Ką daryti, kai vaikas peršalo: išsamus vadovas tėvams
Grėsmingi perspėjimai dėl gripo ir jo komplikacijų rimtumo kelia baimę visiems, ypač tėvams, tačiau svarbiausias ginklas - ne imbieras ir medus, bet žinios. Kaip atskirti gripą nuo peršalimo, kaip padėti sergančiam mažyliui, kada būtina apsilankyti pas gydytoją - svarbiausi klausimai, kylantys slaugant negaluojantį vaikelį.
Kas yra peršalimas ir kaip jį atpažinti?
Peršalimas - dažniausia ikimokyklinukų liga, šaltuoju metų periodu (rugsėjį - balandį) pasireiškianti net 6-8 kartus, vidutiniškai besitęsianti 2 savaites. Šio susirgimo priežastis - virusai (rinorinovirusai, enterovirusai, respiraciniai sincitiniai virusai, adenovirusai), sukeliantys viršutinių kvėpavimo takų (nosies, gerklų ir ryklės) infekciją. Bakterijų sukeltų susirgimų simptomai panašūs, tačiau šių mikrobų charakteristika visai kitokia nei virusų. Pajutus į peršalimą panašius simptomus, būtina atpažinti ligos sukėlėją - virusą ar bakteriją. Tuomet bus galima paskirti tinkamą gydymą. Antibiotikai skiriami bakterijoms naikinti, o virusiniams susirgimams gydyti netinka. Paprastas peršalimas, nusilpus mažylio imuninei sistemai ar netinkamai jį gydant, gali įsisiaustėti ir komplikuotis bakteriniu susirgimu.
Įprasčiausi peršalimo požymiai yra gerklės skausmas, sloga, čiaudulys, užsikimšusi nosis, šiek tiek pakilusi kūno temperatūra, bendras negalavimas, galvos skausmas. Vaikų peršalimo simptomai panašūs į suaugusiųjų: karščiavimas (dažniausiai iki 38°C), sloga, nosies užburkimas, čiaudulys, kosulys, žiočių lankų paraudimas, gerklės skausmas. Tačiau jie skiriasi savo išraiškos stiprumu, ypač kūdikiams dėl anatominių ir fiziologinių kvėpavimo organų skirtumų, lyginant su suaugusiaisiais. Vaikų viršutinių kvėpavimo takų gleivinė labai puri, joje daug kraujagyslių, uždegimo metu ji stipriai paburksta, kvėpavimas tampa apsunkintas, o fiziologiškai didelis liežuvis, spaudžiantis antgerklį, neleidžia kvėpuoti pro burną, tampa sudėtinga žįsti, blogėja bendra savijauta. Nosies sekretas dažniausiai nuryjamas, todėl gali prasidėti vėmimas ar viduriavimas. Taigi, iš pirmo žvilgsnio paprasta sloga kūdikiams ir tėvams tampa tikru išbandymu.
Vaikų peršalimo simptomai stipriausi būna antrąją-trečiąją ligos dieną, išnyksta palaipsniui per 10-14 dienų (paaugliams per 7 dienas), tačiau kosulys gali išlikti net iki 3-4 savaičių. Jei vaikas, sergantis peršalimu, nesveiksta ir jo būklė blogėja, būtina papildomai konsultuotis su gydytoju, gal būt atlikti tyrimus. Tokiu atveju tikėtina, jog prasidėjo komplikacijos ir reikės keisti ar papildyti gydymą.
Peršalimas, gripas ir bakterinės infekcijos: skirtumai
Nereikėtų peršalimo painioti su gripu. Gripas taip pat virusinė infekcija, tačiau ją sukelia kitas virusas (gripo, paragripo). Ši liga, priešingai nei peršalimas, prasideda staiga: vargina itin didelis silpnumas, mažylis gali skųstis rankų ar kojų, galvos skausmu, kūną alina stiprus karščiavimas, sausas kosulys, o sloga dažnai atsiranda vėliau - antrą ar trečią susirgimo parą.
Virusinės ligos nuo bakterinių atpažįstamos sergantįjį apžiūrint gydytojui ir pagal ligos simptomus. Peršalimas pasižymi lengvesne ligos eiga ir dažnai praeina savaime. Bakterijų sukeltas susirgimas (plaučių, tonzilių uždegimas) pasižymi stipresniais simptomais (aukšta temperatūra, stipriu kosuliu, limfmazgių padidėjimu, pūlingu apnašu ant tonzilių) ir, tikėtina, savaime nepraeis, prireiks gydymo antibiotikais. Antibiotikai nepadeda sergant virusiniu peršalimu, bet padeda nuo bakterijų sukelto peršalimo. Vienas iš požymių, kad slogą sukėlė bakterijos, yra gelsvai žalsvos išskyros, kurios atsiranda, kai mažylis ilgą laiką sloguoja. Žalsvai gelsvų išskyrų susidarymas yra vienas iš požymių, kad mažylis ilgą laiką serga peršalimu.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kiekvienam slaugančiajam karščiuojantį vaiką būtina žinoti, kada galima gydytis namuose, o kada - nedelsiant kreiptis į gydytoją. Atminkite! Nedelsiant turite vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu iki 3 mėnesių amžiaus kūdikis karščiuoja daugiau nei 38°C, 3-6 mėnesių - daugiau kaip 39°C. Taip pat svarbu žinoti, jog iki gydytojo apžiūros vaistų nuo karščiavimo negalima duoti vaikams iki 6 mėnesių.
Kada reikalinga skubi gydytojo apžiūra sergančiam vaikui:
Jei pasireiškia šie simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją:
- Kūdikis karščiuoja ilgiau nei 3 paras.
- Jaunesnis nei 3 mėnesių kūdikis karščiuoja daugiau nei 38°C.
- Bet kokio amžiaus vaikas karščiuoja daugiau nei 40°C.
- Vaikas tapo mieguistas arba irzlus, nenuraminamas.
- Pamėlo lūpos, nagai, liežuvis.
- Didysis momenėlis (minkštoji vieta naujagimio ar kūdikio viršugalvyje) atrodo išsipūtęs ar įdubęs.
- Labai stiprus pilvo, galvos skausmas.
- Odoje atsirado (kartu su liga) raudonas bėrimas, panašus į smulkius nubrozdinimus.
- Pasunkėjo kvėpavimas.
- Vaikas atsisako gerti ar negali gerti dėl sunkios būklės.
- Yra papildomų ligų (širdies ydos, plaučių ligos).
- Nepamirškite: lėtinės infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, požymis gali būti ilgiau kaip 3 dienas nekrintanti 37,1 - 37,9 laipsnių temperatūra.
- Kai vaikas nuolat verkia, išbąla, išpila šaltas prakaitas, krenta temperatūra ir mažylis tampa vangus - tai pavojingi simptomai.
- Kiti pavojai gali tykoti, jeigu vaiką išbėrė, jis keletą kartų per dieną viduriuoja, vemia, užkimo balsas, sutriko kvėpavimas, atsirado traukuliai, raižo pilvą, skauda galvą.
- Sergančiam vaikui gali patinti veidas ar kaklas. Tuomet nedelskite ir skubiai keliaukite pas gydytoją, nes tai jau panašu ne į paprastą peršalimą, o į daug rimtesnę ligą.
Ar sergant policistinių kiaušidžių sindromu pastoti neįmanoma?
Peršalimo simptomų lengvinimas ir gydymas namuose
Nosies užgulimas ir sloga
Sloga - vienas iš pirmųjų peršalimo požymių. Nosies užgulimas, sloga gydomi ir lengvinami nosies plovimu fiziologiniu tirpalu, nepiktnaudžiaujant stipriu (hipertoniniu) jūros vandeniu, sekreto ištraukimu arba išpučiant (vyresniems). Mažylių nosies ertmės siauresnės ir greičiau paburksta, todėl kūdikių gydymą verta pradėti vos tik jam atsiradus. Sunkiau padėti nemokančiam išsišnirpšti nosytės mažyliui - todėl jam prireiks nosies gleivių aspiratoriaus. Nustebsite, kiek daug jų galima ištraukti… Vyresniems vaikams svarbu dažnai pūsti nosį. Išmokykite, kaip tai daryti: galbūt įsivaizduokite, kad bandote užpūsti žvakę orą leisdami per nosį? Bus daugiau naudos, jei prieš gleivių siurbimą ar nosies pūtimą įpurkšite į ją jūros vandens (kūdikį pakėlę stačiau, o vyresnį vaiką pasodinę). Kūdikiams naudojami siurbtukai ir jūros vandens lašai, didesni vaikai nosytę išpučia patys. Kiekviena šnervė pučiama atskirai. Jei sekretas labai tirštas arba kietas, jis suminkštinamas jūros vandeniu.
Įvairūs purškalai, lengvinantys kvėpavimą (dar vadinami dekongestantais), iki 6 metų neskiriami, iki 12 metų amžiaus nepatartini vartoti. Yra mažai įrodymų, kad šie vaistai pakankamai veiksmingi, bet jie gali sukelti daug nepageidaujamų reakcijų. Kūdikiams galima švelniai pakelti galvūgalį, paguldyti ant šono.
Labai svarbi ir kambarių oro temperatūra bei drėgmė: karštis plečia kraujagysles, o tai dar labiau didina nosies užburkimą. Drėgmė palaiko optimalią nosies terpę ir padeda pasišalinti susikaupusiam sekretui, slopina virusų plitimą. Susirgus būtina vėdinti kambarius: taip virusai išvaikomi, o kambarių oras sudrėkinamas ir atvėsinamas. Patalpos, kuriose būna vaikas, turi būti kuo dažniau vėdinamos. Jos negali būti per sausos - geriausia, kai santykinė oro drėgmė siekia apie 50-60 proc. Nosies purškalas negydo sinusų infekcijos.
Kosulys ir gerklės skausmas
Kosulys padeda pašalinti gleives iš kvėpavimo takų, todėl nevertėtų skubėti jo slopinti vaistais (jei gydytojas, įvertinęs situaciją, nepatars kitaip). Tėvai jau retai daro klaidą - slopina drėgną kosulį, bet vis tiek verta priminti, kad slopinamas tik sausas (be jokių atkosėtų gleivių) ir labai varginantis kosulys, be to, tai daroma vos kelias dienas. Vėliau, mažyliui ėmus atsikosėti, jau reikia šį kosulį skatinti, skystinti gleives, kad jos greičiau pasišalintų.
Gerklėje jaučiamą dirginimą bei skausmą sušvelnina arbata ir šilti skysčiai. Skystinti gleives visų pirma padeda geriami skysčiai. Mažų vaikų kosulys vaistais paprastai neslopinamas, nebent taip rekomenduoja gydytojas ir sausas kosulys labai dirginantis, trukdantis miegoti. Drėgnas kosulys skatinamas gausesniu skysčių vartojimu, atsikosėjimą gerinančiais preparatais. Gleives skystinantys vaistai, dar vadinami mukolitikais (pavyzdžiui visiems žinomas ACC) nėra leistini vaikams iki 6 metų ir nerekomenduojami iki 12 metų. Tėvai turėtų žinoti, kad žoliniai sirupai nuo kosulio (iš vienos ar dešimties rūšių žolių) nėra itin veiksmingi, jie tik padeda organizmui išsivalyti pačiam. Rimčiau veikia vadinamieji mukolitikai (cheminiai gleives skystinantys, kvėpavimo takus drėkinantys vaistai). Juos reikia vartoti ne ilgiau nei dešimt dienų.
Nealergiškiems vaikams nuo vienerių metų galima nuo pusės iki vieno arbatinio šaukštelio medaus ištirpinti šiltame gėrime arba duoti paskanauti tiesiai nuo šaukštelio. Tai ypač tinka vakare erzinančiam kosuliui nuslopinti. Manoma, kad medus padeda kiek sumažinti vaikų kosulį, ypač jei vartojamas prieš miegą. Jis gali būti skiriamas vyresniems nei 12 mėnesių vaikams. Įvairios pastilės, malšinančios gerklės skausmą, tinka tik nuo 6 metų, o purškalai į gerklę - nuo 2,5 metų amžiaus.
Kosulys paprastai lydi gerklės skausmas. Geriausia jį gydyti inhaliacijomis. Inhaliatorius namuose pravers bet kurio amžiaus vaikui - jam galėsite naudoti net paprastą mineralinį vandenį. Kūdikiai dar neturi pakankamai raumenų jėgos smarkiai atsikosėti, todėl jiems sunkiau atkosėti skreplius. Padėti gali garai, todėl pasiimkite mažylį su savimi į dušo kabiną - joje leidžiant karštą vandenį prigaruoja greičiau ir daugiau nei visame vonios kambaryje. Gleives atkosėti puikiai padeda ir naudojami kambarių drėkintuvai, inhaliatoriai. Išmokite atlikti masažą, skatinantį lipnų sekretą atšokti nuo kvėpavimo takų, - tinka stuksenamieji, vibraciniai judesiai. Vyresnis vaikas galės paskalauti gerklytę. Šioms procedūroms tinka vaistažolių, pavyzdžiui, medetkų, šalavijų arba ramunėlių, nuovirai.
Karščiavimas ir skausmo malšinimas
Karščiavimas - tai kūno temperatūros pakilimas daugiau nei 38°C (kūdikiams iki 3 mėn.), 38,1°C (3-36 mėn. vaikų) ir 38,4°C (vaikų nuo 3 m.). Karščiavimas nėra liga, bet rodo, kad į organizmą pateko virusas ar bakterija ir sukėlė infekciją, kurią reikia gydyti. Aukštesnė temperatūra - organizmo ginklas prieš virusus ir bakterijas. Tuomet aktyviai kimba į darbą imunitetas. Temperatūros mažinimas - nėra ligos gydymas, jis tik pagerina sergančiojo būklę. Vaiko temperatūra vėl pasidaro normali, kai išnyksta infekcija. Todėl žemesnės kaip 38,5 laipsnių temperatūros gydytojai nepataria mažinti. Vaikų skausmas ir karščiavimas mažinami tuomet, kai tai būtina ir vaikas dėl to jaučia diskomfortą arba tuomet, kai karščiavimas didesnis nei 38,5 laipsniai Celsijaus.
Vaikų karščiavimui malšinti yra skiriami paracetamolis ir / ar ibuprofenas. Paracetamolis malšina karščiavimą ir skausmą (gerklės, galvos, ausų). Jis parduodamas žvakučių, tablečių ar sirupo forma. Šis vaistas pradeda veikti per 30-60 min., o nustoja - po 6 val. Ibuprofenas mažina karščiavimą, skausmą ir uždegimą. Šis vaistas rekomenduojamas vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus. Ibuprofeno poveikio reikia tikėtis per 60 min., o trukmės - iki 5-6 val. Ibuprofenas pasižymi stipresniu ir ilgiau trunkančiu poveikiu, vartojamas ne tik karščiavimui mažinti, tinka galvos, ryklės, raumenų, dantų skausmams malšinti. Labai svarbu atminti, jog abu šie vaistai randami daugelio vaistų nuo peršalimo sudėtyje, todėl būtina į tai atsižvelgti ir jų neperdozuoti! Taip pat jie nėra skiriami vienu metu. Vaistai turi būti vartojami taip, kaip nurodyta vartojimo instrukcijoje arba rekomenduoja gydytojas. Vaikams ir paaugliams nerekomenduojamas aspirinas, nes aspirino vartojimas siejamas su Rėjaus sindromu.
Karščiavimo varginamam vaikui galima padėti ir kitomis priemonėmis. Karščiavimo metu netenkama daug skysčių, todėl pakilus kūno temperatūrai, vaikui dažnai siūlykite atsigerti (vandens, arbatos), taip atstatant organizmo vandens atsargas ir padedant jam kovoti su ligos sukėlėjais. Įvairios fizinės priemonės karščiavimui mažinti nėra rekomenduojamos. Jei vaikas nepatiria diskomforto, o jo rankos ir kojos yra neatvėsusios, įprastos spalvos, galima odą sudrėkinti drėgna šluoste, suvilgyta apie 30°C vandeniu. Stebėkite mažylį - jei temperatūra sparčiai kyla, krečia šaltis, padėkite jam greičiau sušilti. Aprenkite šiltą pižamą, šiltai užklokite ir duokite šiltos arbatos. Kai temperatūra pakils iki maksimumo, šaltis nebekrės, o vaiko oda šiek kiek paraus ir kaktą gali nusėti prakaito lašeliai. Tuomet mažylį nuklokite - jam bus lengviau ištverti karštį. Šiek tiek sumažinsite temperatūrą kūną aptrynę vėsiame vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, duokite vėsaus gėrimo. Padeda ligoniukui ir vėsus oras kambaryje - geriausiai ne šiltesnis negu 18 laipsnių. Tik vėdindami kambarį venkite skersvėjo. Nepamirškite, kad numušus temperatūrą vaistais, o po to jai vėl staiga pakilus, gali atsirasti febriliniai traukuliai. Be to, esant staigiems temperatūros pokyčiams, kenčia širdis ir kraujagyslės. Mūsų močiutės karščiuojantį vaiką ištrindavo degtine arba praskiestu spiritu. Jokiu būdu to daryti negalima, nes spirito garai per odą ir kvėpavimo takus patenka į organizmą, todėl vaikas gali apsinuodyti.
Mityba ir skysčiai
Sergant peršalimu šilti skysčiai būtini, nes skystina nosies sekretą. Sergantiems ir blogai besijaučiantiems vaikams sunku įsiūlyti gėrimus, tad tenka pasitelkti fantaziją, žaidimus, paieškoti įdomaus puodelio ar stiklinės, šiaudelio. Žindomus kūdikius būtina ir toliau žindyti. Skysčių netekimas mažiems vaikams yra daug pavojingesnis nei suaugusiesiems. Jei vaikas atsisako gerti ar žįsti, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Karščiuojančiam vaikui duokite daug skysčių, nes jis juos greitai išprakaituoja. Tinkamiausi gėrimai - vaistažolių arbatos. Neverskite vaikų valgyti per jėgą: gulint lovoje ir ilsintis reikia mažiau kalorijų nei įprastai, pakaks ir saldžių arbatų ar saldinto vandens - gliukozės šaltinio, o kūdikiams - mamos pieno ar adaptuoto mišinio. Karščiavimui slopstant ir savijautai gerėjant, pradėkite vaiką maitinti lengvai pasisavinamu maistu: buljonu, saldžia želė.
Tėvai dažnai mano, kad sergančiam vaikui negalima duoti pieno, nes jis didina gleivių gamybą. Tiesa, tokia reakcija gali atsirasti, jeigu vaikas jau buvo alergiškas pienui. Tyrimai parodė, kad geriant pieną gali padidėti poreikis nuryti, liežuvis ir burnos ertmė gali pasidengti gleivėmis, o seilės sutirštėti, iš tikrųjų tai tik reakcija į pieno sąlytį su seilėmis. Nustatyta, kad geriant pieną sekreto išsiskyrimas nepadidėja, todėl pieno produktų vengti nereikėtų. Tradicinis gėrimas peršalusiam vaikui - karštas pienas su medumi šiandien taip pat nebepatarimas. Mat, karštis naikina meduje esančias naudingąsias medžiagas.
Poilsis ir aplinka
Leiskite mažyliui ilsėtis ir miegoti tiek, kiek norisi. Savijautai pagerėjus tinkamai apsirenkite ir leiskite pasivaikščioti po šiltus namus, ramiai pažaisti ar paskaityti. Vaiko nereikėtų vesti į darželį ar mokyklą, nes jo imuninė sistema silpnesnė, negana to, jis gali užkrėsti kitus mažylius. Sergančiam mažyliui miego reikia daugiau nei įprastai, o visi erzinantys simptomai trukdo išsimiegoti.
Svarbu - neduokite savavališkai vaikui antibiotikų, nes šie vaistai virusų nenaikina, taigi ir peršalimo negydo. Jie padeda kovoti tik su bakterijomis. Kovodami su sloga nepiktnaudžiaukite kraujagysles siaurinančiais lašais. Ilgai vartojami šie vaistai gali pažeisti suaugusiojo nosies gleivinę, o vaikui juos reikėtų lašinti dar atsargiau.
Vonia - puikus būdas pagerinti mažylio savijautą. Be to, sirgdamas vaikas daug prakaituoja ir jį reikia nuprausti. Todėl galima ir reikia maudyti ir karščiuojantį kūdikį, ir mažą vaiką, jeigu jis nesipriešina. Tik maudynių metu stenkitės išvengti skersvėjų. Tėvai dažnai galvoja, kad jeigu mažylis peršalo, jis turi būti kambaryje ir negali išeiti į lauką. Peršalęs vaikas gali išeiti į lauką, nes grynas oras ir patalpų vėdinimas padeda išgydyti peršalimą. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vaikas turėtų dėvėti orui tinkamus rūbus, t.y., vaikas turi būti aprengtas nei per storai, nei per plonai, nes kitaip vaiką gali perpūsti vėjas. Kai vaikas guvus, linksmas ir oras malonus, pasveikęs jis pirmą kartą po ligos gali išeiti į lauką po keleto dienų. Tik pirmą kartą po ligos nederėtų mėgautis grynu oru ilgiau kaip 20 minučių. Neveskite vaiko į lauką vėjuotu ar lietingu oru.
Šildoma vieta geriau aprūpinama krauju, čia pagerėja ir pagreitėja medžiagų apykaita. Sloguojant, kosint geriau pradžioje šildyti kojas, tuomet kraujo priteka daugiau į išsiplėtusias kojų kraujagysles ir todėl mažėja nosies gleivinės paburkimas. Kaklo ar krūtinės kompresų paskirtis - ta pati. Jie taip pat pagerina kraujotaką, suaktyvina medžiagų apykaitą, tad greičiau su krauju „išnešami“ uždegimo tarpininkai ir sumažinamas skausmas. Tiesa, šildomąjį kompresą uždėti ant krūtinės ląstos yra nepatogu, todėl krūtinė ar nugara dažnai šildomos įtrynus jas šildomaisiais tepalais. Jie išskiria eterinių aliejų, kurie dirgina nervų šakneles, skatindami kraujotaką ir medžiagų apykaitą. Vis dėlto labai svarbu, pasitelkus šildomąsias priemones, nepersistengti - prieš miegą rinkitės vieną jų: kaitinkite kojas, uždėkite garstyčių ar pašildytos druskos.
Imuniteto stiprinimas ir prevencija
Vaikų peršalimas - viena dažniausių ligų. Sezoninės peršalimo ligos, atrodo niekada nesibaigia ir viena sloga veja kitą slogą… Vaikui užtenka peršalti, perkaisti, pavargti ir štai - vėl peršalimas. Tačiau tokiu būdu formuojasi vaiko imuninė sistema, todėl į peršalimo ligas reikėtų žiūrėti kaip į įprastą vaiko vystymosi dalį. Maži vaikai labai imlūs mikroorganizmams ir gali sirgti nuo 8 iki 10 kartų per metus, iki kol sulaukia maždaug 2 metų amžiaus. Vaikai gali užsikrėsti po kontakto su sergančiais asmenimis. Dažnai apsikrečiama nuo brolių, seserų, tėvų, kitų šeimos narių, žaidimų draugų ar globėjų. Pastebima, kad vaikai, turintys vyresnių brolių ir seserų, ir tie, kurie lanko darželį, dažniau serga peršalimo ligomis. Persirgę, vaikai įgauna stipresnį imunitetą, todėl augant serga rečiau.
Rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas ir vengti sergančių asmenų. Sloguojant reikėtų naudoti tik vienkartines nosinaites ir jas saugiai išmesti. Dažnas patalpų vėdinimas taip pat padeda sumažinti peršalimo ligų tikimybę. Vaiką reikėtų grūdinti nuo pat mažų dienų - dažnas ėjimas į lauką, buvimas gryname ore, tinkama apranga ir sveika mityba padeda išvengti peršalimo ligų arba bent jau suretinti jų pasireiškimą.
Įvairių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C, cinko, ežiuolės vartojimas yra labai svarbus stiprinant vaiko imuninę sistemą, kad virusinės ligos taip lengvai neužkluptų vaiko. Maisto papildai vaikams peršalimui slopinti yra sukurti siekiant stiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui efektyviau kovoti su peršalimo simptomais. Šie papildai dažnai apima vitaminą C, cinką, ežiuolę ir probiotikus, kurie kartu gali padėti mažinti peršalimo trukmę ir stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms. Vitaminas C, žinomas dėl savo antioksidacinių savybių, yra būtinas imuninės sistemos funkcijai ir gali padėti sumažinti peršalimo trukmę bei intensyvumą. Cinkas yra svarbus mineralas, galintis padėti stiprinti imunitetą ir prisidėti prie greitesnio sveikimo, mažinant simptomus ir spartinant organizmo atsistatymą. Ežiuolė gali padėti stiprinti imuninės sistemos funkcijas ir atsispirti infekcijoms. Probiotikai, sveikų bakterijų šaltinis, gali palaikyti žarnyno sveikatą, o geras žarnyno mikrofloros balansas yra svarbus bendram imuniteto stiprinimui ir organizmo atsparumui ligoms. Reguliarus tinkamų papildų vartojimas gali padėti vaikams greičiau pasveikti nuo peršalimo ir sumažinti simptomus, taip prisidedant prie jų bendros sveikatos ir gerovės. Jei vaiko mityba nepakankamai įvairi, tuomet reikėtų apsvarstyti papildomą vitaminų ir mineralų vartojimą. Tačiau jeigu vaikas jau yra užsikrėtęs, vartojant daugiau vitaminų mažylis greičiau nepasveiks. Perdozavus vitaminų gali atsirasti viduriavimas ar skrandžio skausmai.
Didelis skysčių kiekis gali palengvinti peršalimo simptomus, t. y. skystina gleives, drėkina nosies gleivinę. Vakcina nuo gripo apsaugo vaiką nuo peršalimo? Kadangi gripo virusas ir peršalimo virusas skiriasi, todėl neapsaugo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
