Jogurtas 9 mėnesių kūdikiui: nauda, pasirinkimas ir saugaus įvedimo taisyklės

Nuo neatmenamų laikų žmonija vartoja rūgščius pieno produktus maistui ir ligoms gydyti. Penktajame amžiuje prieš mūsų erą Herodotas aprašė, kaip skitai gamino ir kada vartojo rūgštų pieno produktą - kumpsą - dabartinio jogurto „proprosenelį“. Ypatingas dėmesys į šį produktą buvo atkreiptas pastebėjus, kad tie Bulgarijos, Kaukazo gyventojai, kurie jogurtą vartoja dažnai, pasižymi gera sveikata ir ilgaamžiškumu. Jogurtai dabar vartojami visame pasaulyje - jų verte neabejojama. Kai buvome vaikai, nežinojome, kas yra jogurtas. Užtat mūsų vaikai be jogurto neįsivaizduoja gyvenimo. Gydytojai tvirtina, kad jogurtas - pats vertingiausias produktas, kurį galima laikyti skanumynu.

Kas yra jogurtas ir kuo jis naudingas?

Jogurtas gaminamas iš pasterizuoto (kaitinto iki 85°C) pieno, pridedant raugo. Raugas susideda iš organizmui naudingų, pieno rūgštį ir medžiagas gaminančių bakterijų. Be to, raugas produktą praturtina ir kitomis, organizmui naudingomis medžiagomis, pvz., jam būtinomis pieno rūgšties bakterijomis. Jogurtas skiriasi nuo kefyro (jam gaminti vartojamas specialus grybelis) ir nuo močiutės pagaminto rūgusio pieno (kai jis surūgsta, veikiamas bakterijų, esančių piene).

Ekologiškame gyvame jogurte yra daug naudingų bakterijų ir mažai riebalų. Jogurte yra lakto ir bifidus bakterijų, kurios išlaiko gyvybingumą laikant tam tikromis sąlygomis. Slopindamos patogeninių bakterijų augimą, jos aktyvina ląsteles, atsakingas už viso organizmo apsaugą. Naudingas tik natūralus jogurtas be cukraus. Jei jogurto galiojimo laikas ilgas, vadinasi, jogurtas pasterizuotas naudojant tokį konservavimo būdą, kuris sunaikina bakterijas. Tokiame jogurte naudingų gyvųjų bakterijų beveik nėra. Biologiškai vertingesni yra trumpai galiojantys ir su žodeliais „bio“, „probiotinis“, t.y. gyvų bakterinių kultūrų jogurtai. Gyvų bakterijų jogurtai slopina daugelio patogeninių (organizmui žalingų) bakterijų dauginimąsi žarnyne.

Gyvų bakterijų - biojogurtai ypač tinka visiems, kurie netvarkingai neracionaliai maitinasi, t.y. „užkanda bet ką ir bet kur“, dažnai yra veikiami stresų, gydomi antibiotikais. Visuotinai pripažinta, kad žmogaus žarnyno mikroflora turi teigiamos įtakos šeimininko sveikatai. Ilgai galiojančiuose jogurtuose dažnai nebebūna gyvųjų raugo bakterijų. Kūdikių maistas skirtas sveikam augimui ir imunitetui palaikyti.

Kada ir kaip įvesti jogurtą 9 mėnesių kūdikiui?

Kūdikių mitybos specialistai nerekomenduoja metukų neturintiems vaikams siūlyti karvės pieno, tačiau jogurto ir varškytės pusmetinukas jau gali ragauti. Natūralų jogurtą, kefyrą ir nedidelius kiekius varškės ar sūrio galima į vaiko racioną įvesti kiek anksčiau, apie 7-10 vaiko gyvenimo mėnesį. Todėl jogurtas ir net varškė tinka kūdikiams nuo 8 mėnesių. Trumpai galiojančio jogurto be priedų galima duoti kūdikiams nuo 9 mėn.

Jūsų vaikas gali būti pasirengęs išbandyti jogurtą, kai galės atlikti šiuos veiksmus: šliaužti ant rankų ir kelių, kad pilvukas nesiliestų su žeme; jei jis sugeba valgyti stambesnį maistą stambiais gabalėliais ir gali minkyti save žandikauliais; arba, jei jis pats gali paimti maistą pirštais.

Pirmieji jogurto kąsniai

Kaip ir kiekvieno naujo maisto, iš pradžių jogurto reikia duoti nedaug - 1 valgomąjį šaukštą. Kas antrą-trečią dieną pridėkite po tokį pat kiekį ir stebėkite vaiko reakciją: ar nesutriko tuštinimasis, ar neatsirado vėmimo, vidurių pūtimo, ar neatsirado niežtinčio odos paraudimo bei bėrimo. Atsiradus minėtoms reakcijoms produkto nebeduokite. Jei minėtų reakcijų neatsiranda, pamažu patiekalo porciją didinkite iki tokios, kokią vaikas gali suvalgyti. Per priešpiečius ar pavakarius mažyliui rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto.

Kodėl jogurtas yra geresnis už karvės pieną kūdikiams?

Kūdikiui ir mažam vaikui būtinas pieno produktas yra jo motinos pienas, o kai jo nėra - pieno mišinys. Visi rūgštūs pieno produktai yra geresni už nerūgščius. Kefyras, rūgpienis, varškė ar jogurtas - visai kas kita nei pienas. Juos organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos.

Kūdikių ir mažiems vaikams skirta mityba skiriasi nuo vyresnių vaikų ir suaugusiųjų. Medikai baiminasi, kad jei vaikui iki metų bus duodama karvės pieno, mama atsisakys žindymo ar maitinimo mišiniu ir toliau maitins vien tik karvės pienu. Piene nėra pakankamai maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų, kad tinkamai aprūpintų augantį kūdikio organizmą. Karvės pienu maitinami kūdikiai gauna nepakankamai vitamino E, geležies, būtinų riebiųjų rūgščių ir per daug baltymų, natrio ir kalio. Be to, kūdikiui per sunku virškinti ir įsisavinti karvės pieno baltymus ir riebalus.

Kūdikių mityboje baltymų stygius pasitaiko labai retai. Dažniausiai kūdikių sveikatą sutrikdo baltymų perteklius. Visų pirma jis pavojingas tuo, kad gali sukelti kūdikiui alergiją - tokią, kurios vėliau nepavyks taip lengvai atsikratyti. Ištirta, kad jei 6-12 mėn. kūdikis girdomas ne motinos pienu ar mišinėliu, o karvės pienu, jis gauna 2-3 kartus daugiau baltymų, nei rekomenduojama. Kūdikių virškinimo sistemos fermentai dar nėra iki galo susiformavę, dažnai trūksta laktazės - fermento, skaidančio pieno cukrų (ypač tai aktualu neišnešiotiems mažyliams).

Ypač dažna kūdikių ir mažų vaikų problema - mažakraujystė. Pagrindinė jos priežastis - nepakankamas geležies kiekis maiste, ypač nuo 4-6 mėn. amžiaus. Kuo anksčiau pradedamas vartoti karvės pienas, tuo didesnė rizika prasidėti mažakraujystei. Pienas taip pat trukdo organizmui tinkamai įsisavinti geležį. Dar vienas niuansas - karvės piene yra labai mažai vitamino C. Manoma, kad dėl to blogėja ir taip mažo karvės piene esančio geležies kiekio pasisavinimas.

Jogurto nauda virškinimui ir imunitetui

Jogurtas greitai virškinamas ir pasisavinamas. Jis nuslopina žarnyne organizmui nenaudingų bakterijų augimą. „Blogosios“ bakterijos sukelia uždegimus ir puvimą. Dėl to gali sutrikti virškinimas ir įvairių maisto medžiagų pasisavinimas, atsirasti pieno netoleravimas, viduriavimas, vidurių pūtimas, nemaloni savijauta. Rauginti pieno produktai gausiai praturtina virškinamąjį traktą pieno rūgšties bakterijomis, sugebančiomis apsigyventi žarnyne, slopinančiomis patogeninės floros augimą, neleidžiančiomis vystytis toksines medžiagas gaminančiai mikroflorai. Be to, jogurto bakterijos padeda geriau kalcį pasisavinti virškinamajame trakte. Dažniausiai jogurtas praturtinamas lactobacillus ir bifidobacterium - dirbtiniu būdu dauginamomis žmogaus žarnyno bakterijomis. Patekusios į žarnyną, jos atkuria sveiką bakterijų pusiausvyrą, kuri sutrinka susirgus ir vartojant vaistus, ypač antibiotikus.

Kaip išrinkti geriausią jogurtą kūdikiui?

Renkantis jogurtą 9 mėnesių kūdikiui, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius kriterijus, kurie užtikrins produkto saugumą ir naudą mažylio sveikatai.

1. Produkto tipas ir galiojimo laikas:
   • Biologiškai vertingesni yra trumpai galiojantys ir su žodeliais „bio“, „probiotinis“, t.y. gyvų bakterinių kultūrų jogurtai.
   • Ilgai galiojančiuose jogurtuose dažnai nebebūna gyvųjų raugo bakterijų.
   • Naudingas tik natūralus jogurtas be cukraus.
   • Jei jogurto galiojimo laikas ilgas, vadinasi, jogurtas pasterizuotas naudojant tokį konservavimo būdą, kuris sunaikina bakterijas. Tokiame jogurte naudingų gyvųjų bakterijų beveik nėra.
   • Persikų skonio gyvas jogurtas, pagamintas Gerber - specialiai sukurta labai mažiems vaikams.
   • Sudėtyje yra gyvų ir aktyvių kultūrų.
2. Riebalų kiekis:
   • Geriausia, kai jogurto riebumas 1,5-2,5 proc.
   • Kai vaikučio svoris per mažas, tiks saldesni ir 3,5-4,5 proc. riebumo jogurtai (išimties tvarka gali būti vartojami ir riebesni jogurtai).
   • Kai svoris per didelis, tinka 0,5-1,5 proc. riebumo jogurtai.
   • Nereikėtų nuolat vartoti tik liesų jogurtų, nes organizme gali sutrikti riebaluose tirpių vitaminų apykaita.
   • Lieso pieno produktai vaikams nerekomenduojami - riebalai yra svarbus kalorijų šaltinis, jie yra būtini kai kurių vitaminų įsisavinimui bei smegenų ir nervų sistemos vystimuisi.
   • Vaikams galima rinktis riebesnius jogurtus (daugiau nei 1,5 proc.), nes jų virškinimo sistema geriau įsisavina pieno riebalus nei kitų produktų (pvz., riebios mėsos) riebalus.
3. Priedai ir skonis:
   • Tinka turintys kuo mažiau medžiagų, pažymėtų E raide su skaičiais, įvairiais saldikliais, išskyrus cukrų, gliukozę, fruktozę (vaisių cukrų).
   • Geriausias jogurtas yra natūralaus skonio, ypač jei valgo vaikas.
   • Gerosiomis bakterijomis praturtinti jogurtai yra vertingesni už nepraturtintus.
   • Sudėtyje nėra konservantų.
   • Kita Ekologiški ingredientai: mažo riebumo pienas, cukrus, persikų tyrė, nugriebto pieno milteliai, tapijokos krakmolas, želatina, natūralus persikų skonis, mono- ir digliceridų pieno rūgšties esteriai, natūrali vaisių ir daržovių sulčių spalva, natrio askorbatas (vitaminas C), alfa-tokoferolio acetatas (vitaminas E), vitamino A acetatas.

Kaip pagardinti jogurtą kūdikiui?

Kadangi kūdikis jau ragavo vaisių ir daržovių, juos galima maišyti su jogurtu. Pavyzdžiui, su mėlynėmis, bananais, persikais ar net daržovėmis. Jogurtai, gardinti lietuviškomis uogomis ir vaisiais, naudingesni nei jogurtai su citrusiniais vaisiais ar jų sultimis, bananais, kiviais. Šaldiklyje užšaldytose uogose ir vaisiuose dauguma vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų išlieka beveik nepakitusios. Tik tuomet, kai namuose nėra „šaldiklio produkcijos“, jogurtus galima pagardinti namine uogiene.

Namie pagaminti jogurto pagardai yra be konservantų, todėl jie vertingesni už pirktus, kad ir kaip jie būtų pareklamuoti (pvz., praturtinta vitaminais uogienė ar džemas). Uogos, nesvarbu - šviežios ar šaldytos, turi būti sutrintos ir po to sumaišomos su jogurtu. Jogurtai gardinami prieš pat valgymą.

Vaikams, ypač mažiems, netinka jogurtus gardinti braškėmis, žemuogėmis, nes dalis vaikų jų netoleruoja. Taip pat nedera jogurtų gardinti medumi, nes paragavę tokio jogurto vaikai gali atsisakyti valgyti nesaldinto. Jogurtų vaikams iki 3 m. negardinkite riešutais. Jogurto gardinimas vanile, cinamonu, šokoladu yra mažiau vertingas nei uogomis ir vaisiais.

Kiti rauginti pieno produktai kūdikių mityboje

11-12 gyvenimo mėnesį kūdikiams išimties tvarka gali būti duodama kefyro, rūgpienio, pasukų, o varškės - kai sukanka vieneri metai. Varškės duokite, kai vaikui sukaks metai. Varškės galima duoti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Jos vienam kartui duokite 1, po to - 2, vėliau 3-5 arbatinius šaukštelius. Varškę galima duoti su kruopų košėmis. Varškė yra baltymų koncentratas - didelis krūvis dar ne visai subrendusiems inkstams, todėl daugiau ir dažniau jos duoti nedera.

Parduotuvėje pirktos termiškai neapdorotos varškės mažiems vaikams duoti neatsargu, nes nors ir laikoma šaltai, ji greitai genda. Todėl varškę patartina dėti į karštus patiekalus, su ja pagaminti patiekalų (varškėčių, virtinių, sklindžių). Pakaitinta varškė gali būti duodama su naminiai pagardais - trintomis žaliomis ar atšildytomis uogomis. Vertingiausia varškė iki 8 proc. riebumo.

Suaugusiesiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų - desertinėje varškėje. Fermentiniai sūriai tinka vyresniems vaikams, tačiau jie yra riebūs, todėl jų duokite kuo rečiau. Nerekomenduojama varškės gamintis patiems, nes dabar parduotuvėje pirktą pieną sunku surauginti, nes jis atitinkamai paveiktas gamybos proceso metu. Jau vien tai sako, kad produkte yra tam tikrų cheminių medžiagų. Tad susimąstykime, ar mūsų mažam vaikui ir mums patiems reikalingas ilgai grojantis pienas?

Alergijos ir laktozės netoleravimas

Svarbu žinoti, kad vaikams, netgi netoleruojantiems laktozės, jogurtas gali būti įtrauktas į valgiaraštį. Laktozės netoleruojantys žmonės dažnai neturi problemų, valgydami jogurtą ar varškę. Jogurte laktozė suskaidyta, tad laktozės netoleruojantys ir net alergiški pieno baltymui žmonės jogurtą daug lengviau virškina nei kitus pieno produktus.

Iki dvejų metų amžiaus laktozės netoleravimas yra retas reiškinys: kūdikių organizmas yra prisitaikęs pienui, kaip maisto šaltiniui ir todėl gamina fermentą laktazę, kuris atsakingas už laktozės skaidymą. Gera žinia yra ta, kad tarp europiečių laktozės netoleruojančių yra palyginti nedaug - iki 15%, šis negalavimas labiau būdingas Azijos ir Afrikos šalių gyventojams.

Greitojo tipo alergiją sukelia imunoglobulinas E (IgE). Šio alergijos tipo atveju susidaro specifiniai IgE antikūnai, alergijos simptomai (išbėrimas, tinimas, pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas, sutrikęs kvėpavimas) pasireiškia greitai, per kelias minutes ar pirmas dvi valandas po kontakto su pieno baltymu. Lėtojo tipo alergiją sukelia ne imunoglogulinas E (IgE). Kartais ši alergija dar vadinama pieno baltymo netoleravimu, ir dažniau pasitaiko kūdikiams ir vaikams nei suaugusiems. Lėtojo tipo alergijos atveju dalyvauja kitų klasių specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai ar ląstelės, o simptomai (vėmimas, pilvuko skausmas, egzema) pasireiškia lėčiau, per 24-72 val. Išbėrimas ar kvėpavimo sutrikimai šios alergijos atveju nepasireiškia.

Maistui alergiškiems vaikams bet kokie rūgštūs pieno produktai atsargiai gali būti pradėti duoti tik antrais gyvenimo metais. Jiems netinka varškė, kartais parduotuvėse įvardijama kaip rūgšti varškė. Jei įtariate, kad jūsų vaikas netoleruoja laktozės ar yra alergiškas pieno baltymui, būtinai pasitarkite su vaiko gydytoju. Apribojus pieno produktų vartojimą, reikės alternatyvių kalcio šaltinių.

tags: #jogurtas #9 #men #kudikiui

• pacientų nuomonė apie odontologijos klinikas
• Kada rinktis Bugaboo žieminius ratus?
• Kaip paruošti saldžiąsias bulves kūdikiams
• Komfortiškos kelnaitės judriems mažyliams
• Atraskite dainuojamosios poezijos ištakas