Pagalbinio apvaisinimo kompensavimas ir demografiniai iššūkiai Lietuvoje: nauji įstatymo pokyčiai ir perspektyvos

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumas ir kompensavimo tvarka yra nuolatinių diskusijų ir teisinių pokyčių centre, ypač atsižvelgiant į sudėtingą demografinę situaciją ir Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus. Pastaruoju metu Vyriausybė pritarė siūlomai tvarkai, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslauga būtų teikiama atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į vaiko norinčių susilaukti asmenų šeiminę padėtį. Šis sprendimas atveria naujas galimybes tūkstančiams porų ir vienišų moterų, susiduriančių su nevaisingumo problema, ir yra svarbus žingsnis gerinant šalies demografinę situaciją.

Demografiniai iššūkiai ir nevaisingumo mastai Lietuvoje

Lietuva atsidūrė gilioje demografinėje krizėje - gimstamumas per dešimtmetį smuko beveik perpus ir pasiekė vadinamąją „vieno vaiko“ realybę, kai viena moteris per gyvenimą vidutiniškai pagimdo tik vieną vaiką. Pasak projektą rengusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja po 1 tūkst. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas šią situaciją vadina demografine savižudybe.

Profesorius Povilas Gylys atkreipė dėmesį, kad pernai gimė mažiau vaikų nei reikėtų vienai kariuomenės divizijai, pabrėždamas problemos mastą. Gimstamumas mažėja visur - tiek kaimiškose vietovėse, tiek pačiame Vilniuje, kur, nepaisant jaunų ir pasiturinčių gyventojų koncentracijos, rodiklis taip pat smuko iki 1,0. Padėtį dar labiau paaštrina tai, kad 2025 m. Lietuvoje mirė daugiau nei dvigubai daugiau žmonių nei gimė, o santuokų skaičius vos lenkia skyrybas.

Pagalbinis apvaisinimas vis dažniau tampa ne išimtimi, o neišvengiama medicinine pagalba visuomenėje, kurioje vaikų planavimas atidedamas vis vėlesniam laikui. Tuo metu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, pasaulyje 1 iš 6 porų susiduria su nevaisingumo problemomis. Net 25 mln. Europos Sąjungos piliečių yra susidūrę su tam tikrais vaisingumo sutrikimais.

Nevaisingumas yra visuotinai pripažįstama liga, įrašyta į Sisteminį ligų sąrašą (TLK-10-AM kodai N46, N97, Z31). Tai yra poros negalėjimas pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nevengiant nėštumo metus laiko, kai reikalingi medikamentai ir (arba) tam tikros gydymo procedūros, norint susilaukti palikuonių. Deja, iki šiol nėra sutarta dėl bendro reguliarių lytinių santykių apibrėžimo.

Kaip nurodo ministerija, 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir kone 6,9 tūkst. moterų, o 2023 m. - 965 vyrams ir beveik 6,8 tūkst. moterų. Mokslinių tyrimų duomenimis, moterų ir vyrų vaisingumo sutrikimai pasiskirsto po 33-35 proc., 20 proc. vaisingumo sutrikimų yra siejama su abiejų partnerių sveikatos sutrikimais, o 10-14 proc. atvejų vis dar lieka neaiškios kilmės. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad nevaisingumas nebėra tik individuali problema - ją lemia bendros demografinės ir biologinės tendencijos.

Pagalbinio apvaisinimo istorija ir raida

Susidomėjimas vaisingumo sutrikimų srities tyrimais žinomas jau nuo XVII amžiaus pabaigos. Tačiau pagalbinio apvaisinimo istorija dažniausiai skaičiuojama nuo pirmosios in vitro naujagimės - Louiseʼos Brown - iš Didžiosios Britanijos gimimo. Žmogaus apvaisinimo ne kūne pradininkais įvardijami anglų mokslininkai - ginekologas Patrickas Steptoeʼas (1913-1988) ir embriologas prof. Robertas Edwardsas (1925-2013).

1978 metais Bristolyje (Didžioji Britanija) gyvenantys Lesley ir Johnas Brownai po 9 metus trukusių nesėkmingų bandymų susilaukti vaikų dėl abipusės kiaušintakių obstrukcijos ir išbandę įvairius gydymo metodus kreipėsi pagalbos pas ginekologą P. Steptoeʼą. Jis su kolega R. Edwardsu jau buvo pradėję tyrimus pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje srityje ir porai pasiūlė laparoskopinį kiaušialąsčių surinkimą esant natūraliam ciklui ir apvaisinimą vyro sperma in vitro metodu.

1978 metais liepos 25 dieną 11 val. 47 min. Oldhamo visuomeninėje ligoninėje, atlikus planinę cezario pjūvio operaciją dėl L. Brown nustatytos preeklampsijos, gimė pirmoji in vitro naujagimė pasaulyje - L. Brown. Tai sveika, 2 700 g svėrusi mergaitė, kuri šiandien yra 2 vaikų motina. Procedūrą sukūręs mokslininkas R. Edwardsas 2010 metais buvo apdovanotas Nobelio premija.

Pirmieji pagalbinio apvaisinimo žingsniai Lietuvoje žengti nuo 1993 metų, prasidėjus Vilniaus universiteto moterų klinikos gydytojų akušerių ginekologių Gražinos Bogdanskienės, Jūratės Masiliūnienės, Dianos Ramašauskaitės ir Londono universitetinės Karališkosios ligoninės dr. Gedžio Grudzinsko bendradarbiavimui. Tuo metu nevaisingos šeimos buvo tiriamos ir ruošiamos Lietuvoje, o apvaisinimo procedūros atliekamos Londone. 1994 metais Lietuvoje gimė pirmieji naujagimiai - seserys dvynės po Londone atliktos IVF procedūros. 1997 metais Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, vadovaujant ginekologei Reginai Janickienei ir biologei V. Naujokaitei, gimė pirmasis naujagimis po intrauterininės inseminacijos. Daugiau nei 20 metų pagalbinio apvaisinimo procedūros buvo atliekamos tik privačiame sektoriuje.

Pasaulyje per metus atliekama per 1,5 mln. pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų, po kurių gimsta daugiau nei 350 tūkst. naujagimių. Apskaičiuota, kad iki šiol pasaulį yra išvydę apie 5 mln. tokių vaikų. SAM duomenimis, 2018-2024 m. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų. 35 šeimos yra sutikusios savo embrioną dovanoti donorystei.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimas ir teisinė bazė

2016 metų gruodžio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas pagalbinio apvaisinimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. Pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje galėjo būti atliekamos tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar procedūra atliekama valstybės ar asmeninėmis lėšomis. Deja, registruotos partnerystės įstatymo Lietuvoje iki šiol nėra.

Pagal atnaujintą įstatymo redakciją, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis gali būti apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kai moteris yra ne vyresnė kaip 42 metų ir yra viena iš šių sąlygų: partneriai yra nevaisingi; kai naudojamos lytinių ląstelių banke saugotos moteriškosios lytinės ląstelės. PSDF lėšomis yra kompensuojami 2 pagalbinio apvaisinimo ciklai.

Vieno pagalbinio apvaisinimo ciklo metu kompensuojamos šios paslaugos:

• Pirminė konsultacija dėl pagalbinio apvaisinimo, tyrimų paskyrimai ir atlikimas moteriai ir vyrui.
• Ne daugiau kaip 3 akušerio ginekologo konsultacijos, kai atliekama kontroliuojamoji kiaušidžių stimuliacija ir echoskopija kiaušialąsčių brendimo (stimuliacijos vaistais) metu.
• Pagalbinio apvaisinimo procedūros dalys: kiaušidžių punkcija, embrionų sukūrimas IVF ar ICSI metodais, embrionų perkėlimas į apvaisinamos moters gimdos ertmę, preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD), spermatozoidų paėmimas tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją (TESA).
• Šaldytų embrionų perkėlimas į apvaisinamos moters gimdos ertmę.
• Nuo 2017 metų gegužės 11 dienos kompensuojami kontroliuojamajai kiaušidžių stimuliacijai reikalingi vaistai - chorioninis alfa gonadotropinas ir alfa folitropinas.

Valstybė nekompensuoja šių procedūrų ir vaistų:

• Pirminio nevaisingumo ištyrimo ir konsultacijos dėl nevaisingumo, kai dar nėra aišku, ar porai reikalingas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje.
• Intrauterininės inseminacijos procedūrų.
• Lytinių ląstelių, audinių ar embrionų šaldymo ir jų saugojimo.
• Su donoro lytinėmis ląstelėmis susijusių išlaidų (donoro paieškos, tyrimo, lytinių ląstelių transportavimo iš kitų lytinių ląstelių bankų, kt.).
• Kitų kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos metu naudojamų vaistų.
• Liuteininei fazei palaikyti skiriamų vaistų ir kitų papildomai po pagalbinio apvaisinimo procedūros iki nėštumo testo atlikimo, skiriamų vaistų.
• Tam tikrų papildomų procedūrų, pavyzdžiui, embriono dangalo paruošimo procedūra (angl. assisted hatching), endometriumo biopsijos (angl. endometrial scratching).

Kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina. Labai svarbu tai, kad bendrosios praktikos gydytojas ar akušeris ginekologas, siunčiantis porą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros vaisingumo specialistams, siuntimo tekste teisingai suformuluotų tikslą - parašytų, kad pora yra siunčiama pagalbinio apvaisinimo procedūrai.

Įstatyminiai pakeitimai ir Konstitucinio Teismo nutarimas

Vienas iš pagrindinių pastarojo meto teisinių pokyčių - Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas. Vasario pabaigoje Seime įregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas. Jame numatyta, jog pagalbinis apvaisinimas galės būti taikomas sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems asmenims, vyrui ir moteriai, kurie kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus ir turi tikslą sukurti šeiminius santykius, arba moteriai, nesančiai poroje. Procedūra galės būti atliekama tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį.

Liberalai šias pataisas pateikė, Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai. KT balandžio pradžioje paskelbė, jog šiuo metu galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas dėl savo ribojimų pažeidžia Konstitucijos nuostatą, jog visi asmenys yra lygūs, jų teisių negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Teismo vertinimu, toks reguliavimas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą ir neužtikrina visiems prieinamos sveikatos priežiūros, nes teisė į medicininę pagalba buvo siejama ne su medicininiu poreikiu, o su šeimine padėtimi.

KT pažymėjo, kad Konstitucija reikalauja įstatymuose įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos asmenims būtų teikiamos vienodai, nepaisant, ar jie gyvena šeimoje, ar yra vieniši, ar yra sudarę partnerystės sutartį. Šis nutarimas įsigalios po metų - 2026 metų balandžio 10 dieną.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjui būtinas laikas išvengti teisinio neapibrėžtumo ir parengti naują, Konstituciją atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo reguliavimą, kuris užtikrintų šios paslaugos prieinamumą visiems asmenims pagal medicininius kriterijus, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties. Nuo šių metų balandžio 10 d. įsigalios pokytis, paliesiantis visas nesusituokusias ir pagalbinį apvaisinimą planuojančias šeimas.

SAM siūlymai ir ateities perspektyvos

Seime svarstant liberalų pataisas, kuriomis siūloma leisti žmonėms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga, neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tam pritaria, tačiau ragina projektą tobulinti. Taigi, siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, ir vienišoms moterims, nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.

Taip pat siūloma nustatyti aiškesnes taisykles embrionams genetinių patologijų atvejais bei numatyti vaisingumo išsaugojimo paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis atvejus ir sąlygas. Vienas iš SAM pateikiamų siūlymų - leisti sunaikinti embrionus, kurie negali būti naudojami pagalbiniam apvaisinimui, nes jiems nustatyta genetinė patologija, lemianti didelę negalią sukeliančią ligą.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, jei embrionui nustatoma tokia genetinė liga, jis negali būti naudojamas apvaisinimui, bet turi būti saugomas dvejus metus, tik po to gali būti sunaikintas. Tačiau nėštumo metu nustačius tą pačią ligą vaisiui, nėštumas gali būti nutrauktas. Anot ministerijos, toks reguliavimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, nes sukuria situaciją, kai dėl tos pačios sveikatos būklės embrionas negali būti naikinamas, o vaisius - gali.

SAM atkreipia dėmesį ir į tai, jog kol saugomas embrionas su genetine patologija, negalima kurti naujų, o tuo metu moteris gali sulaukti tokio amžiaus, kai pagalbinio apvaisinimo išlaidos nebeapmokamos valstybės. Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti, kada galima naudoti kito donoro ląsteles, o ne būtinai partnerio ar sutuoktinio.

Pasak SAM, siūlomai tvarkai įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Nors tiksli suma kol kas neaiški, ministerijos skaičiavimais, paremtais kitų šalių duomenimis, vienišų moterų ir nesusituokusių porų pagalbiniam apvaisinimui 2026 metais papildomai gali prireikti 510 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Šios lėšos galėtų būti suplanuotos 2026-ųjų PSDF biudžete. Numatyta, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.

Pakeitimais taip pat siūloma išplėsti sąrašą atvejų, kuomet atsiranda teisė į reprodukcinių audinių išsaugojimą, sprendžiant dėl asmens būklės ir jos įtakos vaisingumui.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje: gydymo įstaigos ir specialistai

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centras (VUL SK SVC) tapo pirmąja įstaiga Lietuvoje, kuri po priimto Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pradėjo veiklą pagal naują pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko licenciją. Atnaujinta pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko licencija VUL SK buvo suteikta 2017 metais kovo 3 dieną.

VUL SK SVC ir toliau išlieka vienintele akademine ir valstybine įstaiga Lietuvoje, teikiančia:

• Vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo paslaugas.
• Pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
• Vaisingumo išsaugojimo paslaugas. Sergant onkologine liga, lytinės ląstelės, embrionai ir reprodukciniai audiniai šaldomi ir saugomi VUL SK SVC 3 metus nemokamai.
• Lytinių ląstelių banko paslaugas.
• Lytinių ląstelių ir embrionų donorystės paslaugas.

Tai yra vienintelis centras Lietuvoje, kuriame kartu atliekami molekuliniai genetiniai embriono, poros, donorų ir nėščiųjų tyrimai. Šiame centre veikia vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių poskyris, nevaisingumo diagnostikos ir gydymo poskyris, atliekamos vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo operacijos moterims ir vyrams. Vaisingumo sutrikimų turinčias poras konsultuoja multidisciplininė specialistų komanda: akušeriai ginekologai, embriologai, urologai, genetikai, medicinos psichologai, esant poreikiui, kitų sričių specialistai. Kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į konkrečios poros situaciją, sudaromas tyrimų ir gydymo planas.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos ir šiose privačiose Lietuvos gydymo įstaigose: UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, UAB Northway medicinos centrai, UAB Vaisingumo centras, UAB Lietuvos, JAV ir Izraelio Vaisingumo klinika, UAB Jolsana.

(Ne)vaisingumo priežastys ir visuomenės tendencijos

Pagalbinis apvaisinimas vis dažniau tampa ne išimtimi, o neišvengiama medicinine pagalba visuomenėje, kurioje vaikų planavimas atidedamas vis vėlesniam laikui. Medikai pabrėžia, kad augantis paslaugų mastas neužgožia pagrindinių problemų. Amžius išlieka svarbiausiu nevaisingumo veiksniu - moterims po 35-erių pastojimo galimybės smarkiai mažėja, o vyrams su metais didėja spermos genetinių pakitimų rizika. Viena ryškiausių tendencijų - per pastaruosius 50 metų visame pasaulyje fiksuojamas reikšmingas vyrų spermos kokybės blogėjimas.

Prie nevaisingumo problemų prisideda ir aplinkos veiksniai: hormonų veiklą imituojančios cheminės medžiagos, plastikai, stresas, nejudrus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai. Gydytojų teigimu, be platesnių sisteminių sprendimų - tiek sveikatos politikos, tiek teisinio reguliavimo - pagalbinis apvaisinimas ir toliau liks ne tik medicinos, bet ir socialinio teisingumo klausimu.

tags: #ivf #kompensacija #ministro #isakymas #ne #daugiau

• Istoriniai vaikiški dviračiai
• Darželio „Mažasis Trinapolis“ vertinimai
• „Amo Baby Girl“: viskas, ką reikia žinoti apie prekes ir partnerystę
• „Ežerėlio“ darželio veiklos ypatumai
• apie Clementoni automobilius vaikams