Kūdikio atpylimas: priežastys ir ką daryti
Kūdikio atpylimas po valgio yra dažnas reiškinys, keliantis susirūpinimą tėvams. Nors daugeliu atvejų tai yra normalus fiziologinis procesas, kartais jis gali signalizuoti ir rimtesnes problemas. Svarbu suprasti, kodėl kūdikis atpila, ir kaip tinkamai reaguoti į šią situaciją.
Kodėl kūdikiai atpila?
Vienas iš pagrindinių atpylimo veiksnių yra naujagimių ir kūdikių virškinimo sistemos nebrandumas. Naujagimiai turi tokį taip vadinamą nebrandų rauką - žiedas, skiriantis skrandį ir stemplę, pas naujagimius yra ne visą laiką uždarytas. Tai reiškia, kad maistas lengviau gali grįžti atgal į stemplę. Be to, kūdikiai dažnai būna horizontalioje padėtyje, kas taip pat palengvina refliuksą.
Kūdikiai ir naujagimiai atpylinėja dažniau, nes jie guli horizontalioje padėtyje ir taip maistui yra lengviau išbėgti atgal. Dažniausiai tai yra negausus atpylimas, kuris pasireiškia pavalgus arba atsirūgus. Jei kūdikis atpila vieną ar du kartus per parą, tai paprastai nėra ko nerimauti.
Kiti veiksniai, dėl kurių kūdikiai gali atpilti:
- Oro prisirijimas: Kūdikiai gali priryti oro valgydami, ypač jei netinkamai apžioja krūtį ar jei buteliuko skylutė per didelė. Šis oras kaupiasi skrandyje ir gali sukelti atpylimą.
- Per didelis maisto kiekis: Kūdikiai valgo noriai ir daug, kartais suvalgo daugiau nei telpa jų skrandyje.
- Netinkama maitinimo poza: Maitinimas gulint gali skatinti atpylimą.
- Maisto netoleravimas ar alergija: Kai kurie kūdikiai gali netoleruoti tam tikrų maisto produktų, esančių motinos piene ar mišinyje.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors atpylimas dažnai yra normalus, yra ženklų, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį:
- Gausus vėmimas „fontanu“: Jei kūdikis vemia stipria srove, tai gali reikšti pilorospazmą (prievarčio raumenų spazmą) arba pilorostenozę (prievarčio susiaurėjimą).
- Atpylimo turinys: Jei kūdikis atpila kraują arba tamsiai žalią skystį, tai gali būti rimtos ligos požymis. Normalu, jei atpylimo turinys yra sutrauktas pienas, kartais su gelsvu atspalviu (tulžimi).
- Svorio kritimas ar nepakankamas augimas: Jei kūdikis atpildamas netenka svorio arba auga lėčiau nei turėtų, tai yra rimtas signalas.
- Kiti simptomai: Jei kūdikiui pučia pilvą, jis yra neramus, kenčiantis, mieguistas, išblyškęs ar kenčia nuo pilvo skausmų, kartu su atpylimu, būtina kreiptis į gydytoją.
Jei atpila vieną-du kartus per parą arba atpila nedaug, dažniausiai tai nėra jokios ligos požiūris, tačiau, jeigu kūdikis apylinėja dažnai arba daug, arba yra patologinių priemaišų - kraujo, tulžies - tada reikėtų, kad mamos neužsiimtų saviveikla, o važiuoti pas gydytojus.
Ką daryti, kad sumažinti atpylimo tikimybę?
Yra keletas būdų, kaip sumažinti kūdikio atpylimo dažnumą ir kiekį:
Tinkamas maitinimas
- Leiskite kūdikiui atsirūgti: Po kiekvieno maitinimo palaikykite kūdikį vertikaliai, kad jis galėtų atsirūgti ir taip pašalinti susikaupusias dujas. Maitinimo vidury galima kūdikį pakelti ir palaikyti stačiai, kad atsirūgtų.
- Tinkama krūties apžiojimo technika: Žindant svarbu, kad kūdikis tinkamai apžiotų ne tik spenelį, bet ir dalį krūties spenelio papilvės (areolės). Tai padeda išvengti oro prisirijimo.
- Tinkamo buteliuko pasirinkimas: Jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, pasirinkite buteliuką su tinkamo dydžio skylute, kad kūdikis neprirytų per daug oro.
- Maitinimo pozicija: Maitinkite kūdikį pusiau sėdint arba gulint, bet pakėlus viršutinę kūno dalį. Po maitinimo palaikykite kūdikį vertikalioje padėtyje 30-60 minučių.
- Maitinimo dažnis: Maitinkite kūdikį dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
Kitos priemonės
- Po maitinimo: Po maitinimo ir atsirūgimo, kūdikį galima trumpam paguldyti ant pilvo arba ant kairio šono. Tačiau svarbu atminti, kad miegoti kūdikis ant pilvo negali dėl staigios mirties sindromo rizikos.
- Maistas: Jei įtariama maisto netoleravimas, svarbu stebėti kūdikio savijautą ir, jei reikia, koreguoti mamos mitybą arba pasirinkti tinkamą mišinį.
- Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistų nuo pilvo pūtimo, gerųjų bakterijų ar kitų medikamentų.
Jei kūdikio atpylimas nesignalizuoja ligos, jo išvardintos priemonės - vertikalus jo palaikymas, leidimas atsirūgti, tinkamas žindymas, dažniausiai suveikia ir atpylimai baigiasi.
Kūdikio maitinimas pirmaisiais mėnesiais
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma atvejų yra nekenksmingi, svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Jeigu vaikas atpila kelis kartus per parą, tačiau normaliai auga, priauga svorio, kalba specialistas, į atpylinimą galima nekreipti dėmesio. Tačiau, jeigu atpylimas yra gausus, dažnas, su krauju ar tulžimi, jei kūdikis netenka svorio, yra neramus ar kenčiantis, būtina nedelsiant kreiptis į vaikų gydytoją.
Kiti požymiai, dėl kurių reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Nuolatinis, gausus vėmimas beveik viso suvalgyto maisto.
- Atpylimas vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams, kai atpylimo požymiai nesumažėja.
- Jei kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką.
Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn.
Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškianti atpylimu).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
