Juozas Pundzius, gimęs 1954 m. sausio 24 d. Plungėje, yra žymi asmenybė Lietuvos medicinos, mokslo ir politikos srityse. Jis yra habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (1999 m.), profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, gydytojas-chirurgas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. Daktaras profesorius J. Pundzius iki pasukdamas į politiką buvo vienas garsiausių ir įtakingiausių šalies medikų.

Profesorius J. Pundzius mokėsi Plungės 3-iojoje vidurinėje mokykloje nuo 1961 m. iki 1971 m. Baigęs vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Kauno medicinos instituto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1977 m. Podiplominės chirurginės internatūros studijas jis atliko Klaipėdos respublikinėje ligoninėje ir 1978 m. įgijo gydytojo chirurgo specialybę.
Po studijų 1978-1982 m. Juozas Pundzius dirbo Plungės rajono centrinės ligoninės chirurgu. Be to, 1979-1982 m. ėjo šios ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo pareigas. 1982-1984 m. atliko chirurgijos klinikinę ordinatūrą Kauno medicinos instituto I chirurgijos katedroje, tobulindamasis medicinos srityje.
J. Pundziaus karjera Kauno klinikose ir mokslo institucijose apėmė įvairias svarbias pareigas. Nuo 1984 iki 1988 m. jis dirbo Kauno akademinių klinikų chirurgu, vėliau 1988-1991 m. buvo vyriausiojo gydytojo pavaduotoju. 1992-1994 m. profesorius ėjo Kauno medicinos akademijos (iki 1989 m. - Kauno medicinos institutas) Bendrosios chirurgijos katedros vedėjo pareigas. 1993 m. jam suteiktas pedagoginis docento vardas.
Ypač svarbus laikotarpis J. Pundziaus karjeroje buvo 1995-2013 m., kai jis vadovavo Kauno akademinėms klinikoms kaip generalinis direktorius. Šiuo laikotarpiu, 18,5 metų prof. J. Pundzius vadovavo didžiausiai Lietuvos gydymo ir mokslo įstaigai - LSMUL Kauno klinikoms, suklestėjusioms per šį laikotarpį. Administruodamas Kauno klinikas, jis inicijavo ir įgyvendino daugybę didžiausios Lietuvos ligoninės infrastruktūros plėtros ir pertvarkymo projektų. Regiono ir šalies sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai buvo vykdyta ES Struktūrinių fondų paramos projektų daugiau kaip už 350 mln. eurų.

Be administracinio darbo, profesorius aktyviai dalyvavo ir akademinėje veikloje. 1996-2010 m. jis buvo Kauno medicinos universiteto prorektorius. 1997 m. tapo Kauno medicinos akademijos Senato pirmininku, o 2001-2006 m. - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Senato pirmininku. 1999 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Jis yra buvęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Chirurgijos klinikos (1998-2010 m. ji priklausė Kauno medicinos universitetui) vadovu.
Profesoriaus J. Pundziaus svarbiausia mokslinio darbo sritis - virškinamojo trakto chirurgija. Jo siauresnė specializacija apima kepenų, kasos ir tulžies latakų chirurgiją, virškinimo trakto kraujavimų diagnostiką ir gydymą bei skubią chirurgiją. Jis atlieka sudėtingas pilvo chirurgijos operacijas, kasmet jų atlikdamas daugiau negu 100.
J. Pundzius yra žinomas kaip kepenų transplantacijos operacijų Lietuvoje pradininkas. 2000 m. prof. J. Pundzius atliko pirmą sėkmingą kepenų transplantacijos operaciją Lietuvoje. Vadovaujant chirurgijos klinikai, išaugo daugybė šalyje ir pasaulyje pripažįstamų profesionalių chirurgų, tame tarpe net 11 profesorių.
Profesorius Juozas Pundzius aktyviai prisideda prie medicinos mokslo ir švietimo: skaito paskaitas lietuvių ir anglų kalbomis, veda pratybas, egzaminuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos, stomatologijos, slaugos fakultetų studentus. Yra daugelio rezidentų vadovas, doktorantų konsultantas, 13 gynimo tarybų pirmininkas, 5 gynimo tarybų, komitetų narys, 6 habilitacijos komitetų pirmininkas, ilgametis medicinos mokslo krypties (06B) doktorantūros komiteto narys, mokslo darbų recenzentas. Jis yra medicinos krypties mokslo programos „Gastroenterologija“ vadovas. J. Pundzius yra parengęs ir skaitęs mokslinius pranešimus Pasaulio, Europos, Lietuvos chirurgų, gastroenterologų, onkologų kongresuose bei paskelbęs daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių medicinos klausimais.
Žemiau pateikiama išsamesnė Juozo Pundziaus profesinės karjeros chronologija:
| Metai | Pareigos / Įstaiga |
|---|---|
| 1961-1971 | Plungės 3-ioji vidurinė mokykla, mokinys |
| 1971-1977 | Kauno medicinos institutas, studentas |
| 1977-1978 | Klaipėdos respublikinė ligoninė, chirurginės internatūros gydytojas |
| 1978-1982 | Plungės rajono centrinė ligoninė, chirurgas |
| 1979-1982 | Plungės rajono centrinė ligoninė, vyriausiojo gydytojo pavaduotojas |
| 1982-1984 | Kauno medicinos institutas, chirurgijos klinikinė ordinatūra |
| 1984-1988 | Kauno akademinės klinikos, chirurgas |
| 1988-1991 | Kauno akademinės klinikos, vyriausiojo gydytojo pavaduotojas |
| 1992-1994 | Kauno medicinos akademija, Bendrosios chirurgijos katedros vedėjas |
| 1995-2013 | Kauno akademinės klinikos, generalinis direktorius |
| 1996-2010 | Kauno medicinos universitetas, prorektorius |
| 1997 | Kauno medicinos akademija, Senato pirmininkas |
| Nuo 1999 | Profesorius |
| Nuo 2001 | Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas |
| 2001-2006 | Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, Senato pirmininkas |
| 2003-2006 | Lietuvos universitetų Senatų pirmininkų konferencija, prezidentas |
| 2006-2009 | Baltijos šalių chirurgų asociacija, vykdomasis prezidentas |
| Nuo 1998 | Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narys |
Juozas Pundzius aktyviai dalyvauja ir visuomeninėje veikloje. Nuo 2001 m. eina Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingos Nacionalinės Sveikatos Tarybos pirmininko pareigas. Užtarnautas pripažinimas ir autoritetas sveikatos priežiūros srityje liudija išrinkimas keturias kadencijas iš eilės Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku. Jis yra permanentinis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos narys. Nuo 1998 m. yra Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narys.
Profesorius yra buvęs Lietuvos Chirurgų asociacijos prezidentas, Baltijos chirurgų asociacijos prezidentas, taip pat Kauno šachmatų federacijos prezidentas. 1970 m. J. Pundzius buvo Lietuvos moksleivių šachmatų čempionu.
Už nuopelnus Lietuvos medicinai ir visuomenei, Juozas Pundzius yra pelnęs nemažai apdovanojimų:
2013 m. Kauno klinikų vadovo pareigoms eiti konkursas buvo rengtas kiek kitaip nei kitų įstaigų. Kadangi klinikos pavaldžios ne vien Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), bet ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), į komisiją buvo įtraukti abiejų institucijų atstovai. Komisija turėjo du pirmininkus: ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį ir LSMU rektorių Remigijų Žaliūną.
Konkurso metu, pasak sveikatos politiko Antano Matulo, susiklostė „gėdingas profesoriaus J. Pundziaus pralaimėjimas konkurentui 6:0 rezultatu“. LSMU Veterinarijos akademijos kancleris profesorius habil. dr. H. Žilinskas buvo atviras apie sprendimą: „R. Jurkevičius buvo racionalesnis, savo viziją kreipė į įstaigos modernizavimą, inovacijas, o anas savo viziją statė ant įstaigos esamos būsenos.“ Racionalumas, modernesnės įstaigos vizija, mokslinio potencialo plėtojimas ligoninėje - tai buvo jauno profesoriaus Renaldo Jurkevičiaus žavesio paslaptis, kuri privertė komisiją vienbalsiai savo balsus atiduoti jam, paliekant nuošalyje 18 metų klinikoms vadovavusį profesorių Juozą Pundzių.
J. Pundzius yra įsitraukęs ir į politinę veiklą. Jis dėl patekimo į Seimą dalyvauja rinkimuose. J. Pundzius laimėjo pirmąjį turą, surinkęs 23,84 proc. balsų, tačiau antrajame ture laukė sunki kova.
Politiko karjeros metu J. Pundzius susidūrė su kontroversija dėl paveldėto turto. Kandidatas į Seimą paaiškino, kad paveldėtas nekilnojamasis turtas jo tėvų buvo įsigytas seniai, tačiau jis nesugebėjo paaiškinti, iš kur pas jo tėvą, taip pat mediką, atsirado didžiulė pinigų suma. J. Pundzius nurodė, kad tėvo paliktų pinigų perėmimas vyko laikantis visų būtinų teisės normų, taip, kaip buvo nurodyta tėvo valioje, dalyvaujant faktus fiksavusiam antstoliui. Jis pripažino: „Taip, sutinku, ji išties neatitinka verčių, nurodytų mano šiandien jau mirusio tėvo deklaracijose.“ J. Pundzius spėjo, kad labiausiai tikėtinas atsakymas - gyvendamas vienas, tuomet jau garbaus amžiaus tėvas nesijautė saugus laikydamas vertingus daiktus namuose, todėl ir nenurodė jų savo deklaracijose. Politikas taip pat užsiminė apie senelio turtą, kurį sovietai nacionalizavo 1940 m.

Ši versija nepasirodė rimta nei politiko oponentams, nei partiečiams. TS-LKD Priežiūros komitetas svarstė J. Pundziaus atsakymus, nes „čia gali būti daroma žala „Tėvynės sąjungai“, partijos reputacijai.“ Tačiau buvo pažymėta, kad rinkimų ir narystės partijoje klausimai nėra susiję, ir net pašalinus J. Pundzių iš partijos, jis toliau kandidatuotų sąraše. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nurodė, kad visais atvejais tiria turto kilmę, o Kauno apskrities specialistai jau anksčiau tikrino J. Pundziaus pajamas, tačiau nusižengimų nenustatė.
Juozas Pundzius yra kompozitoriaus Vytauto Jurgučio (g. 1976 m.) senelis.
Jo giminaitis, skulptorius Bronius Pundzius (1907-1959), yra žinomas menininkas. B. Pundzius studijavo Kauno meno mokykloje ir Aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje. Dėstė Kauno taikomosios dailės mokykloje ir institute, buvo profesorius. Jis sukūrė monumentalių dekoratyvinių darbų, kamerinių skulptūrų, paminklinių biustų ir antkapių. Tarp žymiausių jo darbų - skulptūros Kybartų ir Betygalos bažnyčiose, skulptūrinė kompozicija „Trys milžinai“ Kaune, „Vandens nešėja“ Kauno vandentiekio stotyje, bei lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai Puntuko akmenyje.