Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo sampratoje pabrėžiama, kad vaiko asmenybės ir sveikatos pagrindai formuojasi vaikystėje. Todėl vienas svarbiausių uždavinių - saugoti ir stiprinti vaiko fizinę bei psichinę sveikatą, užtikrinti jo saugumą, aktyvumą ir saviraišką. Sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo pagrindai formuojasi ankstyvoje vaikystėje, o ikimokyklinė įstaiga vaidina svarbų vaidmenį, tęsdama šeimos pradėtą darbą ir siekdama dar geresnių rezultatų.
Šiandien, kalbant apie vaikų darželius, svarbiausia - vaikas. Sėkmingam ugdymui būtina, kad būtų sudarytos sąlygos ir vaikas būtų tinkamai ugdomas. Viena iš puikių priemonių, padedančių integruoti įvairias veiklas, puoselėjančias lietuvių tautos tradicijas bei Lietuvos valstybės idėjas, yra juoda duona. Juoda duona - ne tik tradicinis lietuvių patiekalas, bet ir puiki priemonė įvairioms edukacinėms veikloms darželyje. Ji gali būti naudojama ne tik kaip maistas, bet ir kaip medžiaga kūrybiniams projektams, žaidimams ir pažintinei veiklai.
Daugelis ikimokyklinių įstaigų aktyviai įgyvendina projektus, skirtus supažindinti vaikus su duonos kelione. Duona - vienas seniausių žmonių valgių, tačiau retai pagalvojame, kokį kelią ji nueina, kol pasiekia mūsų stalą. Ugdytiniai susipažįsta su ilgu duonos keliu nuo grūdo iki stalo, mokosi apie grūdines kultūras ir duonos gaminimo procesą.

Grupės „Bitutės“ ugdytiniai kartu su ikimokyklinio ugdymo mokytojomis Rasa Radavičiene ir Lina Šaltmeryte vykdė STEAM veiklas tema „Duonelės kelias“. Jų metu vaikai klausėsi pasakos „Kaip vilkas duonos užsimanė išsikepti“, „Vištytės pyragas“ bei atliko įvairias STEAM veiklas. Jie barstė miltais duonelę, lygino rugių stiebų ilgius, iš moliūgų sėklų dėliojo rugio varpą, iš miltų, druskos ir vandens minkė sūrią tešlą, iš kurios „kepė“ įvairius duonos kepaliukus, riestainius ir kt. Visi ragavo, vaišinosi duonos gaminiais: mokytojos Rasos kepta namine duona su sviestu, juoda duona, batoną pagardino Tėjos močiutės namine aviečių uogiene, vaikai tyrinėjo, aptarė skonius.
Panašios veiklos vyko ir Šiaulių lopšelio-darželio „Berželis“ (Miglovaros ir Lydos korpusų) ugdytiniams, kurie dalyvavo Etno grupės organizuotame projekte „Duonos kelias“. Vaikai, klausydami pasakos „Kaip vilkas duonos užsigeidė“, susipažino su duonos keliu nuo grūdo iki duonos riekės. Jie mokėsi pažinti grūdines kultūras, lytėdami pajuto, jog rugio, kviečio varpa glosto, o miežio braižo. Mikroskopais ir padidinamųjų stiklų pagalba tyrinėdami avižų, grikių, kviečių, rugių, miežių grūdus įsitikino, jog visos šios grūdinės kultūros skiriasi. Minėdami šv. Agotos dieną grupių „Linksmieji peliukai“ ir „Kaštoniukai“ ugdytiniai užminkė duoną, kurią iškepė darželio virtuvėse. Abi savaites mokytojos vaikus mokė lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių, susijusių su duona, turtino žodyną.
Labai smalsu patiems pamatyti ir patirti, kaip iš grūdų duona atsiranda. Vienos grupės ugdytiniai per kovo pūgą išsiruošė į svečius pas Raimundą, kuris kiekvieną savaitę mokyklai kepa gardžią naminę duoną. Raimundas jau buvo iškūrinęs pečių ir iš vakaro užraugęs duonai tešlą. Vaikai patys pabandė iš ruginių grūdų susimalti miltų, jais pabarstė ližes. Stebėjo, kaip šeimininkas įgudusiomis rankomis formuoja duonos kepalus, ir patys pirštukais glostė, puošė duonelę. Tuomet visi kartu nešė duoną prie pečiaus. Sužinojo, kad prieš pašaunant duoną į pečių reikia išimti žarijas ir išplauti pečiaus padą, kad neliktų pelenų. Duona kepama 1-2 valandas 300 laipsnių karštyje, po to bent 5 valandas „ilsisi“. Valgoma tik visiškai atvėsusi. Tokios išvykos, kaip ir pažintinis užsiėmimas „Duonos kepimas“ Kretingos Amatų centre, leidžia vaikams patirti realias duonos gamybos tradicijas.
Juoda duona gali tapti puikia priemone lavinti vaikų smulkiąją motoriką, kūrybiškumą ir meninę saviraišką. Štai keletas idėjų, kaip kūrybiškai panaudoti juodą duoną darželyje:

Juoda duona gali būti naudojama ne tik kūrybai, bet ir pažintinei veiklai, plečiant vaikų žinias apie maisto kilmę, kultūrą ir mokslą:
Į ugdymo turinį nuolat įpinamos veiklos, puoselėjančios lietuvių tautos tradicijas bei Lietuvos valstybės idėjas. Duona yra neatsiejama Lietuvos kultūros dalis, todėl su ja susijusios veiklos padeda vaikams geriau pažinti savo šaknis ir ugdyti pagarbą tradicijoms. Ugdomoji veikla vyksta ne tik darželio patalpose, bet ir kitose edukacinėse erdvėse, pavyzdžiui, lankantis amatų centruose ar kaimo turizmo sodybose. Per tokias veiklas vaikai ugdo ne tik pažintines ir kūrybines kompetencijas, bet ir socialinius bei emocinius įgūdžius, mokosi bendradarbiauti ir gerbti. Tai padeda formuoti stiprią, sveiką ir visapusiškai išugdytą asmenybę, pasirengusią ateities iššūkiams.

tags: #juodos #duonos #panaudojimas #darzelis