Gimdos kaklelio nepakankamumas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
Gimdos kaklelio nepakankamumas, dar vadinamas nekompetentinga gimdos kaklelio sistema, yra būklė, galinti kelti didelę riziką nėštumo metu. Ji atsiranda, kai gimdos kaklelis, apatinė gimdos dalis, susilpnėja ir per anksti atsiveria, todėl gali kilti persileidimas ar priešlaikinis gimdymas.
Nekompetentinga gimdos kaklelio sistema apibrėžiama kaip būklė, kai gimdos kaklelis pradeda plėstis ir nykti (plonėti) dar nepasiekus termino, dažnai be jokių pastebimų susitraukimų. Tai gali lemti priešlaikinį persileidimą, paprastai antrąjį trimestrą. Nors tiksli nekompetentingo gimdos kaklelio priežastis ne visada aiški, tam tikri infekciniai veiksniai ir aplinkos veiksniai gali prisidėti.
Gimdos kaklelis yra moterų reprodukcinės sistemos dalis, raumenų kanalas, jungiantis gimdos ertmę su makštimi. Gimdos kaklelis sutrumpėjusiu laikomas, kai jo ilgis - iki 25 mm (2,5 cm) 20-ąją nėštumo savaitę. Dauguma moterų, kurių gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, pagimdo laiku, tačiau svarbu iš anksto žinoti, kad priešlaikinio gimdymo tikimybė yra išties nemaža (didesnė nei vidutinė). Priešlaikinis gimdymas yra pagrindinė naujagimių ligų ir mirtingumo priežastis.
Apžiūros pas ginekologą metu besilaukiančiai ir jau pagimdžiusiai moteriai neretai yra apčiuopiamas ir įvertinamas gimdos kaklelis. Jeigu laukiatės kūdikio, jūsų vidinė ir išorinė gimdos kaklelio angos yra uždarytos. Tai apsaugo nuo bakterijų, kad jos nepatektų į gimdą ir nesukeltų infekcijų. Per nėštumą gimdos kaklelis atlieka atraminę (prilaiko gimdą ir joje esantį vaisių) ir iš esmės tą pačią apsauginę funkciją. Jo gaminamos gleivės tampa itin klampios, tąsios, susidaro jų kamštis, kuris saugo vaisių nuo galimų infekcijų.
Kas sukelia nekompetentingą gimdos kaklelį?
Gimdos kaklelio nepakankamumas gali išsivystyti dėl kelių priežasčių, o kartais tiksli priežastis nėra aiški. Supratimas apie šias priežastis gali padėti jums ir jūsų gydytojui įvertinti jūsų riziką ir suplanuoti tinkamą priežiūrą.
Dažniausios priežastys:
- Ankstesnė gimdos kaklelio trauma dėl procedūrų, tokių kaip LEEP, kūgio biopsija ar daugkartinės D&C procedūros.
- Genetiniai veiksniai, kurie veikia kolageno gamybą, todėl gimdos kaklelio audinys tampa silpnesnis.
- Struktūriniai anomalijos, su kuriomis gimėte.
- Ankstesnis priešlaikinis gimdymas ar nėštumo nutraukimas antrame trimestre.
- Poveikis DES (dietilstilbestroliui) būnant motinos įsčiose.
- Sunkūs gimdos kaklelio plyšimai per ankstesnius gimdymus.
Rečiau pasitaikančios priežastys yra tam tikri jungiamojo audinio sutrikimai, tokie kaip Ehlers-Danloso sindromas, kuris veikia tai, kaip jūsų kūnas gamina kolageną. Kai kurios moterys patiria gimdos kaklelio nepakankamumą po daugybės procedūrų, atliktų jų gimdos kaklelyje, siekiant gydyti nenormalias ląsteles. Daugeliu atvejų gimdos kaklelio nepakankamumas, atrodo, yra paveldimas, todėl rodo genetinį komponentą. Tačiau turėti šių rizikos veiksnių nereiškia, kad jūs tikrai išsivystysite šią būklę - daugelis moterų, turinčių rizikos veiksnių, turi visiškai normalius nėštumus.
Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos. Jeigu nustatoma, kad gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, ankstesni nėštumai yra pasibaigę persileidimu (ypač antrąjį nėštumo trimestrą), moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį, jei gimdos kaklelis ir toliau trumpėja nepaisant kasdien vartojamo progesterono ir antrąjį trimestrą jo ilgis yra mažiau nei 10 mm, 12-13 nėštumo savaitę gali būti atliekama procedūra - vadinamasis gimdos kaklelio apsiuvimas.
Gimdos kaklelio nepakankamumo simptomai
Sudėtinga tai, kad gimdos kaklelio nepakankamumas dažnai nesukelia akivaizdžių simptomų ankstyvosiose stadijose. Jūs galite nepatirti įprastų perspėjamųjų ženklų, kurie paprastai būna kartu su kitomis nėštumo komplikacijomis. Štai simptomai, kuriuos galite pastebėti:
- Dubens spaudimo ar pilnumo jausmas.
- Lengvas nugaros skausmas, kuris atsiranda ir praeina.
- Lengvas kraujavimas ar tepimas.
- Makšties išskyrų pokyčiai.
- Lengvi pilvo mėšlungiai.
- Jausmas, kad jūsų kūdikis „spaudžia žemyn“.
Pažangesniais atvejais galite patirti tai, kas jaučiasi kaip ankstyvi gimdymo susitraukimai. Kai kurios moterys taip pat pastebi makšties išskyrų pokyčius, kurios gali tapti tirštesnės arba turėti kitokią spalvą ar kvapą. Stipraus skausmo nebuvimas yra tai, kas daro šią būklę ypač nerimą keliančia. Skirtingai nuo įprasto priešlaikinio gimdymo, gimdos kaklelio nepakankamumas dažnai progresuoja tyliai, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra labai svarbūs ankstyvam aptikimui.
Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.
Gimdos kaklelio matavimas ir diagnostika
Gimdos kaklelio matavimas ultragarsu - tai neinvazinis diagnostinis tyrimas, atliekamas siekiant įvertinti gimdos kaklelio ilgį, struktūrą ir būklę. Tyrimas yra greitas, tikslus ir visiškai saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Šis tyrimas gali būti atliekamas visoms nėščiosioms, tačiau ypač rekomenduojamas toms, kurios patenka į padidintos rizikos grupę. Gimdos kaklelio ilgis yra vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti nėštumo saugumą. Normalaus nėštumo metu gimdos kaklelis turėtų būti pakankamai ilgas ir uždaras. Trumpesnis nei 25 mm gimdos kaklelis nėštumo metu gali reikšti padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką.
Nekompetentingo gimdos kaklelio diagnozė dažnai apima jūsų medicininės istorijos, fizinio tyrimo ir ultragarso stebėjimo derinį. Jūsų gydytojas ieškos specifinių jūsų gimdos kaklelio pokyčių, kurie rodo, kad jis pradeda atsiverti per anksti. Pagrindinės diagnostikos priemonės yra makšties ultragarsas, kuris matuoja jūsų gimdos kaklelio ilgį ir ieško piltuvėlio (kai vidinė gimdos kaklelio dalis pradeda atsiverti). Gimdos kaklelio ilgis, mažesnis nei 25 mm iki 24 savaičių, laikomas nerimą keliančiu ir gali rodyti nepakankamumą.
Jeigu gydytojui kyla įtarimų, per pilvo sieną sunku pamatuoti gimdos kaklelio ilgį, jis gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą per makštį ir vėliau arba šį tyrimą pasitelkti tik gimdos kaklelio ilgiui išmatuoti, o vaisių apžiūrėti per pilvo sieną.
Gydymo galimybės
Nekompetentingo gimdos kaklelio gydymas orientuotas į papildomos paramos suteikimą, kad jūsų gimdos kaklelis liktų uždarytas, kol jūsų kūdikis bus pasiruošęs gimti. Pagrindinės gydymo galimybės priklauso nuo jūsų konkrečios situacijos ir nuo to, kaip toli esate nėštumo metu.
Pagrindinis gydymas apima:
- Gimdos kaklelio cerklažas - chirurginė procedūra, kurios metu aplink jūsų gimdos kaklelį uždedami siūlai, kad jis liktų uždarytas.
- Progesterono papildymas, padedantis išlaikyti nėštumą ir gali sustiprinti gimdos kaklelį.
- Aktyvumo apribojimas arba modifikuotas lovos režimas.
- Dažnas stebėjimas ultragarsu.
- Gimdos kaklelio pesarijus - silikoninis įtaisas, įkišamas palaikyti gimdos kaklelį.
Gydytojas gali pasiūlyti vartoti progesteroną, padedantį sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Jeigu nustatoma, kad gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, ankstesni nėštumai yra pasibaigę persileidimu (ypač antrąjį nėštumo trimestrą), moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį, jei gimdos kaklelis ir toliau trumpėja nepaisant kasdien vartojamo progesterono ir antrąjį trimestrą jo ilgis yra mažiau nei 10 mm, 12-13 nėštumo savaitę gali būti atliekama procedūra - vadinamasis gimdos kaklelio apsiuvimas. Jei įprastas gimdos kaklelio apsiuvimas nėra efektyvus, moteriai nesilaukiant gali būti dedamas sintetinis implantas - 1,5 cm pločio juostelė, o gimdos kaklelis apsiuvamas iš pilvo pusės, pasitelkus laparoskopijos metodą (paprasčiau tariant, gimdos kaklelis tarsi apjuosiamas dirželiu).
Gimdos kaklelio cerklažas dažnai yra veiksmingiausias gydymas ir paprastai atliekamas tarp 12-14 nėštumo savaičių, jei turite gimdos kaklelio nepakankamumo istoriją. Procedūra paprastai atliekama taikant stuburo arba bendrąją nejautrą ir trunka apie 30 minučių. Jūsų gydytojas taip pat gali rekomenduoti progesterono papildus, tiek kaip makšties žvakutes, tiek kaip injekcijas.
Aktyvumo modifikavimas nereiškia visiško lovos režimo, o veikiau vengti sunkaus kėlimo ir didelių fizinių krūvių. Konkretus gydymo planas priklausys nuo jūsų individualių aplinkybių, įskaitant jūsų nėštumo istoriją, dabartinius simptomus ir tai, kaip jūsų gimdos kaklelis atrodo ultragarsu.
Priežiūra namuose ir gyvenimo būdas
Nekompetentingo gimdos kaklelio valdymas namuose apima kruopštų jūsų gydytojo rekomendacijų vykdymą ir budrumą dėl bet kokių jūsų simptomų pokyčių. Jūsų namų priežiūros planas bus pritaikytas prie jūsų konkrečios situacijos ir gydymo metodo. Jei jūsų gydytojas rekomenduoja aktyvumo modifikavimą, tai paprastai reiškia vengti sunkaus kėlimo, ilgo stovėjimo ir didelių fizinių krūvių. Jums nereikia visiško lovos režimo, tačiau turėtumėte taupyti jėgas ir ilsėtis, kai jaučiatės pavargę ar jaučiate dubens spaudimą.
Dieną stebėkite savo simptomus ir fiksuokite visus išskyrų, mėšlungio ar dubens spaudimo pokyčius. Daugelis gydytojų rekomenduoja vesti paprastą dienoraštį apie tai, kaip jaučiatės kiekvieną dieną, o tai gali padėti nustatyti modelius ar pokyčius. Gerkite daug skysčių ir palaikykite gerą mitybą, kad palaikytumėte savo bendrą sveikatą ir nėštumą. Venkite vidurių užkietėjimo valgydami daug skaidulų turinčius maisto produktus ir gerdami daug vandens, nes tempimas gali padidinti spaudimą jūsų gimdos kakleliui.
Vienos moters patirtis: "Man gimdos kaklelis suminkštėjo ir sutrumpėjo iki 1,5 cm nuo 23 sav. Gydytojai liepė laikytis gulimo rezimo. Aš sąžiningai taip ir dariau..gulesjau..nesinorėjo rizikuoti....Dabar jau eina 36 nėštumo savaitė, galiu ramiau atsikvepti;) Kaklelis nuo to laiko nepakito. Taigi, reikėtų kuo mažiau stovėti, vaikščioti (vaikštant, net ir namuose, nesioti diržą prilaikantį pilvelį, kad būtų kuo mažesnis spaudimas gimdos kakleliui), nesėdėti ilgai, ypač ant kieto paviršiaus, nekelti sunkių daiktų, buities darbus, tokius kaip grindų plovimas ir pan."
Kita moteris dalijasi: "Man gimdos kaklelis sutrumpėjęs 1.7 cm. Liepė gerti magnį ir nepervargti. Aš nusipirkau diržą, bet nepanesioju jo, nes spaudžia pūslę ir iškart sukietėja ta vieta kur yra pūslė, ir į tualetą noriu... nežinau ką daryti su tuo diržu."
Dar kitos patirtis: "Pas mane buvo sutrumpėjęs gimdos kaklelis 34 savaičių kažkur, po to apie 36sav nėštume, prasiveres apie centimetrą, vaikelį išnešiojau iki galo, nieko papildomo nedariau, tik liepė daktarai kuo daugiau ilsėtis, nepavargti... tiesa, tašę susikrovus į ligoninę nuo 35 savaitės turėjau..."
Reguliariai lankykite visus suplanuotus susitikimus, net jei jaučiatės gerai. Reguliari priežiūra yra labai svarbi, kad būtų galima aptikti visus pokyčius, kol jie netaps rimtomis problemomis.
Rizikos veiksniai
Keletas veiksnių gali padidinti jūsų tikimybę išsivystyti gimdos kaklelio nepakankamumą, nors turint šiuos rizikos veiksnius negarantuoja, kad patirsite šią būklę. Supratimas apie jūsų asmeninę riziką padeda jūsų gydytojui suteikti kuo geresnę priežiūrą.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:
- Ankstesnis nėštumo nutraukimas tarp 16-24 savaičių be aiškios priežasties.
- Priešlaikinio gimdymo istorija, ypač jei jūsų gimdos kaklelis atsiveria be susitraukimų.
- Ankstesnės gimdos kaklelio procedūros, tokios kaip LEEP, kūgio biopsija ar šalto peilio konizacija.
- Daugkartinis nėštumo nutraukimas ar D&C procedūros.
- Gimimas su gimdos ar gimdos kaklelio anomalijomis.
- Motinos DES vartojimas nėštumo metu.
- Jungiamojo audinio sutrikimai, veikiantys kolageno gamybą.
Jūsų rizika taip pat gali būti didesnė, jei nešiojate daugialypius vaisius, tokius kaip dvyniai ar trynukai, nes papildomas svoris daro didesnį spaudimą jūsų gimdos kakleliui. Tačiau daugelis moterų, turinčių daug rizikos veiksnių, sėkmingai išnešioja nėštumą tinkamai stebint ir prižiūrint.
Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.
Galimos komplikacijos
Kai gimdos kaklelio nepakankamumas nėra laiku aptiktas ar gydomas, tai gali sukelti rimtų nėštumo komplikacijų. Supratimas apie šiuos galimus rezultatus padeda paaiškinti, kodėl ankstyvas atpažinimas ir gydymas yra tokie svarbūs.
Rimčiausios komplikacijos yra:
- Antrojo trimestro nėštumo nutraukimas (persileidimas po 16 savaičių).
- Labai priešlaikinis gimdymas (iki 28 savaičių).
- Priešlaikinis vaisiaus vandenų plyšimas (vandens nubėgimas anksti).
- Vaisiaus vandenų infekcija (chorioamnionitas).
- Sunkios su priešlaikiniu gimdymu susijusios komplikacijos jūsų kūdikiui.
Kūdikiai, gimę labai anksti, susiduria su dideliais iššūkiais, įskaitant kvėpavimo problemas, maitinimo sunkumus ir vystymosi vėlavimą. Kuo anksčiau gimdymas, tuo rimtesnės šios komplikacijos būna. Retais atvejais ši būklė gali sukelti tai, kas vadinama „gimdos kaklelio iškritimu“, kai membranos išsipučia per atvirą gimdos kaklelį. Ši situacija reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją ir dažnai skubios intervencijos, siekiant pabandyti išgelbėti nėštumą.
Gera žinia ta, kad tinkamai diagnozavus ir gydant, daugelį šių komplikacijų galima išvengti arba jų sunkumas gali būti žymiai sumažintas.
Svarbu! Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
