Vaisiaus apsigimimas: priežastys, prevencija ir pagalba susidūrus su diagnoze
Kiekviena nėščioji gali imtis paprastų priemonių, paskatinančių vaikelį apsiversti. Daugiau būkite vertikalioje padėtyje ir nepamirškite fizinio aktyvumo. Sėdint dubuo visuomet turėtų būti aukščiau kelių.
Gydytojas vaisiaus padėtį gimdoje vertina nuo 36 nėštumo savaitės. Išoriškai liesdamas ir reikiamose vietose truputį paspausdamas nėščiosios pilvą. Klausydamas vaisiaus širdies tonų.
Kone visoms nėščoms moterims atliekamas ultragarsinis tyrimas. Bene pagrindinis tyrimas nėštumo metu. Tyrimo tikslas - įsitikinti, ar vaisius vystosi ir auga tinkamai, ar nėra įgimtų problemų.
Nors šiuolaikinė ultragarso technologija yra gana patikima, visgi toks tyrimas ne visada yra tikslus. Tiesa yra ta, kad tam tikri svertai lemia tyrimų rezultatus, kurie kartais gali būti įvairiai interpretuojami, net - klaidingai. Maždaug 3 procentai visų nėštumų yra su įgimtais defektais (tiek sunkiais, tiek lengvais). Maždaug trys iš keturių jų būna aptinkami ultragarso tyrimo metu.
Antro nėštumo trimestro metu atliekami ultragarso tyrimai (nustatant vaisiaus anomalijas) paprastai būna tikslesni negu atlikti pirmojo trimestro metu. Įdomu tai, kad vieni vaisiaus defektai yra lengviau pastebimi už kitus. 2016 m. Oksfordo universiteto ir Paryžiaus Dekarto universiteto atliktų tyrimų apžvalgoje buvo padaryta išvada, kad ankstyvuoju ultragarsu galima nustatyti vaisiaus anomalijas maždaug 30 % mažos rizikos nėštumų ir 60 % didelės rizikos nėštumų.
Nors technologijos sparčiai žengia į priekį, o ultragarso vaizdo aiškumą stengiamasi pagerinti, smulkesnės detalės ne visada yra pastebimos. Geri, nieko blogo nerodantys tyrimų rezultatai - neabejotinai džiuginantis dalykas. Deja, jie negali būti laikomi tiesiogine garantija, kad jūsų kūdikis gims be sveikatos sutrikimų. Šiuo atveju svarbus vaidmuo atitenka tyrimą atliekančio specialisto įgūdžiams. Nuo jų labai dažnai priklauso ultragarso tyrimų rezultatų tikslumas.
Bet yra ir džiugių žinių. Šis tyrimas taip pat gali būti netikslus, nustatydamas teigiamą vaisiaus apsigimimo diagnozę. 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad 8,8 % įgimtų defektų, nustatytų ultragarsu, buvo visiškai neteisingi (klaidingai nustatyta diagnozė) ir 9,2 % buvo neteisingai klasifikuoti. Šis rodiklis puikiai paaiškina, kodėl apsigimimai nediagnozuojami remiantis vien tik ultragarso tyrimu.
Kai kuriais atvejais ultragarso tyrimas parodo galimą problemą, bet nesuteikia pakankamai informacijos, reikalingos galutinei diagnozei nustatyti. Vienas tokių pavyzdžių yra įtariamas Dauno sindromas.
Nevaisingumo priežastys ir prevencija
Su nevaisingumu susiduria net 10-15 proc. susilaukti kūdikio norinčių porų. Pora laikoma nevaisinga, kai, nevartojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, nepastojama per vienerius metus.
Gydytoja akušerė ginekologė Reda Žiobakienė pastebi, kad pastaruoju metu dėl nevaisingumo kreipiasi ne tik vyresnės poros - negalėjimu pastoti skundžiasi labai daug jaunų, iki 30 metų porų. Anksčiau gydytojai tekdavo išgirsti, kad nevaisingumo gydymas - „ėjimas prieš gamtą“. Problemai augant, gydytoja tokių pamąstymų iš pacientų sulaukia vis mažiau. Anot jos, nėra nieko natūraliau moters prigimčiai nei pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Medicinos paskirtis šiuo atveju - padėti pašalinti kliūtis, jei tokių yra.
Tendencijos rodo, kad nevaisingumo problema jaunoms poroms kasmet kerta vis skaudžiau. Pagrindinė problema - nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui. „Su amžiumi sėkmingo nėštumo tikimybė mažėja, o pastojus savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika didėja. Yra žinoma, kad nuo 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai - beveik dvigubai“, - pabrėžia gydytoja.
Toks jau šiuolaikinio gyvenimo paradoksas - partneriai atideda šeimos planavimą vėlesniam laikotarpiui siekdami karjeros, norėdami užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, įsigyti būstą, svajodami pagyventi „sau“, tačiau vėliau, jau būdami vyresnio amžiaus ir susidūrę su nevaisingumo problema, būna priversti pakankamai daug savo laiko, energijos ir finansų skirti tam, kad galėtų susilaukti vaiko.
Jei savaiminio persileidimo dažnis moterims iki 30 metų siekia mažiau nei 8 proc., tai 38-39 metų moterims persileidimo rizika padidėja iki 22 proc., o sulaukus 42-43 metų tikimybė persileisti viršija 45 proc. Vyrų vaisingumas su amžiumi irgi mažėja, tik ne taip drastiškai kaip moterų.
Anot gydytojos, pastaruoju metu vis daugėja duomenų apie aplinkos veiksnius, sukeliančius vyrų ir moterų nevaisingumą. Pastarųjų 50 metų laikotarpiu stebimi vis blogėjantys vyrų spermos kiekio ir judrumo rodikliai siejami su neigiamu radiacijos, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikiu. Tabako rūkymas, marihuanos, heroino, kokaino ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas bei lėtinis alkoholizmas neigiamai veikia tiek vyrų, tiek ir moterų vaisingumo funkciją. Intensyvus fizinis aktyvumas (pavyzdžiui, ilgų nuotolių bėgimas, sekinančios fizinės treniruotės) moterims sutrikdo ovuliaciją, vyrams mažina spermos kiekį. Nesubalansuota mityba (angliavandeniai ir cukrus) ir nutukimas moterims sukelia ovuliacijos sutrikimus, o vyrams blogina spermos kokybę.
Nevaisingumo gydymo būdai
Nevaisingoms poroms išeičių yra, tačiau prireiks daug kantrybės. Sužinojus apie savo nevaisingumą, nereikėtų manyti, kad jums nelemta susilaukti kūdikio - R. Žiobakienė išskiria tris galimus gydymo būdus, sprendžiančius nevaisingumo problemą.
„Nevaisingumo gydymo metodo veiksmingumas priklauso nuo priežasties ar kelių priežasčių, lemiančių negalėjimą pastoti. Kartais užtenka tik valios mesti per didelį svorį, ir, atsistačius ovuliacijai, moteris pastoja be jokių medikamentų. Kitais atvejais, nevaisingumą sukeliančias priežastis galima nesunkiai pašalinti, atlikus chirurginę operaciją. Galiausiai, toli gražu, ne visada, padeda ir pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje, jei moteris dėl nevaisingumo gydymo kreipiasi būdama virš 40 metų amžiaus“, - aiškina gydytoja.
Anot jos, efektyviausias gydymas - pagalbinio apvaisinimo procedūros, kuris įgalina pastoti net iki 50 proc. visų besikreipiančių pacienčių. Pavyzdžiui, vaisingumo centre „Northway“ nėštumų dažnis po šviežių embrionų perkėlimo 2018 m. - 52 proc., po atšildytų embrionų perkėlimo - 53 proc., o kumuliacinis nėštumų dažnis, įvertinus nuo 2017 m. atliktas kiaušidžių punkcijas - 77 proc. Taigi, po vienos pagalbinio apvaisinimo procedūros per dviejų metų laikotarpį pastojo beveik 8 iš 10 moterų.
„Galėčiau teigti, kad 8-10 proc. nepastojusių porų - tai žmonės, kurie nusivylė, pavargo ir tiesiog nebetęsė gydymo. O atkaklieji visada laimi“, - įsitikinusi R. Žiobakienė.
Paskaičiuota, jog taikant visus įmanomus nevaisingumo gydymo būdus, pastoja apie 90 proc. nevaisingų porų. Nevaisingumo gydymo būdai yra šie:
- Medikamentinis vaisingumą atstatantis gydymas. Jei nevaisingumo priežastis - ovuliacijos sutrikimai, skiriamas medikamentinis vaisingumą atstatantis gydymas (pavyzdžiui, ovuliacijos indukcija). Jei ovuliacijos sutrikimas yra susijęs su moters nutukimu, arba atvirkščiai, išreikštu kūno masės sumažėjimu (pavyzdžiui, dėl nervinės anoreksijos), tai rekomenduojama mitybos ir gyvenimo būdo korekcija ir reikiamų specialistų konsultacijos. Tokie mitybos ir gyvenimo būdo įpročių pokyčiai, specifinių medikamentų ir papildų vartojimas gali užtrukti mėnesius ir metus. Šiuo atveju labai svarbus moters nusiteikimas ir valia siekti užsibrėžtų tikslų.
- Chirurginis nevaisingumo priežasčių šalinimas. Tai gali būti laparoskopinis endometriozės židinių bei sąaugų dubenyje panaikinimas, kiaušintakių atstatomosios operacijos, kiaušidžių cistų ir gimdos miomų pašalinimas, histeroskopinis gimdos patologijos gydymas, gimdos kaklelio praplėtimas.
- Pagalbiniai apvaisinimo metodai. Šis būdas rekomenduojamas tuomet, kai anksčiau minėtos priemonės nepadeda pastoti ir pagimdyti. Pagalbinio apvaisinimo metode naudojamos priemonės, padedančios pastoti ne lytinių santykių metu (intrauterinė inseminacija ar apvaisinimas mėgintuvėlyje). Pagalbiniai apvaisinimo metodai rekomenduojami tais atvejais, kai per keletą metų nepavyksta pastoti koregavus gyvenimo būdą ir nesubalansuotą mitybą, atsisakius žalingų įpročių, išbandžius medikamentines ir chirurgines gydymo priemones. Kita vertus, pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti rekomenduojamas kaip vienintelis veiksmingas nevaisingumo gydymo būdas esant išreikštiems vyro spermos sutrikimams, nekoreguojamai moters kiaušintakių patologijai, endometriozei, ar minėtų sutrikimų deriniui.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas akušeris-ginekologas Tomas Lūža pabrėžia, kad tirtis ir gydytis susidūrus su nevaisingumu turi abu partneriai, o ne tik moteris, kaip dažnai klaidingai manoma. Anksčiau kreiptis pagalbos reikėtų, jeigu yra sutrikęs mėnesinių ciklas, praeityje buvę lyties organų uždegimų, traumų, operacijų, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas. Taip pat porai rekomenduojama nedelsti ir anksčiau kreiptis pagalbos jeigu moteris yra 36 metų ar vyresnė.
Nevaisingumo priežastys pagal dažnumą pasiskirsto taip: priežastys vyro organizme - 25 proc., ovuliacijos sutrikimai - 25 proc., kiaušintakių pakenkimai - 20 proc., gimdos ir pilvaplėvės pakitimai - 10 proc. Vienu metu gali būti ir kelios priežastys. Sutrikimai ir moters, ir vyro organizme vienu metu pasitaiko 40 proc. atvejų, tačiau apie ketvirtadalis nevaisingumo atvejų ir po ištyrimo lieka neaiškios kilmės.
„Ateityje nevaisingumo problemos atvejų skaičius greičiausiai augs dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo - tai žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, įtampa, stresas. Nerimą kelia ir reprodukcinių planų atidėjimas vyresniam amžiui, ypatingai po 35-erių metų, nes išsenka kiaušidžių rezervas, o pastojus dažniau pasitaiko persileidimų, apsigimimų ir kitų nėštumo komplikacijų“, - pastebi T. Lūža.
Priklausomai nuo nevaisingumo priežasties, taikomi anksčiau minėti trys gydymo keliai, tačiau nutinka ir taip, kad kai kurioms poroms niekaip nepavyksta susilaukti vaikelio. „Deja, bet gali nutikti taip, kad porai gali nepavykti susilaukti savo vaiko net pagalbinėmis priemonėmis. Dažniausiai taip nutinka tada, kai išsenka kiaušidžių rezervas ir nebeįmanoma gauti kiaušialąstės, arba tada, kai vyro organizme nevyksta spermatozoidų gamyba - kai spermatozoidų nėra ne tik spermoje, bet jų nepavyksta gauti punktuojant sėklides chirurginiu būdu. Pastoti ir išnešioti kūdikio taip pat neįmanoma, kai yra įgimtas gimdos nebuvimas ar gimda pašalinta chirurgiškai. Poroms, kurioms negalima padėti susilaukti savo vaiko pagalbinėmis priemonėmis, rekomenduojama kiaušialąsčių, spermatozoidų ar embrionų donorystė, surogatinė motinystė ar įsivaikinimas“, - teigia T. Lūža.
Pasiruošimas nėštumui ir jos metu
Planuojant šeimos pagausėjimą, moterys dažnai domisi, kada saugiausia ir tinkamiausia vėl pastoti po gimdymo. Pastojimas ir vaikelio išnešiojimas gali būti sudėtingesni, jei moteris turi tam tikrTikrinti savo sveikatą ruošiantis nėštumui vertėtų atlikti profilaktinius tyrimus ir įvertinti savo sveikatos būklę. Tikslius tyrimus galėtų parinkti gydytojas, tačiau dažniausiai rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti gliukozės kiekį kraujyje ir geležies atsargas (t.y. atlikti feritino tyrimą), skydliaukės veiklą, atlikti šlapimo tyrimą.
Nėštumo planavimas turėtų būti atsakingas pasiruošimo etapas ir apie tai verta pradėti galvoti iš anksto. Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms svajojančioms apie vaikus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tam svarbu tiek vyro, tiek moters kasdieniai įpročiai.
1. Atsisakykite žalingų įpročių ir pasirūpinkite mityba
Planuojant vaikus svarbu iš anksto abiem tėvams atsikratyti žalingų įpročių - rūkymo (ne tik aktyvaus, bet ir pasyvaus), alkoholio vartojimo, sumažinti suvartojamo kofeino kiekį, taip pat daugiau dėmesio skirti visavertei mitybai, valgyti gerai termiškai apdorotą maistą, ypač nėštumo metu. Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais. Svaigalų, narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu gali sukelti apsigimimus, vaisiaus alkoholinį sindromą, nulemti kvėpavimo takų problemas, mažą svorį gimimo metu ir kt. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą.
Nėštumo metu besilaukiančios moters įpročiai tiesiogiai veikia vaikelio sveikatą. Laikykitės sveikos gyvensenos principų: sveikai maitinkitės (ypač svarbu į kasdienį racioną įtraukti daugiau folatų turinčių maisto produktų), daugiau judėkite, gerai išsimiegokite, nevartokite alkoholio, meskite rūkyti ir kt.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Gydymą, jeigu jis yra reikalingas, rekomenduojama pradėti dar iki nėštumo: nors nėštumo metu dantis taisyti galima, vaistus, diagnostines arba gydymo procedūras reikia rinktis atsargiau, įvertinant rizikos ir naudos santykį.
2. Svarbu normalus kūno svoris ir fizinis aktyvumas
Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Rekomenduojamas kūno masės indeksas - 20-25. Jeigu moteriai yra nustatomas nutukimas, kai kūno masės indeksas yra lygus arba daugiau kaip 30 kg/m2, rekomenduoju koreguoti svorį, kadangi tai didina normalios ovuliacijos buvimą ir padidina pastojimo galimybes. Jeigu moteriai nustatomas nepakankamas kūno svoris, tai yra KMI yra mažesnis nei 19 kg/m2, patariama svorio priaugti, ypač jei yra mėnesinių ciklo sutrikimų, nes pastojimo tikimybė tuomet yra sumažėjusi. Be to, per didelis ar per mažas kūno svoris apsunkina vaisiaus išnešiojimą ir sąlygoja kai kurių ligų atsiradimą nėštumo metu.
Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote verčiau nepersistengti ir pastojus. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
3. Folio rūgšties svarba
Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Ši medžiaga moteriai reikalinga ne tik pirmąjį jos nėštumo trimestrą, bet ir du-tris mėnesius iki nėštumo. Tai yra labai naudinga medžiaga vaisiaus audinių ir kraujo ląstelių greitam dalijimuisi ir augimui. Profilaktinė dozė yra 400 mikrogramų folio rūgšties per dieną. Ji padeda sumažinti vaisiaus apsigimimų riziką ir kad nebūtų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi ir sklaidos ydų. Konsultacijos metu vertinu, ar moteriai nereikėtų didesnės folio rūgšties koncentracijos, kadangi yra nustatyta, kad sergant cukriniu diabetu, esant ryškiam nutukimui, jeigu vartojami priešepileptiniai vaistai, turi būti vartojami didesni folio rūgšties kiekiai nuo 1 iki 5 miligramų per dieną.
Nėščioms moterims (o pastaruoju metu ir vyrams) rekomenduojama vartoti po 400 µg folio rūgšties per dieną planuojant nėštumą. Folio rūgšties papildus reikėtų vartoti 3 mėn. Jeigu planuojant nėštumą folio rūgšties nevartojote, būtina pradėti tą vartoti vos sužinojus apie nėštumą. Tokiu atveju, gydytojas gali rekomenduoti vartoti ir didesnę nei 400 µg folio rūgšties dozę. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų.
Kontracepcijos nutraukimas ir sveikatos patikrinimas
Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Naudojant skirtingas kontraceptines priemones reikalingi ne vienodos trukmės pereinamieji laikotarpiai, kai vėl galima pastoti. Ilgalaikis hormoninės kontracepcijos naudojimas neturi įtakos moters vaisingumui, bet jo ir nepagerina. Jei moteris pradėjo vartoti hormoninę kontracepciją dėl nereguliarių mėnesinių, tai nutraukus vaistų vartojimą, problema išlieka, ir ji gali mažinti vaisingumą. Ilgalaikis naudojimas reiškia, kad moteris ne vienerius metus naudoja kontracepciją, vadinasi, kai moteris planuoja pastoti, ji būna vyresnio amžiaus ir su tuo gali būti susijęs apsunkintas pastojimas. Nerekomenduojama daryti hormoninės kontracepcijos vartojimo pertraukų, jei moteris pageidauja tęsti kontracepciją, nes tai nepadidina vaisingumo.
Sveikatos patikrinimas planuojant nėštumą nėra privalomas. Apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų, jeigu jūs arba jūsų vyras sergate arba jeigu jūsų šeimose, giminėse yra buvę genetinių ligų atvejų. Norėdama pasitikrinti, ar turite imunitetą nurodytoms ligoms, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu nėra žinoma, ar moteris turi susiformavusį imunitetą minėtoms ligoms, rekomenduojama atlikti tai patvirtinančius tyrimus, t.y. Jeigu moteris nežino, ar yra prasirgusi vėjaraupiais arba raudonuke, pasakau, kokius tyrimus ji gali pasidaryti, kad tai sužinotų. Taip pat patariu iki nėštumo susitvarkyti dantis.
Pasiskiepykite. Nėštumo metu itin pavojingi tymai, raudonukė, epideminis parotitas, vėjaraupiai. Jeigu nesate tikra, ar turite imunitetą šioms ligoms (t.y. nežinote ar sirgote ir ar skiepijotės) vertėtų atlikti antikūnų tyrimus ir pagal poreikį pasiskiepyti. Tiesa, jeigu įtariate, kad galėjote pastoti, skiepytis gali būti per vėlu - pavyzdžiui, skiepytis nuo vėjaraupių rekomenduojama kuo anksčiau prieš planuojant nėštumą, geriausia - prieš 3 mėn. Žiemos sezono metu taip pat patariu pasiskiepyti nuo gripo, kad jo būtų galima išvengti nėštumo metu.
4. Partnerio dalyvavimas ir bendravimas
Retai pasitaiko, kad būtent į tokias konsultacijas, kai moteris planuoja nėštumą, ji ateitų kartu su vyru. Dažniausiai pamatau vyrą, kai jis kartu su jau nėščia moterimi atvyksta susipažinti su vaisiumi per ultragarsinio aparato ekraną. Aš rekomenduočiau į nėštumo planavimo konsultaciją moteriai atvykti kartu su vyru, jei tai yra priimtina porai. Jei yra stiprinamas ryšys tarp moters ir vyro, vyras gali palaikyti moterį, jeigu jai reikėtų mesti svorį, neberūkyti ar įdėti kitų pastangų. Vyras tuomet jau tampa aktyviu šeimos planavimo dalyviu, jeigu lankosi su savo mylimąja tokiose šeimos planavimo konsultacijose, nėra tik stebėtojas iš šalies. Dažniausiai vėliau tokiai porai lengviau tirtis kartu, jeigu yra vaisingumo problemų. Be to, per tokias konsultacijas ir vyrai išgirsta naudingos informacijos: pavyzdžiui, kas gali turėti įtakos jų spermos kokybei, koks turėtų būti lytinių santykių dažnumas, kad moteris galėtų pastoti ir kt. Taigi manau, kad tokios konsultacijos būtų naudingos ir vyrams.
Daug moterų žino, kas yra ovuliacija, kokia tikimybė pastoti šiuo metu, tačiau tikrai ne visoms žinoma, kaip skaičiuoti, kada gi tos vaisingos dienos. Teoriškai, ovuliacija įvyksta maždaug 14 ciklo dieną, tačiau didelė tikimybės pastoti yra ir porą dienų prieš bei po ovuliacijos. Bet kaip sakėme, „teoriškai“… Moterų organizmas skirtingas, tad ir ovuliacija neretai gali nustebinti, nesilaikydama šių taisyklių.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu per metus nepavyksta pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant kontracepcijos priemonių, rekomenduojama pasikonsultuoti pas specialistą. Metai yra pakankamas laiko tarpas. Ne vienai moteriai, o porai, rekomenduoju kreiptis į vaisingumo specialistą. Priežastys gali kilti iš abiejų partnerių, be to, labai svarbus yra ryšys ir emocinis palaikymas.
Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų, negulint iškėlus kojų, neapkraunant savo psichikos ir jokiais kitais būdais neforsuojant. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likę 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100 proc. jei pora nepastojo per metus, vadinasi, „varpeliai jau suskambėjo“ ir siūlome pasitikrinti. O jei moteris vyresnė nei 35 metai, siūlome net ir tų metų nebelaukti. Jei nepastojo per pusmetį, jau tegul ir pasitikrina… Nes po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja labai staigiai. Kalbant apie antrinį nevaisingumą, tą laiką (metus) reikia skaičiuoti nuo atsinaujinusių mėnesinių.
Jeigu, pavyzdžiui, nustatomas jau minėtas antifosfolipidinis sindromas, paskiriami vaistai, kad jau kitas nėštumas būtų išnešiotas.
Jeigu nepavyko pastoti per aptartus terminus, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos, ką daryti toliau, pasiūlys kai kuriuos tyrimus.
Pastojimo galimybės ir amžius
Labai geras klausimas, labai aktualus šioms dienoms. Tikrai yra nustatyta, kad tam tikrame amžiuje moters vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų mažėja po truputį, o jau nuo 40 metų ženkliai mažėja. Pastojimo tikimybė per metus be apsaugos priemonių, reguliariai turint lytinius santykius, po 35 metų siekia 52 procentus, o po keturiasdešimties metų - 36 procentus. Tuo tarpu 25-30 metų moterų pastojimo tikimybė yra 86 procentai. Yra taip pat duomenų apie pastojimo galimybes per vieną mėnesinių ciklą, turint lytinius santykius vaisingomis ciklo dienomis. 25-30 metų moteris per mėnesį turi tikimybę pastoti 30 procentų, po 35 metų amžiaus - 15 procentų, o po 40 metų - tik 5 procentus. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą. Su amžiumi taip pat padažnėja kitų ligų nėštumo metu, o tai apsunkina nėštumą, gimdymas dažniau yra baigiamas Cezario pjūvio operacija. Rekomenduočiau moterims apie palikuonis pagalvoti kaip galima anksčiau, atsižvelgiant į šeimyninę padėtį.
Nevaisingumo gydymo galimybės
Nėštumo požymiai ir testavimas
Ar gali būti, kad laukiuosi? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai - tai tik keletas iš daugelio galimų nėštumo požymių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
