina žalingo elgesio, priklausomybių ar depresijos riziką. Rūpintis savo vaiku yra tėčio teisė, pareiga ir atsakomybė.
Sociokultūrinė aplinka, socialinės normos ir lūkesčiai, kokie tėčiai turėtų būti, palengva keičiasi, tad vis daugiau vyrų sėkmingai kuria saugų, jautriu reagavimu ir emociniu palaikymu grįstą ryšį su savo vaikais. Nuo seno įprasta, kad vyrai uždirba pinigus, užsiima „vyriškais“ reikalais, o vaikų auginimas - moterų darbas; tad net ir šiuolaikinės mamos (dažnai nesąmoningai) vengia deleguoti rūpinimosi vaiku atsakomybes savo partneriui. Tai atsispindi įvairiuose stereotipiniuose juokeliuose ar komentaruose. Patyčios ir (ar) užgauliojimai skaudina, atstumia bei trukdo patirti buvimo tėčiu džiaugsmą, menkina tėčių pasitikėjimą savimi. Jeigu reikės, reikalaukite pagarbaus bendravimo, prašykite padrąsinti.
Prieš tampant tėvais, reikia įgyti žinių apie kūdikio laukimo metu vykstančius fizinius pokyčius nėščiosios organizme, socialinius ir psichologinius būsimų mamos ir tėčio pokyčius vaiko laukimo ir jam gimus laikotarpiais. Augindami vaikus, tėvai neretai susiduria su krizinėmis situacijomis, kurios kyla dėl pasikeitusių vaidmenų šeimoje, socialinių pokyčių, vaiko ligos ar jų pačių sveikatos sutrikimo. Tokių šeiminių krizių įveikimas tiesiogiai susijęs su asmens branda.
Viena iš nuspėjamų krizių šeimoje - vaiko gimimas. Norėdami būti gerais tėvais, turime sugebėti kurti darnius tarpusavio santykius, o tai nėra lengvas uždavinys. Harmoningi tarpusavio santykiai nereiškia, kad mes turime išvengti konfliktų. Konfliktai yra natūrali šeiminių santykių dalis, nes susitinka du žmonės, kurie augo skirtingose šeimose, kuriose daug dalykų buvo sprendžiama ir vertinama skirtingai. Tačiau tėvų tarpusavio parama formuoja tėvystės pobūdį šeimoje, o kartu turi didelės reikšmės vaiko raidai ir sveikatai.
Manoma, kad moterų, nėštumo metu patirto streso dažna priežastis yra nusivylimas, nesutarimai su sutuoktiniu ir dėl to kylantis nerimas. Galima daryti išvadą, kad geri nėščiosios santykiai su vaiko tėvu yra svarbūs ne tik pačios nėščiosios teigiamai emocinei savijautai, bet ir gimusio vaiko raidai. Taigi, svarbu suprasti savo ir sutuoktinio lūkesčius, siekiant kiekvienam tinkamai atlikti savo vaidmenis šeimoje.

Kūdikio laukimas - puikus metas sutelkti dėmesį į savo sveikatą. Sąmoningas vaiko planavimas reikalauja ne tik mamų tam tikro pasiruošimo, bet ir būsimo tėvelio.
Jeigu dominuoja geri prisiminimai ir gerosios patirtys, tai stengiamės analogiškai elgtis ir su savo vaikais savo šeimoje. Jeigu vyrauja skausmingi vaikystės prisiminimai, gali būti, kad patys to net nesuvokdami, auklėdami savo vaikus stengiamės elgtis kardinaliai priešingai nei su mumis elgėsi mūsų tėvai, ir griebiamės kitokių kraštutinių vaikų auklėjimo priemonių, kurių poveikis gali būti žalingas atžalai. Tačiau viskas, kas per daug - nėra gerai. Jeigu turime ir nešiojamės emociškai slogius vaikystės išgyvenimus, skausmingas patirtis, turime stengtis padėti sau nuo to „išgyti“, save pažinti. Jeigu patiems nepavyksta, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Nuo turimos vaikystės patirties priklauso, ar jums reikalinga pagalba, ir kokia ji turėtų būti.
Kad būtų lengviau, drąsiau, gali prireikti gilinti tėvystės įgūdžius. Vaikui augant pravartu dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose. Tyrimais nustatyta, kad tai yra efektyvus būdas gauti vaikui auklėti reikalingų žinių bei tėvystėje taip reikalingo palaikymo. Vis daugiau tėvų ateina į pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo kursus dar tik planuodami vaikelį ar laukdami kūdikio gimimo. Jie nori sužinoti, kaip reikia teisingai vaiką auklėti nuo pat gimimo. Patirtis rodo, kad visi tėvai dar planuodami vaikelį ar laukdami vaikelio turi įgyti vaikų ugdymo žinių, kurias galėtų taikyti nuo pat vaiko gimimo. Todėl tėvystei reikia ruoštis daug anksčiau, nei atsiranda vaikų elgesio problemų.
Pasiruošti būti tėčiu nėra labai paprasta, bet nėra ir neįmanoma. Būsimi tėčiai - vyrai - ne robotai, tik žmonės, ir, lygiai taip pat, kaip ir mamos, ruošiasi naujam gyvenimo etapui ir užgulsiančiai atsakomybei, kuri kartu, be visų vargų ir nuovargių, yra ir nuostabiausia gyvenimo patirtis. Nėštumo ir vaiko priežiūros procesas dažnai klaidingai interpretuojamas kaip „moters reikalas“. Tačiau būsimo tėčio elgesys su žmona nėštumo metu yra ypač svarbus.
Kai gimdymas jau ne už kalnų, žmona būna gana įtemptos emocinės būsenos. Būsimam tėčiui labai svarbu ne taip jautriai reaguoti į jos galimus kaprizus ir nekonfliktuoti dėl niekniekių. Mieloji, aš galiu pasirūpinti mūsų vaiku, aš esu jo tėtis! Aš esu pasiruošęs rūpintis mūsų dukra. Aptarkime, kaip galiu prisidėti.
Apie tai, kad žmonos nėštumo metu vyrus taip pat galima laikyti „nėščiais“, kalbama daugelyje senovės klasikinių šaltinių. Pastaruoju metu šie teiginiai patvirtinami mokslininkų tyrimais. Seniai žinoma, kad moterims per 9 nėštumo mėnesius vyksta galinga hormoninė „audra“. JAV mokslininkai atliko kruopščius sutuoktinių porų tyrimus nėštumo metu ir po gimdymo. Buvo nustatyta, kad hormonų kiekis kinta ir vyrams.
Tokia būsena vadinama kuvada (pranc. couvade - kiaušinių perėjimas). Tai tėvo ritualinė gimdymo akto simuliacija, gimstant vaikui. Būsimieji tėčiai žmonos nėštumo pradžioje gali jausti galvos, nugaros bei raumenų skausmus, dirglumą, nemigą, nuovargį, o kartais įkrenta į depresiją. Nėščioms moterims šiuo periodu paaštrėja pavojaus pojūtis. Ir jeigu ji pradeda verkti, kai nėra tam priežasties - žinok, priežastis yra: ji jaudinasi, ji nepasitiki savimi, ji jaučiasi nesaugiai. Būk kantrus jos emocijų kaitai.
Tam labai padeda žmonos pėdų masažas prieš miegą. Paimk šešis lašus gvazdikų aliejaus ir penkis valgomuosius šaukštus sezamo aliejaus, gerai išmaišyk ir ištepk pėdą, po to lėtai įtrink. O jeigu tavo mylimajai skauda akis ir paburko vokai, labai padės agurkų pavilgai.
Pasirengimo etape, iki gimdymo, psichologai rekomenduoja stebėti ir rūpintis būsimos mamos komfortu. Svarbu skirti vienas kitam pakankamai dėmesio, susikoncentruoti ties svarbiausiomis vertybėmis ir antrosios pusės privalumais. Santykiuose sukurta šiluma bus perduota ir vaikui, leis harmoningai laukti vaikučio nėštumo ir gimdymo metu. Venkite triukšmingų vakarėlių ir kompanijų. Tačiau tai nereiškia, kad turite nugrimzti į nuobodulį ir į rimtį.

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis stenkis su žmona praleisti kuo daugiau laiko. Be to, dabar pats laikas prisiimti sau visus namų rūpesčius. Paskutinėmis dienomis prieš gimdymą net patys paprasčiausi darbai gali žmonai būti ne pagal jėgas. Šiuo metu žmonai jau sunkoka vienai tvarkytis, todėl tavo tikslas - stengtis padėti žmonai namų ruošos darbuose, surasti būtinai bent pusvalandį laiko prieš miegą pasivaikščioti kartu gryname ore, atlikti nakčiai raminantį kojų masažą, paruošti šiltą vonią.
Mėgaukitės kiekviena kartu praleista akimirka. Iš tavęs nereikalaujama nieko ypatingo: tiesiog kalbėkite ir kurkite ateities planus. Dažniau sakyk žmonai, kad ją myli (šio prisipažinimo niekada nebūna per daug!). Jūs esate kartu, ir tai puiku. Nepamiršk apie dovanas. Jos turi išties stebuklingą poveikį. Bus nuostabu, jeigu užsakysi jai puokštę gėlių (galima paprašyti, kad ją atneštų, kol būsi darbe). Arba nupirk įvairių vaikiškų daiktų, kurie gali būti reikalingi jūsų mažyliui.
Dabar pats laikas pagalvoti apie tai, kokiais tėvais norėtumėte būti. Aptarkite su partnere šiuos klausimus:
Atminkite, kad teoriškai viskas atrodo kitaip nei praktiškai. Pasirodžius kūdikiui, viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Svarbios yra ir tos diskusijos, kurios kol kas jums neaktualios.
Trečias trimestras - pats laikas paruošti individualų gimdymo planą. Gimdymo planas yra sąrašas priemonių, kaip jūs norite gimdyti, jis ypač populiarus visame pasaulyje. Nepamirškite, kad natūralus gimdymas, be medikamentų ir chirurginio įsiterpimo, turi kur kas daugiau privalumų, nes vaikas negauna potencialiai pavojingų medikamentų. Atminkite, vaikas vis dar susijęs su motina. Tai, ką gauna žmona, gauna ir jūsų vaikas.
Būtinai abu susipažinkite su tos gydymo įstaigos, kurią ketinate pasirinkti, aplinka, apžiūrėkite gimdyklas, palatas. Daug klauskite, teiraukitės. Jūsų tikslas - kuo smulkiau susipažinti su ta gydymo įstaiga, su jų gimdymo taktika. Ieškokite gydytojo, kurio pažiūros atitiktų jūsų pasirinktą taktiką. Svarbu pajausti, ar galėsite juo pasitikėti. Bet kuri pora turi teisę pasirinkti, kur ir su kuo gimdyti. Jeigu žmona nepatenkinta pirminiu pasirinkimu, pabandyk paieškoti kitų variantų. Kur gimdyti, jūs nusprendžiate kartu, tačiau žmonos norai turi lemiamos reikšmės. Labai svarbu iš anksto nuspręsti, kaip jūs norite gimdyti, ar natūraliai, ar su medikamentais. Ir būtinai nepamirškite su gydytoju aptarti individualų gimdymo planą, kurį jūs jam pateiksite. Tai labai svarbu ruošiantis gimdymui.
Kartais būna įvairių komplikacijų ar situacijų, kada būtina vartoti vaistus ar mediciniškai įsiterpti į gimdymo eigą. Vienu iš plačiausiai paplitusių gimdymo skausmo malšinimo būdų yra epidurinė nejautra, kai vaistai suleidžiami į stuburo epidurinę ertmę. Vienas iš pagrindinių šio nuskausminimo būdo trūkumų yra tai, kad jis mažina kraujospūdį, dažnai sulėtina gimdymo veiklą, moteris gali nejausti sąrėmių ir stangų, gimdymo procesas vyksta lėčiau. Priimant sprendimus dėl gimdymo, paprastai vyrai ir moterys būna solidarūs. Būtinai pasakyk savo žmonai, kad ji turi teisę apsigalvoti.
Paskutinės savaitės prieš gimdymą atrodo begalinės. Tu privalai gerai suprasti, kas vyksta, o taip pat tiksliai žinoti, ko reikalaujama asmeniškai iš tavęs. Paskutinėmis laukimo dienomis pasitikrink, ar tvirtai suvokei tai, kaip reikia elgtis gimdymo metu. Jeigu ką nors pamiršai arba dėl ko nors abejoji, kreipkis į tą nėščiųjų mokyklą, kurią lankei, ir išsiaiškink visus klausimus. Mūsų mokyklos praktikoje būna taip: likus kelioms savaitėms iki gimdymo termino, siūlome porai ateiti pakartoti gimdymo eigą. Tai visiems labai patinka, nes iki to laiko žinios jau „susigulėjo“ ir poros pakartoja ar prisimena tik pamirštas detales.
Paskutinėmis dienomis kiekvienas iš jūsų esate prie ramios kantrybės ribos. Todėl bet koks neatsargus žodis gali išprovokuoti rimtą konfliktą. Būk atsargus. Neužmiršk to, kad būtina nuolat išreikšti žmonai savo supratimą. Dabar tavo dėmesingumas žmonos būsenai turėtų būti didžiausias. Tačiau pats gali pradėti nervintis ir įsižeisti. Ir tai natūralu. Jeigu žmona bijo pasilikti viena, kai tu esi darbe, aptark su ja šią situaciją. Nuramink ją.
Pirmosiomis dienomis po kūdikio atsiradimo tėvas gali jaustis atstumtas (ypač tuo atveju, jeigu moteris maitina krūtimi). Gali atrodyti, kad jūsų vaidmuo nėra labai svarbus. Tėvystės metas - sunkus ir varginantis. Bet taip pat jis yra labai smagus, įdomus ir atsakingas. Svarbiausia mokėti išgyventi akimirkas - tiek geras, tiek blogas, ir nenustoti juoktis.
Tėti, ką tu apie mane manai? Ar tu manimi (pasi)tiki? Ar aš protingas? Sumanus? Geras žmogus? Ar aš kvailas? Nevykėlis? Kaip tu šalia manęs jautiesi? Ar tu mane myli? Ar aš tau patinku? Ar tu manęs gėdijiesi? Ar aš turiu ateitį, tėti? Kokie tavo lūkesčiai? Jūsų, kaip tėčio, pareiga ir atsakomybė - būti ne tobulu, o pakankamai geru tėčiu. Tėčiu, kuris myli, teikia saugumo jausmą, pakylėja iki dangaus, klysta, susimauna ir vėl bando iš naujo. Pakankamai geras tėtis yra gyvas žmogus.
Po gimdymo moterims dažnai pasireiškia pogimdyvinė depresija. Tėčiai taip pat patiria pogimdyminę depresiją (apie 4-10 %). Depresija dažnai būna ir pašlijusių poros santykių priežastis. O tai, savo ruožtu, blogina vaiko augimo sąlygas. Verta tai prisiminti, jeigu taptų sunku. Atminkite: esate galinga jėga, padedanti savo antrajai pusei palaikyti tinkamą psichinę ir fizinę sveikatą.
Kuo daugiau tėtis įsitraukia į veiklas su kūdikiu ar jau paaugusiu vaiku, tuo labiau keičiasi vyro organizme tėvystę skatinantys hormonai (daugėja laimės hormonu vadinamo oksitocino, testosterono, kortizolio pokyčiai padeda reaguoti į kūdikio verksmą ir pan.). Ir atvirkščiai: kuo labiau keičiasi tėvystei reikalingų hormonų pusiausvyra, tuo labiau tėčiai yra linkę įsitraukti į tėvystės veiklas. Tapus tėčiu hormonų pokyčiai gali inicijuoti ar papildyti smegenyse vykstančius pokyčius. Moterims smegenų pilkosios masės pokyčiai vyksta jau nėštumo metu, o tėčiams pokyčiai užfiksuoti 2-4 ir 12-16 savaitėmis po kūdikio gimimo. Kuo daugiau laiko praleidžiama su kūdikiu juo rūpinantis, tuo labiau suaktyvėja už tėvystę atsakingos smegenų sritys.
Jūsų partnerei reikia miego. Jums reikia miego. Stenkitės bent kiek ilgiau pamiegoti, kad galėtumėte produktyviai funkcionuoti ir tinkamai auginti mažylį. Miegokite pamainomis. Atlikite vienas kito pareigas, kad kitas galėtų pailsėti. Nuo šiol prasideda naujas gyvenimo etapas. Jis yra tiek pat gražus, kiek ir sudėtingas.
Pats paprasčiausias vaikų ugdymo metodas - tai tinkamas tėvų gyvensenos pavyzdys: elgesys, padedantis patenkinti savo poreikius neskaudinant kitų, gebėjimas atpažinti ir socialiais būdais reikšti emocijas, laikytis savidrausmės, gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Dalyvaudami realiame gyvenime, stebėdami mus ir pamėgdžiodami, jie kuria savo asmenybes. Jausdami mūsų pagalbą ir palaikymą vaikai turi galimybę pajausti savigarbą ir susirasti savo vietą gyvenime. Mes, tėvai turime žinoti, kad privalome sužadinti vaiko norą tapti tokiais kaip mes, jį palaikydami ir paskatindami, o ne nurodinėdami ir aiškindami, kaip jis turi elgtis. Žinokime, kad vaikų savarankiškumą, o kartu ir pasitikėjimą savimi, galima pradėti ugdyti nuo pat gimimo.

Yra nemažai knygų, parašytų būsimiems tėčiams, tačiau neverta apsiriboti vien tik jomis. Pasidomėkite būsimų tėvelių mokymais arba prisijunkite prie tam tikrų internetinių grupių. Tikrai rasite nemažai reikiamos informacijos! Žinojimas, ko tikėtis, padaro vaiko priežiūros patirtį daug lengvesnę. Ne visiems teko laimė turėti puikius santykius su tėvu. Puiki žinia - ta, kad jūs sprendžiate, kaip „reaguoti“ į tėvystę ir kaip ją priimti. Paieškokite savo aplinkoje įkvepiančios tėvystės pavyzdžių. Pradedat šį naują etapą, paranku yra susipažinti su kitais tėvais.
Bendravimas su kitais vyrais tėvais, kuriems jau nesvetimi tėvystės iššūkiai, suteiks daug galimybių, pavyzdžiui, visada galėsite paklausti patyrusio žmogaus nuomonės ar pasidalyti savo jausmais ir pastebėjimais dėl kūdikio priežiūros ar ugdymo. Tėvams, kurie ieško pagalbos koreguodami savo vaikų netinkamo elgesio įpročius, tenka padėti tiek individualių konsultacijų metu, tiek vedant mokymus tėvų grupėms ugdant pozityviosios tėvystės įgūdžius.
Vaikas - tai stebuklas, sukurtas tėčio ir mamos. Teisingas pasiruošimas - tai didžiausias šansas, kad gims iš naujo dar viena laiminga šeima.