Justo Lauciaus karjera: tarp sėkmingų tyrimų ir kontroversijų
Justas Laucius - prokuroras, kurio profesinė biografija apipinta tiek reikšmingais darbais, tiek ir viešomis diskusijomis. Jo karjera, prasidėjusi dar studijų metais, atvedė jį į aukščiausius prokuratūros sistemos laiptus, tačiau neapsėjo ir be iššūkių bei kritikos. Šiame straipsnyje gilinsimės į J. Lauciaus profesinį kelią, nagrinėdami svarbiausias jo vadovautas bylas, skyrimo į pareigas aplinkybes ir su jo veikla susijusias kontroversijas.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Prokuratūros sistemoje Justas Laucius pradėjo dirbti 1993 metais, dar būdamas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentas. Jo karjeros kelias prasidėjo nuo tardytojo pareigų Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Nusikaltimų asmeniui tyrimo skyriuje, kurį laikui vėliau tęsė jau kaip skyriaus prokuroras. Nuo 1998 metų J. Laucius savo profesinę veiklą persikėlė į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padalinius. Iki 2003 metų jis dirbo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru, o vėliau, iki šiol, eina pareigas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente.
Svarbiausios bylos ir tyrimai
Prokuroras J. Laucius yra vadovavęs ir palaikęs valstybinį kaltinimą daugybėje itin svarbių ir rezonansinių bylų. Jo profesinėje veikloje minimos bylos, susijusios su organizuotų nusikalstamų susivienijimų veikla, nukreipta į nužudymus, turto prievartavimą ir cigarečių kontrabandą. Jis taip pat dalyvavo tiriant ir nagrinėjant bylas, kuriose figūravo korupciniais nusikaltimais įtariami ir nuteisti teismų pirmininkai bei teisėjai. Be to, J. Laucius vadovavo tyrimui šnipinėjimo byloje. Prieš paskyrimą Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru, jis atliko ir vadovavo keliems didelės apimties ir visuomenės dėmesį patraukusiems tyrimams.
Viena iš labiausiai aptartų ir diskutuotų bylų, kurioje dalyvavo J. Laucius, yra Valstybės saugumo departamento pulkininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimas. Šioje byloje prokuroras priėmė sprendimą nutraukti tyrimą, konstatavus, kad V. Pociūnas iškrito pro viešbučio langą Breste savanoriškai. Šis sprendimas sulaukė itin didelės visuomenės ir ekspertų kritikos.
Skyrimas į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas
Šią savaitę generalinis prokuroras E. Pašilis pasirašė įsakymą, kuriuo J. Laucius buvo paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru. Atrankos komisija šiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui skyrė 66,83 balo. Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija savo išvadose įvertino J. Lauciaus, turinčio vyriausiojo justicijos patarėjo rangą, profesionalumą, patirtį vadovaujant sudėtingiems ikiteisminiams tyrimams bei aktyvų bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio šalių teisėsaugos institucijomis. J. Laucius buvo apibūdinamas kaip puikus specialistas, gebantis susidoroti su iššūkiais, suburti komandą ir jai vadovauti.
Tačiau šis paskyrimas sukėlė diskusijų, kadangi J. Laucius nebuvo aukščiausiai įvertintas kandidatas atrankos metu. Jo konkurentas, Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ir prokurorų profesinės sąjungos lyderis Julius Rėksnys, buvo įvertintas 85 balais. Kaip teigiama, pagal atrankos komisijos nuostatus, generaliniam prokurorui pateikiamas abėcėlinis lygiaverčių pretendentų sąrašas, o balais vertinami formalūs kriterijai. Vėliau vertinama tai, kas balais nelabai įvertinama. Tokia situacija, kai generalinis prokuroras turi teisę rinktis iš pasiūlytų kandidatų arba nepasirinkti nė vieno, jau ne kartą kėlė diskusijas ir kritiką prokuratūros atžvilgiu.
"Pagal vyriausiojo prokuroro atrankos komisijos nuostatus generaliniam prokurorui pateikiamas abėcėlinis lygiaverčių pretendentų sąrašas. Balais vertinami tam tikri formalūs kriterijai. Vėliau įvertinama tai, kas balais nelabai įvertinama. Šiuo atveju abu pretendentai įvertinti kaip lygiaverčiai ir bendru sąrašu pateikti generaliniam prokurorui išsirinkti. Galėjo ir nė vienas iš jų nepereiti atrankinio komisijos barjero, galėjo ir tik vienas jį įveikti. Generalinio prokuroro teisė yra arba išsirinkti vieną iš pasiūlytų kandidatų, arba nepasirinkti nė vieno. Prokurorų atrankos komisijai šlapiu skuduru per veidą skambiai trenkta jau ne pirmą kartą."
Ši nuostata kelia susirūpinimą dėl skaidrumo ir objektyvumo procese, nes, pasak kai kurių kritikų, tai leidžia generaliniam prokurorui veikti subjektyviai, neatsižvelgiant į kvalifikacijos ir kompetencijos vertinimus.
Kontroversijos ir skandalai
Justo Lauciaus profesinėje karjeroje pasitaikė ir ne viena kontroversiška situacija. Viena tokių - Generalinės prokuratūros ieškinys pačiam J. Lauciui, siekiant prisiteisti per 9 tūkstančius litų. Minėta suma buvo išmokėta advokato Juzefo Kozubovskio kišenę iš Generalinės prokuratūros sąskaitos. Ši aplinkybė iškilo tiriant garsią kontrabandos bylą, kurioje J. Laucius, kaip Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, buvo apribojęs įtariamojo advokato galimybes laisvai judėti.
Advokatas buvo įtariamas poveikiu liudytojui, kontrabandą organizavusių asmenų slėpimu ir padėjimu kontrabandininkams, siekiant sutrukdyti bylos nagrinėjimui. Dėl šių veiksmų jam buvo taikytos kardomosios priemonės, įpareigojančios nebendrauti ir vengti ryšių su tam tikrais asmenimis, bei nuolatinė registracija policijoje. Konstatuota, kad advokato teisė į judėjimo laisvę buvo pažeista.
Šeimos verslo skandalas, susijęs su J. Lauciaus šeima, taip pat sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Jo žmona, bibliotekininkė Bronislava Lauciuvienė, vadovaujanti Klaipėdos miesto bibliotekai, įkūrė privatų viešbutį bibliotekos kieme. Sklypas, kuriame stovi viešbutis, buvo privatizuotas, nors veiksmas vyko Klaipėdos senamiestyje, kur žemės privatizavimas yra ribojamas. Ši istorija sukėlė klausimų dėl galimo interesų konflikto ir neteisėto praturtėjimo. Buvęs UAB „Pelėda“ direktorius, Justas Laucius, šiuo metu jau nebedalyvauja su sklypu ir viešbučio statyba susijusiose ūkinėse operacijose, tačiau pati situacija sukėlė nemažai diskusijų.
Nuomonės ir vertinimai
Justo Lauciaus veikla vertinama nevienareikšmiškai. Viena vertus, jis laikomas profesionaliu ir principingu prokuroru, aktyviai kovojančiu su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Jo pasiekimai tiriant sudėtingas bylas ir vadovaujant prokuratūros padaliniams yra akivaizdūs. Kita vertus, jo sprendimai ir ryšiai su skandalingomis istorijomis kelia ir kritikos bangą. Seimo narys Naglis Puteikis yra ne kartą išsakęs kritikos J. Lauciaus atžvilgiu.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė apie J. Laucių atsiliepia teigiamai, pabrėždama jo profesionalumą ir iniciatyvumą: „J.Laučiui vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai pastebėjau kasmet gerėjančius apygardos prokuratūros veiklos rezultatus, augantį prokurorų teikiamų apeliacinių ir kasacinių skundų skaičių dėl nepagrįstų ir neteisėtų teismų sprendimų. Tai profesionalus, iniciatyvus vadovas, jis mato Vilniaus apygardos prokuratūros veikloje taisytinas bei tobulintinas sritis ir aktyviai ieško būdų spręsti iškylančias problemas“, - teigia ji.
Prokuratūros parlamentinės kontrolės klausimas
J. Lauciaus paskyrimas į Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas ir su juo susijusios diskusijos vėl iškėlė prokuratūros parlamentinės kontrolės klausimą. Nors J. Laucius vadovavo kelioms svarbioms ir politiškai jautrioms byloms, pavyzdžiui, buvusio Seimo nario Eligijaus Masiulio byla, vis dar diskutuojama apie tai, ar egzistuojanti parlamento kontrolės mechanizmai yra pakankami.
Kaip teigiama, Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojui negali būti taikomos prokurorų etikos kodekso nuostatos. Tai logiška, nes generalinis prokuroras negali vertinti savęs. Tačiau, jeigu jie padaro pažeidimus, tyrimą automatiškai turėtų perimti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šiuo metu parlamentinė kontrolė dažnai apsiriboja tik ataskaitų svarstymu, kuriame dalyvauja tik nedaugelis Seimo narių. Diskutuojama, ar Lietuva yra subrendusi realiai prokuratūros parlamentinei kontrolei, nes negali būti pareigūnų, kurių veiklos kontrolės negalėtų vykdyti įstatymų leidėjai, ypač turint omenyje, kad Parlamentas dalyvauja skiriant generalinį prokurorą.
(Alkas.lt, lrs.lt) 2013-10-01 Seimas nepritare generalines prokuraturos ataskaitai
Prokuroras J. Laucius yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi už ypatingus nuopelnus tiriant organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylas. Taip pat jis yra apdovanotas kitais garbės ženklais ir medaliais už pasižymėjimą tarnyboje, bei ne kartą skatintas generalinio prokuroro.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
