Jurgis Lėbartas: biografija, veikla ir istorinis palikimas
Kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas, Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (Tilžės) Akto signataras Jurgis Lėbartas gimė 1879 m. kovo 20 d. Šlapiškės kaime, netoli Gargždų, ūkininkų šeimoje. Anksti pradėjęs visuomeninę veiklą, per savo gyvenimą J. Lėbartas nuveikė daug naudingų ir svarbių darbų, tapdamas viena ryškiausių asmenybių, prisidėjusių prie Mažosios Lietuvos likimo lemiančių įvykių.
Visuomeninė ir kultūrinė veikla
Jurgis Lėbartas aktyviai prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo. 1911 m. jis įsteigė ir su kitais vadovavo lietuviškos spaudos kooperatyvui, vėliau bendrovei „Lituania“. Jis leido populiarias, visuomenei svarbias problemas kėlusias „Apžvalgos“ kalendras (1911-1912 m.) bei „Lietuvių kalendras“ (1913-1919 m.). 1915 m. parengė ir išleido iliustruotą elementorių „Lietuviškų kūdikių knygelė“ (arba „Pyweles“), kuris buvo skirtas mokyti vaikus lietuvių kalbos namuose.
Mažoji Lietuva
Politinė veikla ir Klaipėdos krašto sujungimas su Lietuva
J. Lėbartas buvo viena iš svarbiausių 1923 m. sukilimo figūrų, organizatorius ir vadas. 1922 metų pabaigoje, įsteigus Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą, jis ėjo vicepirmininko pareigas. J. Lėbartas pasirašė atsišaukimą, kuriame pasisakoma prieš „Freištatą“, taip pat Šilutėje išleistą 1923 m. sausio 9 d. Klaipėdos krašto sukilėlių manifestą bei 1923 m. sausio 19 d. Šilutės deklaraciją, kurioje skelbiama, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis susijungia su Lietuva.
Profesinė karjera ir valstybiniai apdovanojimai
Po sukilimo sėkmės J. Lėbartas toliau dirbo krašto labui:
- 1925 m. paskirtas Šilutės apskrities viršininku.
- 1926 m., išrinkus pirmą Klaipėdos krašto Seimelį, buvo paskirtas Direktorijos pirmininku.
- 1935 m. įkūrė Šilutės šaulių kuopą, buvo jos vadas, vėliau tapo Šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininku.
- 1924-1939 m. buvo Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimo valdybos ir tarybos narys.
Už nuopelnus Klaipėdos kraštui ir Lietuvos Respublikai 1928 m. jis buvo apdovanotas aukščiausiu valstybiniu apdovanojimu - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, taip pat Lietuvos nepriklausomybės medaliu bei Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“.
Atminimo įamžinimas
J. Lėbarto atminimas yra įamžintas Klaipėdoje ir Šilutėje. 1999 m. gegužės 30 d. atidengta atminimo lenta ant Šilutės geležinkelio stoties pastato, o 2019 m. liepos 4 d. Klaipėdoje, ant pastato Tiltų g. 16, atidengta dar viena lenta. Šiame pastate 1923-1925 metais veikė Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kuriame jis aktyviai dirbo. Nors gimtojo Šlapšilės kaimo sodyba neišliko, tačiau rajono žmonės rūpinasi Laugalių kapinėse esančiu Lėbartų šeimos kapu.
tags: #jurgis #lebartas #gime #gargzduose
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
