Civilinės būklės aktai yra labai svarbūs kiekvienam individui, kadangi jie individualizuoja žmogų. Su piliečio teisnumu ir veiksnumu glaudžiai siejasi kai kurie teisiniai faktai (veiksmai ir įvykiai): piliečio gimimas, santuoka, ištuoka, jo amžius, pavardė, mirtis ir kt. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kaip Lietuvoje reglamentuojama gimimo registracija, vaiko kilmės nustatymas, tautybės įrašymo tvarka ir, svarbiausia, kaip atgauti gimimo įrašo išrašą ar kopiją, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus ir procedūras.
Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Dokumentai, reikalingi gimimo registracijai:
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi dalyvauti registruojant gimimą.

Vaiko kilmės nustatymas yra procesas, kuriuo siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme.
Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.

Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka:
Vaiko, gimusio santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi, kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai:

LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, 12 straipsnis reglamentuoja, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.
Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu.
Registruojant rasto (taip pat medicinos įstaigoje motinos be asmens dokumentų pagimdyto ir palikto) vaiko gimimą, jo vardas, pavardė ir tautybė įrašomi vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodymu. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas medicinos įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu.
Kaip minėta, jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Jei tėvai negali susitarti, kokią tautybę įrašyti vaikui, sprendimą priima teismas. Taip pat, vaikas, sulaukęs 16 metų, turi teisę pats pasirinkti savo tautybę.
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami nuo 2017 m., juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Metrikacijos specialistai informaciją apie naujagimį elektroniniu būdu įregistruoja Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro.
Nors metrikacijos skyriuje galima užsisakyti gimimo išrašo kopiją, tačiau viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos informaciją apie naujagimį ir taip gali matyti elektroniniame „Gyventojų registro“ įraše. Tvarka gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, tačiau įprastai, patvirtinus naujagimio registraciją Gyventojų registro arba MEPIS sistemoje, metrikacijos specialistai kviečia atvykti tėvus atsiimti ir gimimo išrašo kopiją.
Gimimo įrašo kopija gali būti reikalinga šiais atvejais:

Prašymą dėl įrašo kopijos galima pateikti internetu, gyventojų registre, prašymų skiltyje pasirinkus „Išduoti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, kopiją, nuorašą, pažymą“. Norint gauti išrašą reikia prisijungti prie Registrų centro savitarnos portalo, Paslaugos pagal kategorijas skiltyje pasirinkti skiltį Šeima ir Vaikai ir tėvai skiltyje rasti punktą Gimimo įrašo išrašo išdavimas. Paruoštas įrašas gali būti atsiunčiamas el. paštu.
Gimimo išrašo kopija pateikiama tik fiziniu formatu, t.y. spausdinta. Tai yra mokama paslauga. Gimimo įrašą liudijantis išrašas - tai tiesiog ant vieno A4 formato lapo atspausdintas dokumentas. Jame nurodomi svarbiausiai duomenys apie naujagimį ir jo tėvus.
Tiesa, jį užsakyti gali ne tik tėvai ar oficialūs globėjai, bet ir pats 16 metų sulaukęs asmuo. Jei reikalingas artimųjų, pavyzdžiui, tėvų, senelių, prosenelių, sutuoktinio ar kt., gimimo aktą liudijantis išrašas, tai jis gali būti išduotas tik su to asmens sutikimu arba jam mirus.
Gimimo liudijimo paieška, ypač jei dokumentai seni ar neaiškūs, gali tapti sudėtingu procesu. Iki 1940 metų gimusių asmenų gimimo aktą liudijančių įrašų paieška vykdoma Lietuvos valstybės istorijos archyve. Jį rasite Vilniuje, Mindaugo g. 8. Svarbus aspektas tas, jog nors archyve yra labai senų knygų - čia saugomos knygos net nuo XVI amžiaus - vis tik išlikusios ne visos, tad nėra absoliučios garantijos, kad ieškomas įrašas bus surastas. Lietuvoje vyravo katalikų tikėjimas, taigi daugiausia išlikusių RKB metrikų knygų, taip pat turtingi ir žydų metrikų fondai.

Todėl verta kreiptis į teisinius specialistus, kurie puikiai išmano archyvų struktūrą, dokumentų reikalavimus bei procesų eigą. Taip, remiantis teisiniu atstovavimu, Migration Law Center teisininkai gali užsakyti Jūsų arba Jūsų protėvių gimimo liudijimą. Esant poreikiui, dokumentas gali būti išsiųstas Jūsų nurodytu adresu.
Gimimo liudijimas yra svarbus dokumentas tiek Lietuvos pilietybės atkūrimo, tiek Lietuvos pilietybės suteikimo procesuose, nes yra tiesioginis giminystės ryšio įrodymas.
Labiausiai paplitę pilietybės įgijimo būdai yra šie:
Lietuvoje pilietybės teisinius santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (2010, įsigaliojo 2011). 2004 05 01 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos piliečiai tapo ir Europos Sąjungos piliečiais.
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję LR pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti LR pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Patvirtinti, kad Jūs esate lietuvių kilmės asmuo, gali lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas. Šis dokumentas suteiks Jums teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę arba galėsite kreiptis dėl leidimo nuolat arba laikinai (5 m.) gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas neturi galiojimo termino.