Justė Arlauskaitė-Jazzu: Nuo džiazo scenos iki motinystės džiaugsmo

Justė Arlauskaitė, geriau žinoma kaip Jazzu, yra viena ryškiausių ir populiariausių Lietuvos muzikos atlikėjų, gimusi 1988 m. balandžio 23 d. Jos kūryba apima elektronikos, pop ir eksperimentinės muzikos stilius. Justės gyvenimas ir karjera yra kupini netikėtų posūkių, atvirų prisipažinimų ir nuolatinio ieškojimo.

Ankstyvasis gyvenimas ir muzikinės pradžios

Pati atlikėja ne viename interviu yra teigusi, kad muzika ją supa nuo pat vaikystės: būdama šešerių pradėjo lankyti muzikos mokyklą - groti fortepijonu. Justė Arlauskaitė-Jazzu pradėjo dainuoti džiazą nuo 13 metų. Dvylikos išgirdo džiazo muziką, kuri itin ją sužavėjo, todėl pradėjo lankyti vokalo pamokas, vėliau - dalyvauti įvairiuose konkursuose ir taip, dar būdama vaiku ji suprato, kad muzika yra jos pašaukimas, todėl skynėsi kelią savo svajonės link. Kaip solistė ji pasirodydavo su grupėmis ir įvairiais džiazo projektais Lietuvoje ir užsienyje. 15-kos ji tapo garsios Lietuvos elektroninės grupės „Pieno lazeriai“ (dar žinomos kaip „Milky lasers“) vokaliste. Po itin sėkmingo jos pasirodymo viename iš džiazo konkursų, atlikėja sulaukė kvietimo prisijungti prie tuo metu susikūrusios populiarios elektroninės muzikos grupės „Pieno lazeriai“. Šį biografinį faktą Justė vadina kelio į profesionalios muzikos sceną pradžia. Būtent šioje grupėje atlikėja dainavo iki pat grupės iširimo, 2010 metų. Būdama šioje grupėje atlikėja net tik buvo vokalistė, bet ir rašė tekstus dainoms. Vėliau, baigusi muzikos mokyklą atlikėja įstojo į Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją ir galiausiai nusprendė, kad ir toliau savo gyvenimą sies su muzika. Baigusi muzikos mokyklą ir Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, ji persikėlė į Londoną studijuoti dainavimo Thames Valley universitete.

Justė Arlauskaitė-Jazzu vaikystėje ir paauglystėje

Bendradarbiavimas su Leonu Somovu ir solo karjera

2005 metais Justė Arlauskaitė susipažino su muzikos prodiuseriu bei kompozitoriumi Leonu Somovu ir įsitraukė į elektroninę muziką. 2008 m. prodiuseris Leonas Somovas ir vokalistė Justė Arlauskaitė-Jazzu pradėjo koncertuoti su grupe, kurią sudarė 5 muzikantai. Duetas „Leon Somov & Jazzu“ užkariavo klausytojų širdis, kartu išleido daug kūrinių, kurie yra nepamirštami iki šių dienų - „Score“, „Phantoms of the Lake“, „Song about Love“, „You don’t know my name“ ir kitos. Kartu koncertuodavo užsienyje. Vienas pirmųjų apdovanojimų, kurį atlikėja gavo, pradėjusi savo muzikinę karjerą kartu su Leonu Somovu - 2009 metais, MTV Europos muzikos apdovanojimuose - „Geriausias Baltijos šalių atlikėjas“.

Leonas Somovas ir Jazzu scenoje

Tačiau, galiausiai, po 12 kartu praleistų metų, 2017 metais duetas pareiškė, kad jų keliai išsiskiria ir jie toliau kurs muziką, tačiau, darys tai atskirai. 2018 metais duetas paskelbė savo atsisveikinimo turą „Game over“ (liet. Žaidimas baigtas), kurio metu paskutinius kartus koncertavo kartu, atliko savo kartu sukurtas dainas ir taip padėkojo savo gerbėjams. Atsisveikinimo turo metu surengė koncertus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose - Šauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje bei Kaune. 2018 metais atlikėja pradėjo savo solinę karjerą. Iširus grupei „Pieno lazeriai“, atlikėja pasirašė kontraktą su švedų muzikos vadybos kompanija „Mr. Radar Music Group“. Nuo 2015 m. Jazzu dirba ties savo soliniu albumu. 2019 metais J. Arlauskaitė-Jazzu pristatė pirmąjį savo solinį albumą „Jazzu“ ir pradėjo savo solinį turą „Welcome“.

Albumas „Jazzu“ ir nauja kūryba

„Albumas - be pavadinimo, nes aš ir esu visos tos dainos. Ši muzika yra mano pasaulis, mano išgyvenimai, spalvos ir atspalviai, sielos atspindžiai. Albumo viršelyje uždengta pusė veido, tai - mano dualumas, skilimas. Viršelis - spalvingas, nes gana mums visiems liūdėti, pavasaris ateina. Beje, spalvingas ne tik viršelis, bet ir turinys. Vienas dainas parašiau visai neseniai, kitas - prieš dešimt metų, bet jos niekur iki šiol neskambėjo. Yra du man labai brangūs duetai - su Igoriu Kofu ir su Merūnu.“

Neseniai atlikėja išleido naujausią savo solinę dainą „išgėriau išrūkiau“ kartu su muzikiniu klipu. „Daina - apie uždraustą meilę, priklausomybę nuo žmogaus, ilgai nueitą kelią link išsilaisvinimo ir išsilaisvinimą nuo toksiškų jausmų. Daina gimė, kai visiškai paleidau vieną žmogų ir supratau, kad meilė gali būti besąlygiška, kad niekada daugiau savęs nebežeminsiu ir neįrodinėsiu, jog esu geresnė nei iš tiesų esu“, - apie naujausią savo dainą atvirauja Jazzu. Atlikėja atskleidžia, kodėl buvo pasirinktas būtent toks, intriguojantis dainos pavadinimas: „Kai žmogus yra nelaimingas ir nesijaučia mylimas, jis nėra taikoje su savimi, dažnai net vienas negali išbūti, ateina noras „pabėgti“ - pavyzdžiui, svaigintis.“

Justė Arlauskaitė-Jazzu televizijoje ir kine

Atlikėja užsiima ne tik muzikine veikla, tačiau yra aktyvi ir įvairiuose TV projektuose, nusifilmavusi keliuose filmuose. 2015-2018 metais buvo laidos „X Faktorius“ (3-6 sezonų) teisėja. 2017 metais buvo viena iš teisėjų nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje. Nusifilmavo kontraversiškai vertinamame kino režisieriaus Romo Zabarausko trumpo metro filme „Streikas“ (2013), taip pat to paties režisieriaus režisuotame ilgo metro filme - „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ (2016). Atliko teisėjos vaidmenį Emilio Vėlyvio režisuotoje kriminalinėje dramoje „Zero 3“ (2017). Vienas svarbiausių - Salomėjos Neries vaidmuo, kurį atliko populiariame lietuviškame televizijos seriale „Laisvės kaina. Partizanai“ (2018), vėliau išleistame šio serialo tęsinyje - „Laisvės kaina. Disidentai“ (2019). Jazzu kūrinys „Rudens naktis sustojo“ tapo šio serialo pagrindine daina: „Ši daina man labai brangi. Jos tekstą parašė Janina Degutytė, o muziką sukūrė mano krikšto mama Rima Girskytė-Berlovienė.“ Pati atlikėja apie šią dainą teigė: „Ši daina man primena vaikystę - dainuodavome ją su šeimos moterimis susėdusios aplink pianiną ir iki šiol ją dainuodama noriu verkti.“

Jazzu teisėjos kėdėje

Asmeninis gyvenimas ir motinystė

Pirmą kartą atlikėja viešumoje su širdies draugu, verslininku Donatu Ivanausku pasirodė 2016 metų festivalyje „Midsummer Vilnius“. Iš pradžių bandę neišsiduoti, kad yra pora, vėliau Jazzu ir Donatas savo jausmų vienas kitam nebeslėpė. „Neneigsiu, kad turiu šalia brangų žmogų, su kuriuo man yra gera. Negaliu net apibūdinti, nes kai yra gera, nereikia jokių būdvardžių“, - tuo metu Žmonės.lt komentavo J. Arlauskaitė-Jazzu.

2022 m. sausio 28 d. Justė Arlauskaitė-Jazzu su mylimuoju Donatu susilaukė vaikelio. Lapkričio 10-osios rytą Justė ir Donatas sulaukė sūnaus, kuriam suteikė Majaus Jono vardą. Šią žinią portalui 15min patvirtino Jazzu prodiuseris Lauras Lučiūnas: „Viskas įvyko gal prieš dvidešimt minučių, tai daug pasakyti negaliu. Sakė, kad yra laimingi ir sveiki. Viskas gerai.“ Džiugią žinią apie laukiamus gandrus liepos pradžioje Jazzu paskelbė socialiniuose tinkluose: „Dovana iš kosmoso. Esame laimingiausi pasaulyje. Pagaliau dalinamės džiugia žinia ir su jumis. Na, nes nebelabai ir įmanoma toliau slėpti. Labai prašome ramybės ir supratimo, priimame tik geriausius linkėjimus ir šviesiausias energijas.“ „Lauksiu koncertuose, nes ilgai po to jų nebus. Mūsų vaike, auk sveikas ir stiprus, greit pasimatysim“, - pridūrė ji ir pasidalijo nuotraukomis, kuriose matosi nėščiosios pilvukas.

Justė Arlauskaitė-Jazzu su sūnumi Majumi Jonu

Liepą interviu žurnalui „L'Officiel Lithuania“ atlikėja atskleidė, kad būtent savo pirmagimiui skyrė dainą „Mėnulio šviesoje“. Minėtam leidiniui Justė taip pat pasakojo, kad nėštumas nebuvo planuotas, tačiau ji ir Donatas šią žinią priėmė su džiaugsmu. Kiek anksčiau atlikėja yra pasisakiusi motinystės tema ir teigė, kad būtent Donatą įsivaizduoja kaip savo vaikų tėvą. „Kai aš sutikau Donatą, pirmą kartą gyvenime labai aiškiai supratau, kad su juo galėčiau turėti ir norėčiau vaikų. Gal todėl man tie dalykai dabar atrodo paprastesni. Tai jokiais būdais nereiškia, kad mažiau įpareigojantys. Bet aš jaučiuosi ne viena, jaučiuosi mylima, ir nėštumas būtų natūralus vyksmas. Jeigu tai įvyktų, aš ir apsidžiaugčiau ir gal šiek tiek pradėčiau galvoti: o Dieve, kas dabar bus, mano karjera, mano londonai, mano švedijos, bet juk tai yra gyvybė, kaip dar galima į tai sureaguoti“, - prisijungusi prie socialinės kampanijos „Leiskime stebuklams vykti“ kalbėjo Justė.

Apie santykius su Tadu Gryn prabilusi Jazzu: tai vienas didžiausių gyvenimo stebuklų

Po sūnaus gimimo Justė savyje atranda naujų spalvų: „Aš tikrai buvau plaukiojanti, gal labiau skraidanti, bet dabar mažiau, tad gali būti, kad iš naujo susipažinsiu su savimi.“ Iki sūnaus jos gyvenime buvo tik muzika, o dabar atsirado ir sportas, tapęs svarbia gyvenimo dalimi, ir visiška pilnatvė. „Kiekviena valanda, praleista sau, dabar yra ne tokia svarbi, kaip praleista su Majum, bet tokia adekvati ir tokia reikalinga, kaip niekada gyvenime.“

Knyga „Skanus Jazzu gyvenimas“

Jazzu pakvietė savo draugus ir bičiulius į Nacionalinėje dailės galerijoje įsikūrusį restoraną „The Gallery“, kur pristatė savo knygą „Skanus Jazzu gyvenimas“. Knygą išleido leidykla „Alma littera“, tekstus parašyti Justei padėjo žurnalistė Grytė Liandsbergienė, maistą kartu gamino Justės šeimos restoranų Anykščiuose „Basi Basi“ ir „Mitai“ virtuvės šefas Ignas Višinskas, fotografavo Robertas Daskevičius ir Dovilė Rozmanaitė-Bružienė. Receptų knygos idėją Justė nešiojosi daugiau nei trejus metus. „Jaučiau, kad turiu ką pasakyti, tik nežinojau, kaip. Mintis apie knygą, kurioje derėtų ir maistas, ir skanaus, spalvingo mano gyvenimo momentai, kilo, kai Anykščiuose atidarinėjome antrąjį restoraną. Manęs tada daug kas klausė, kaip sugalvojau veltis į tokį sunkų, sudėtingą verslą. Prisipažinsiu, man restoranas buvo ambicija, svajonės išsipildymas, tad dabar žinau, kad buvau truputį kukū, bet trauktis nebėra kur - į tai įsukta visa mano šeima. Tikrai norėjau žmonėms papasakoti, kam ir kodėl kūriau restoranus, parodyti, koks kietas yra mūsų šefas Ignas ir tai, kad namuose gaminamą maistą galima pakylėti į kitą, restorano lygmenį.“

Knygos „Skanus Jazzu gyvenimas“ viršelis

Knygos kelionė iki skaitytojų užtruko. Justė sakė, kad procesas pajudėjo tada, kai atsirado leidykla „Alma littera“ ir jos idėja degantys, gerai ją girdintys žmonės. „Noriu jiems nuoširdžiai padėkoti už tikėjimą. Pažadu, kad antroji mano knyga, kaip ir žadėjau kažkada seniai, bus poezijos, o trečioji - mano biografija.“ Ir ši jos knyga pilna ne tik receptų, bet ir atvirų prisipažinimų, vaikystės pasakojimų, kelionių nuotykių, istorijų, kurios niekada nebuvo aprašytos žurnaluose. „Esu didi gurmanė, - ironizavo Justė. - Išties, jei kurčiau savo svajonių restoraną, jis būtų visiška nesąmonė, jokio stiliaus, vien skirtingi patiekalai.“

Knygos skyriai

Knyga „Skanus Jazzu gyvenimas“ padalyta į skyrius, kurie žymi tam tikrus, itin svarbius dainininkės gyvenimo etapus ir yra apipinti istorijomis bei Justės mėgstamų patiekalų receptais, kuriuos paruošti padėjo virtuvės šefas Ignas Višinskas. Štai keletas skyrių pavadinimų:

  • „Mama ir tėti, aš jus myliu“
  • „Anūkėl, tu nieko nevalgai!“
  • „Ramen“ vietoj „amen“
  • „Džiazas, klajonės ir virtuvė“
  • „Jei aš būčiau Anglijos karalienė“
  • „Mėsėdė ar žaliavalgė?“
  • „Į širdį per skrandį“
  • „Geriausia dieta - stresas prieš koncertą“
  • „Kaip aš stačiau restoraną“
  • „Ieškokite šefo!“
  • „Viryklė, tortų lentyna ir kūdikis lopšyje“
  • „Dvigubas smūgis“

Jazzu žvilgsnis į gyvenimą ir pokyčiai

„Gimiau 1988 metais, kai Lietuvoje viskas keitėsi, nors virtuvėse dar karaliavo senoji tradicija - niekas nekalbėjo apie sveiką maistą, dietas, o geriausias desertas buvo duonos riekė, apibarstyta cukrumi. Tačiau metai bėgo, patirtys, kelionės, perskaitytos knygos stipriai pakeitė mano požiūrį į virtuvę.“

„Pernelyg ilgai gyvenau švaistydama save be jokio gailesčio. Išnaudojau savo kūną ir balsą, nieko negrąžindama mainais, teršiau jį viskuo - nuo greitojo maisto iki socialinių tinklų purvo, kuris dar labiau užjuodina sąmonę, kol galiausiai suvokiau, kad visai nepažįstu savęs, - knygoje prisipažįsta Justė. - Aš visada buvau linkusi gyventi dėl kitų, o ne dėl savęs, dalyti meilę kitiems, bet ne sau. Nesupratau, kad galima ne tik duoti, bet ir gauti. Į tamsą puldavau stačia galva, gyvenime esu patyrusi pačių blogiausių dalykų - nuo alkoholio iki dalijimo savęs kitiems, nuo paniškos baimės iki maniakinės depresijos. Bet tie iššvaistyti metai davė savo: dabar žinau, kam viso to reikėjo, ir žinau, kur nebenoriu grįžti. Dar nesu atradusi tobulybės ar pasiekusi nirvanos, bet einu ieškojimo keliu, o jis tikrai nuostabus. Pagaliau sugebėjau pažinti savo kūną, sąmonę ir suteikti laisvę kūrybai, išsivaduoti iš stereotipų ir suprasti, kad esu visatos atspindys. Kaip aš elgiuosi su pasauliu, taip ir jis elgiasi su manimi - tuo kasdien vis labiau įsitikinu. Tam, kad kurčiau, reikia išteklių, bet jie juk manyje - ir tai yra didžiulė dovana.“

Bėgant metams Jazzu stilius keitėsi itin ryškiai, o tai ypač atspindėjo dainininkės šukuosenos, kurios tapo neatsiejama jos įvaizdžio dalimi. Karjeros pradžioje ją buvo galima išvysti su ilgesniais, natūraliai krentančiais plaukais. Vėliau Jazzu pradėjo drąsiai eksperimentuoti, kirpimai trumpėjo. Vienu metu ji visiškai nusiskuto galvą - tai buvo itin stiprus pareiškimas, rodantis jos pasitikėjimą savimi ir norą atsiskirti nuo standartų.

Jazzu stiliaus ir įvaizdžio pokyčiai

Jazzu gyvenime - daugybė pokyčių. Neseniai dainininkė pristatė naują vaizdo klipą „Welcome“ ir prabilo apie pokyčius gyvenime. Šis kūrinys - išties ypatingas, mat buvo nufilmuotas per penkerių metų kūrybinį procesą ir net trijose šalyse - Filipinuose, Londone ir Lietuvoje. Dainininkė atvira - per šį laiko tarpą ne tik jos gyvenime, bet ir pasaulyje nutiko daugybė dalykų. „Aš buvau visai kitokia, kupina entuziazmo. Galvojau, kad manęs laukia visas pasaulis, šlovė ir jau tik Dieve padėk... Bet pasaulis sustojo, - prisiminė ji, omenyje turėdama koronaviruso pandemiją. - Tuo metu buvo labai skaudu, nes aš turėjau gerą kontraktą, viskas buvo susitarta ir atrodė vau, tik gyvenk ir žvenk“, - naujienų portalo tv3.lt ir TV3 Plus laidoje „Kažkas naujo“ kalbėjo ji. Nors visą pasaulį sukausčiusi pandemija sustabdė koncertus, Justė pripažino per tuos metus stipriai paaugusi ir supratusi, ko ji iš tikrųjų nori iš gyvenimo. „Mano gyvenime atsitiko esminis dalykas, mano asmenybės lūžis ir visiškas stebuklas - sūnus Majus. Žiūrint į visą šį klipo filmavimą, aš jame - nuo visiškai punkuojančios, naivios, įsimylėjusios Justės, kuri galvojo, kad visas pasaulis bus po kojom, sužalotos psichikos po visų karantinų, nežinomybės, kas bus toliau iki meilės apogėjaus. Šiame klipe aš jau tris mėnesius laukiausi Majuko. Šiuo metu jam - jau dveji su puse, o klipas išeina tik dabar“, - šyptelėjo J. Arlauskaitė-Jazzu.

Justė užsiminė, kad per šiuos metus tikisi įpusėti kurti du naujus albumus - vienas lietuvių kalba, o kitas - anglų. Kalbėdama apie tai, moteris neslėpė, kad šiandien kūryba jos gyvenime atrodo visiškai kitaip, nei prieš vaiko gimimą. „Aš esu kūrybiškai išdžiūvusi. Natūralu, kad gimus vaikui viskas pasikeitė - dingau iš viešumos, mažiau rašydavau ar kur dalyvaudavau. Ir ta kūryba anksčiau buvo kitokia - pasiimdavau viskio bonkę ir visą naktį galėjau įrašinėti bei dvi paras negrįžti namo, - juokėsi J. Arlauskaitė-Jazzu. - O dabar taip nebėra, esu mama ir, ačiū Dievui, kad tie laikai praėjo. Dabar ateini į studiją, kol vaikas miega ir stengiesi padaryti geriausia.“

tags: #juste #arlauskaite #gime



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems