Nėštumas yra ypatingas ir džiaugsmingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jis taip pat gali būti lydimas įvairių nemalonių pojūčių ir sveikatos problemų. Viena iš tokių problemų, galinčių varginti būsimą mamą, yra užsitęsęs kosulys. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl nėštumo metu gali kilti kosulio priepuoliai, kokie yra jų simptomai, kaip galima palengvinti būklę ir kokie gydymo būdai yra saugūs nėščiosioms. Straipsnyje pateikiama informacija padės būsimoms mamoms geriau suprasti šią problemą, rasti tinkamus sprendimus ir užtikrinti sveiką nėštumo eigą.
Stiprus ir sausas kosulys gali labai erzinti ir netgi kelti skausmą. Savijauta tikrai pagerėtų, jei išbandytumėte keletą naminių priemonių nuo kosulio. Būtinai atkreipkite dėmesį į tai, koks kosulys. Jei mažiukas kas rytą kosėja ilgai, po 10-20 min., dieną taip pat pakosti, aišku, keliaukite pas gydytoją. Taip pat jei vaikas ne tik kosėja, bet ir atsiranda kitų peršalimo požymių, sloga, jei kosėja ilgiau nei savaitę, reikėtų aiškintis priežastį su gydytoju. Gal vaikas kosėja dėl refliukso, o ne peršalęs?
Viena iš dažniausių ilgalaikio kosulio priežasčių, ypač nėštumo metu, gali būti gastroezofaginis refliuksas (GERL), paprastai vadinamas rėmeniu. Nors daugelis žmonių rėmenį įsivaizduoja tik kaip deginimo jausmą skrandyje, pykinimą ar gerklės skausmą, refliuksas gali pasireikšti ir kitais, mažiau tipiniais simptomais. Lėtinis stemplės uždegimas ir jo komplikacijos, lydimas lėtinio nuovargio. Blogesnis maistinių medžiagų, tokių kaip geležis, pasisavinimas, ypač jei ilgai vartojami rūgštį slopinantys vaistai.
Nėštumo metu refliuksą gali sukelti įvairūs veiksniai:
Be refliukso, kosulį nėštumo metu gali sukelti ir kitos priežastys:
Kosulys gali būti skirstomas į du pagrindinius tipus: sausą ir drėgną. Kiekvienas iš jų turi skirtingas priežasties ir reikalauja skirtingo požiūrio į gydymą.
Sausas kosulys išsiskiria savo dirginančiu pobūdžiu ir neproduktyvumu. Tai reiškia, kad jo metu neatkosima gleivių ir skreplių. Keletas sauso kosulio priežasčių - virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcijos, nervingumas, balso stygų uždegimas, bronchinė astma. Sauso kosulio priežasčių gali būti tikrai labai daug, ypač jei jis lėtinis. Neilgai trunkančiam sauso kosulio slopinimui gali būti skiriami vaistai, tačiau tik tuo atveju, jei tai būtina ir kosulys labai vargina.
Drėgnas kosulys, priešingai, nėra tokio dirginančio pobūdžio, gali būti paviršinis arba gilesnis ir jo metu atkosima gleivių arba skreplių. Šlapio kosulio gilumas labai priklauso nuo atkosimų produktų kiekio - kuo sekretas skystesnis ir kuo jo daugiau, tuo lengviau jis pašalinamas iš kvėpavimo takų. Jei kvėpavimo takų išskiriamas sekretas klampus, tirštas ir jo mažai, tokius kosulio produktus atkosėti daug sunkiau ir kosulys yra gilesnio pobūdžio. Drėgnas kosulys dažnai yra sveikimo požymis.
Gydymo būdas priklauso nuo kosulio priežasties. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris nustatys tikslią diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą.
Jei kosulį sukelia refliuksas, galima imtis šių priemonių:
Peršalimo ar Kvėpavimo Takų Infekcijos:
Nėščiųjų Sloga:
Bronchinė Astma:
Alergija:
Svarbu atsiminti, kad nėštumo metu vaistus reikia vartoti atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju.
Kokliušas yra ūminė užkrečiama kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Bordetella pertussis. Ši liga pasižymi stipriais, priepuoliniais kosulio epizodais, dažnai lydimais būdingo „švokštimo” garso įkvepiant. Kokliušas yra ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar kvėpavimo sustojimas. Nors visuotinė imunizacija kokliušo vakcinomis sumažino sergamumą šia liga, kokliušo atvejų vis dar pasitaiko, ypač tarp neskiepytų ar iš dalies skiepytų asmenų.
Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu per kosulį ar čiaudulį, o užsikrėtę asmenys yra labai užkrečiami pirmosiomis ligos savaitėmis. Ankstyvoji ligos diagnostika ir gydymas yra būtini, siekiant sumažinti ne tik komplikacijų riziką, bet ir užkirsti kelią ligos plitimui. Kokliušo simptomai vystosi trimis stadijomis: katarine, paroksizmine ir sveikimo. Liga paprastai trunka 6-12 savaičių, todėl ir vadinama „šimtadieniu kosuliu”. Suaugusiems ir paaugliams simptomai dažnai būna lengvesni - ilgalaikis, sausas kosulys be švokštimo.
Kokliušas diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais, anamneze ir laboratoriniais tyrimais. Ankstyva diagnostika yra sudėtinga dėl nespecifinių pradinių simptomų. Kokliušas gydomas orientuojantis į bakterijos pašalinimą, simptomų palengvinimą ir komplikacijų prevenciją. Sunkiais atvejais, ypač kūdikiams, reikalinga hospitalizacija.
Kokliušas gali žymiai sutrikdyti kasdienį gyvenimą, ypač vaikams ir jų šeimoms. Stiprūs kosulio priepuoliai trukdo miegui, valgymui ir mokymuisi, sukeldami fizinį ir emocinį išsekimą. Kūdikiams liga kelia pavojų gyvybei, todėl dažnai reikalinga hospitalizacija, o tai sukelia stresą visai šeimai. Suaugusiems ar paaugliams ilgalaikis kosulys riboja darbingumą, socialinius kontaktus ir fizinį aktyvumą.
Norint valdyti kokliušą, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, vartoti antibiotikus ir izoliuotis, kad būtų apsaugoti ir kiti. Vakcinacija yra pagrindinė prevencijos priemonė, todėl svarbu užtikrinti, kad visi šeimos nariai, ypač kontaktuojantys su kūdikiais, būtų skiepyti. Informuotumas apie ligą ir ankstyvas gydymas padeda sumažinti poveikį.
Bronchiolitas - tai ūmi apatinių (dar vadinamų smulkiaisiais) kvėpavimo takų infekcinė liga. Dažnai ja suserga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus ir maži vaikai iki 2 metų. Bronchiolitą nesunku supainioti su įprastu peršalimu, nes juo sergant pasireiškia kosulys bei švokštimas. Dažniausiai pasveikstama per 1-2 savaites.
Bronchiolitą sukelia respiracinis sincitinis virusas (apie 80 proc. Bronchiolitu užsikrečiama panašiai, kaip ir daugeliu kitų kvėpavimo takų infekcijų - oro lašiniu būdu nuo greta esančio sergančio žmogaus. Infekcija plinta per orą, kai žmogus kosti, čiaudi, jam bėga nosis. Bronchiolitas dažniausiai prasideda nuo užgultos nosies ir slogos, kosulio, neaukštos temperatūros, tačiau laikui bėgant simptomai sunkėja: sustiprėja kosulys, girdimas švokštimas, pasunkėja kvėpavimas. Dėl to kūdikiai gali atsisakyti maisto, tampa mieguisti, o intensyvesni kosulio priepuoliai gali sukelti vėmimą. Net jeigu ligos eiga nėra sunki, iš viso maždaug savaitę vargins dusulys, bus sunkiau kvėpuoti.
Jeigu bronchiolito eiga yra lengva, kūdikį ar vaiką galima gydyti ir namuose. Gydytojas gali skirti bronchus plečiančių vaistų (dažniausiai įkvepiamų). Taip pat gali būti skiriami temperatūrą mažinantys vaistai. Įprastai antibiotikų neskiriama, nes bronchiolitą sukelia virusai. Tačiau jeigu ligos eiga sunki, gali prasidėti bakterinė infekcija, kurią jau reikia gydyti antibiotiniais preparatais. Taip pat jei gydytojas mato poreikį, retais atvejais vaikams gali būti skiriami gliukokortikosteroidai. Taip pat rekomenduojamos inhaliacijos ir nosies plovimas druskos tirpalu. Labai svarbu, kad kūdikiai ir vaikai vartotų kuo daugiau skysčių.
Bronchinė astma - lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Kliniškai ji pasireiškia dusulio ir(ar) kosulio priepuoliais, ypač naktimis ir paryčiais, praeinančiais savaime ar gydant. Astmos priepuolius sąlygoja padidėjęs bronchų reaktyvumas, išplitusi įvairaus laipsnio grįžtamoji kvėpavimo takų obstrukcija, atsiradusi dėl bronchų uždegimo.
Nėščiųjų bronchinės astmos eiga būna įvairi: 1⁄₃ - palengvėja, 1⁄₃ - nesikeičia, 1⁄₃ - pablogėja. Ypač ligos eiga pablogėja 24-36-ąją nėštumo savaitę. 10 proc. nėščiųjų bronchinė astma paūmėja gimdymo metu. Po gimdymo praėjus 3 mėn., ligos eiga grįžta į pradinį, prieš nėštumą buvusį, lygį. Kiekvieno kito nėštumo metu bronchinės astmos eiga gali būti panaši.
Veikiant provokuojantiems veiksniams, uždegiminės ląstelės išskiria mediatorius (histaminą, leukotrienus, prostaglandinus, bradikininą ir kt.), kurie sukelia greito tipo konstrikcinę bronchų reakciją.
Svarbiausi nėščiųjų bronchinę astmą provokuojantys veiksniai:
Bronchinės astmos pagrindiniai simptomai yra priepuolinis ekspiracinis dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, girdimas švilpimas krūtinėje, kosulys, pailgėjęs iškvėpimas. Bronchinės astmos priepuoliui būdinga ekspiracinio pobūdžio dusulys, sausas dirginantis kosulys, kartais atkosima nedaug gleivingų skreplių.
Apžiūrint dažnai pastebima:
Diagnostikai naudojami kraujo tyrimai, skreplių tyrimai, spirometrija.
Nėščiosioms galima skirti beveik visus vaistus astmai gydyti, išskyrus adrenaliną. Vaisiui yra pavojingesnė deguonies stoka negu nepageidaujamas vaistų nuo astmos poveikis.
Geriausiai ištirti ir saugūs nėščiajai vaistai:
Vengti peršalimų, virusinių respiracinių infekcijų, kontakto su alergenais, išgydyti lėtinius infekcijos židinius (sinusitą, tonzilitą, pulpitą), nevartoti aspirino (aspirininė bronchinė astma), NVNU, vengti kontakto su cheminiais iritantais (tabako dūmais, dūmais, acetonu, tirpikliais), fizinės ir psichinės įtampos. Atsisakyti rūkymo ir kitų žalingų įpročių. Gydyti nėščiųjų gastroezofaginį refliuksą.
Kai vaikas pradeda kosėti, labai svarbu atkreipti dėmesį, koks kosulio pobūdis, intensyvumas ir kada jis dažniausiai pasireiškia. Pavyzdžiui, ar kosulys sausas, ar drėgnas, ar panašus į lojimą, paviršinis ar gilus, ar dažniau pasireiškia ryte, dieną ar vakare, ar kamuoja gana nesunkiai ar panašus į priepuolius, taip pat svarbu, ko ir kiek atkosėjama. Labai svarbu įvertinti ir kitus su kosuliu pasireiškiančius simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą, slogą, galvos skausmą, bendrą silpnumą, raumenų ir kaulų skausmą, krūtinės skausmą ir panašiai. Tėvai turi stengtis pastebėti, kas galimai provokuoja kosulį - aplinkos dūmai, gyvūnų kailis, judrūs žaidimai, gulima pozicija ir taip toliau.
Kaip ir kaip būtų gaila, bet daugelis žmonių šaltuoju sezonu (spalio-gegužės mėnesiais) bent kartą, o neretai ir dažniau, suserga peršalimo ligomis. Dažnas apie tai ir nesusimąsto, tačiau ypač šis klausimas tampa svarbus laukiantis. Iš pirmo žvilgsnio kai kurie patarimai gali pasirodyti visiškai paprasti. Bet tiesa tokia ir yra - sprendimas slypi paprastume. Nėščiąją gali kankinti sloga, kosulys, čiaudulys ir gerklės skausmas. Peršalimo simptomai išnyksta „gydantis“ poilsiu ir nereceptiniais vaistais, o susirgus gripu prireiks receptinių vaistų. Jei per porą dieną geriau nepasijaučiate arba tampa dar prasčiau, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Aktyvintoji anglis yra preparatas, pagamintas iš aktyvintosios anglies, kuris turi didelį paviršiaus plotą ir virškinimo trakte gali prisijungti kenksmingas arba netinkamas medžiagas. Šiame straipsnyje aptarsime aktyvintosios anglies vartojimą nėštumo metu, įskaitant saugumą, dozavimą ir galimą šalutinį poveikį.
Aktyvintoji anglis yra specifiškai karbonizuota gamtinės kilmės medžiaga, kuri turi didelį vidinio paviršiaus plotą ir virškinimo trakte gali adsorbuoti kenksmingas arba netinkamas medžiagas. Šis vaistinis preparatas vartojamas suaugusių žmonių vidurių pūtimui (susikaupus dujoms žarnose) mažinti. Aktyvintoji anglis phs 250 mg tabletės yra juodos, šiek tiek šiurkščios. Šis vaistinis preparatas vartojamas apsinuodijus maistu, sunkiaisiais metalais arba vaistais.
Nėščiosioms ir žindyvėms šį vaistą vartoti galima, nes žinoma, kad vaisiui ir kūdikiui jis nekenkia. Preparatas neveikia vaisiaus. Jį galima vartoti žindymo laikotarpiu.
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Rekomenduojama vienkartinė dozė suaugusiam žmogui yra 3 - 4 kapsulės, didžiausia paros dozė - 12 kapsulių. Kapsules reikia užsigerti vandeniu. Toksinių medžiagų rezorbcijai sumažinti skiriama gerti po 50 g preparato. Jeigu reikia, dozę galima pakartoti. Jaunesniems kaip 12 metų vaikams gerti po 25 g preparato (sunkaus apsinuodijimo atveju - 50 g). Svarbu: rekomenduojama gerti 4 tabletes prieš valgį ir 4 tabletes po valgio, užgeriant vandeniu. Teigiamas anglies poveikis pasireiškia tik tada, kai 1 g aktyvintosios anglies suvartojamas ne mažiau kaip 30 minučių prieš valgį, ir 1 g medžiagos - iš karto pavalgius. Paros dozėje (8 tabletėse) yra 2,1 g aktyvintos anglies.
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Aktyvintoji anglis dažnai gali sukelti vidurių užkietėjimą. Virškinimo trakto sutrikimai: dažnas: vidurių užkietėjimas. Didelėmis dozėmis vartojamas preparatas gali sukelti vidurių užkietėjimą. Išmatos būna tamsios. Vartojant aktyvintąją anglį išmatų spalva tampa juoda.
Jeigu per tris gydymosi dienas vidurių pūtimas nesiliauja, pasitarkite su gydytoju. Aktyvintoji anglis slopina kartu vartojamų vaistinių preparatų poveikį. Dažniausiai susilpnėja kartu su aktyvintąja anglimi SANITAS vartojamų geriamųjų vaistų poveikis (pvz., vaistų, vartojamų aukštam kraujospūdžiui, reumatui ir kitoms ligoms gydyti). Aktyvintoji anglis gali susilpninti geriamųjų kontraceptikų poveikį. Dėl Aktyvintosios anglies SANITAS vartojimo kartu su geriamaisiais kontraceptikais reikia pasitarti su gydytoju. Nevartoti preparato prieš endoskopiją. Anglis neįtakoja naftos distiliatų, korozinių medžiagų, alkoholio, klofenotano (dikofano, DDT), malationo, metalo druskų, įskaitant geležies ir ličio rezorbcijos.
Aktyvintosios anglies SANITAS vartoti negalima:
Negalima vartoti aktyvintosios anglies apsinuodijus stipriais šarmais arba rūgštimis, kadangi gali apsunkinti stemplės ir skrandžio endoskopiją.
Aktyvintosios anglies SANITAS sudėtis: Veiklioji medžiaga yra aktyvintoji anglis. Vienoje kietojoje kapsulėje yra 200 mg aktyvintosios anglies. Pagalbinių medžiagų kapsulės turinyje nėra, pagalbinės medžiagos kapsulės korpuse yra želatina, titano dioksidas (E171), juodasis geležies oksidas (E172).
Aktyvintoji anglis phs 250 mg tabletės sudėtis: Vienoje tabletėje yra 250 mg aktyvintosios anglies. Pagalbinės medžiagos: Bulvių krakmolas
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Jodas BP ant odos vartojant per didelėmis dozėmis, gali pasireikšti stipresnis odos erzinimas. Galima kontaktinė egzema. Jeigu vaistas vartojamas ilgesnį laiką, dėl jodo rezorbcijos gali būti slopinama skydliaukės veikla. Dažnis nežinomas. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo šviesos. Ant dėžutės ir buteliuko etiketės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Svarbiausia veiklioji medžiaga ‑ joduotas povidonas. Sąveikaudama su oda arba gleivine, ši medžiaga išskiria jodą, kuris sunaikina daugelį ligas sukeliančių mikroorganizmų (bakterijas, grybelius, kai kuriuos virusus). Šiek tiek vietiškai vartojamo jodo absorbuojama pro sveiką odą. Per pažeistą odą ir gleivinę jodo absorbuojama daugiau. Išgėrus jodo vaistų (kurių jodas virsta jodidu) ir jodidų, jodidai kaupiasi skydliaukėje. Jox galima dezinfekuoti burnos ertmę bei ryklę.
Jox gali sąveikauti su kitais kartu vartojamais vaistais, daugiausia vartojamais burnoje ir ryklėje. Jox vartoti kartu su burnos ir ryklės dezinfekuojamaisiais vaistais, ypač vandenilio peroksidu, draudžiama. Gydantis ličio vaistais, Jox vartoti negalima. Sudėtyje yra propilenglikolio. Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip aprašyta šiame pakuotės lapelyje arba kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Dozę nustato gydytojas. Įprastinė dozė - purkšti 2‑4 kartus per parą, bet jeigu būtina, kai yra gera organizmo reakcija į vaistą, galima vartoti ir dažniau (kas 4 valandas), purkšti ne daugiau kaip 3 kartus į dešinę ir kairę burnos ertmės puses, bet ne daugiau kaip 6 kartus per parą. Vaistas yra dozuojamas iš buteliuko mechaniniu purkštuku ir aplikatoriumi. Įkiškite aplikatorių į burną, užčiaupkite lūpas, sulaikykite kvėpavimą ir paspauskite purkštuką 2 kartus: vieną kartą purkškite į kairę, o kitą - į dešinę pusę. Įpurkšto tirpalo negalima įkvėpti ar nuryti!
Pavartojus vaisto, nedažnai (daugiau kaip 1 iš 1000, bet mažiau kaip 1 iš 100 vartojusiųjų) gali pasireikšti gleivinės dirginimas, sukeliantis karščio pojūtį ar niežulį, pūslių atsiradimą, burnos džiūvimą. Tokios reakcijos paprastai būna trumpalaikės. Jox, kaip ir kiti vaistai, kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją (padidėjusio jautrumo reakciją). Jeigu esate alergiški, reakcija gali pasireikšti iš karto pavartojus vaisto. Retai (daugiau kaip 1 iš 10000, bet mažiau kaip 1 iš 1000 vartojusiųjų) alergija pasireiškė išbėrimu, mažomis raudonomis dėmelėmis (dilgėlinė), labai retai ( mažiau kaip 1 iš 10000 vartojusiųjų) - alerginiu ryklės patinimu ir kvėpavimo pasunkėjimu bei anafilaksiniu šoku. Ilgą laiką vartojant Jox, gali padidėti jodo absorbcija ir pasireikšti sisteminis poveikis, pavyzdžiui, šarmų ir rūgščių pusiausvyros sutrikimas, pasireiškiantis terpės parūgštėjimu organizme (metaboline acidoze), žymus natrio koncentracijos kraujyje padidėjimas, inkstų funkcijos sutrikimas.
