Italija: Meno ir kultūros lopšys bei įspūdingų patirčių žemė

Italija - tai šalis, kuri žavi ne tik savo istorija, bet ir nuostabia gamta, unikaliu kultūriniu paveldu bei įspūdinga virtuve. Nė nekyla klausimas, kodėl tai yra viena iš populiariausių turizmo krypčių pasaulyje ir neabejotinai viena iš turtingiausių kultūriniu, istoriniu ir gastronominiu požiūriu. Per amžius viliojantis kraštas - taip ją vadino senovėje ir taip ją tebevadina keliautojai iki šiol. Italija nėra tik šalis, ji - tarsi gyvas muziejus, kuris atskleidžia savo paslaptis kiekviename žingsnyje. Čia kiekvienas miestas, kiekviena gatvelė ar net paprasta kavinė slepia istoriją, kuri driekiasi tūkstantmečiais.

Italija, laikoma Humanizmo ir Renesanso lopšiu, buvo kai kurių svarbiausių istorijos meno judėjimų vieta. Nuo senovės Romos laikų Italija buvo nesuskaičiuojamų meninių judėjimų gimtinė ir epicentras, o jos įtaka matoma kiekviename šalies kampelyje. Ši šalis išsidėsčiusi ilgame, moterišką batą primenančiame Apeninų pusiasalyje, taip pat tarp Apeninų ir Alpių kalnų. Jos jūros pakrantės dalis sudaro apie 7600 km. Italijai priklauso ir keletas salų, tarp kurių didžiausios ir žinomiausios yra Sicilija ir Sardinija. Bendras šalies plotas yra 301 336 km², o joje gyvena apie 60,25 mln. gyventojų. Italija ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija bei Slovėnija, o jos viduje yra dvi nepriklausomos valstybės - San Marinas ir Vatikanas. Šalies sostinė - Roma.

Istorijos ir meno palikimas

Nuo pat I amžiaus pr. m. e. iki pat XVI a. Apeninų pusiasalis buvo vakarų kultūros centras. Čia susikūrė Romos imperija, Romos Katalikų Bažnyčia, buvo atrasti Barokas ir Renesansas. Šiuo laikotarpiu Italijoje kūrė daug žymių tapytojų, skulptorių, atlikėjų, kompozitorių, matematikų, architektų ir istorikų. Iš Italijos kilę daugybė svarbių meno ir intelektualinių judėjimų, kurie pasklido visoje Europoje, tokie kaip Renesansas ir Barokas.

Renesansas, įvykęs XIV-XVI a., pažymėjo kultūrinį atgimimą, pakeitusį ne tik meną, bet ir filosofiją, politiką bei mokslą. Šis laikotarpis žymėjo esminius europiečių požiūrio į pasaulį pasikeitimus, grįžus prie klasikinės graikų-romėnų senovės vertybių ir pabrėžus individualumą bei kūrybiškumą. Italijos Renesansas apėmė visas meno formas: tapybą, skulptūrą, architektūrą, literatūrą ir muziką. El Humanizmas Italų kalba atsirado kaip kultūrinis judėjimas, kuris siekė atgaivinti graikų-lotynų kultūrą ir visų dalykų centre pakelti žmogų. Idealaus žmogaus figūra, galinti pakeisti ir valdyti pasaulį per protą ir žinias, buvo šios eros idealas. Šis požiūrio pasikeitimas, sutelkiant dėmesį į klasikines studijas ir žinių siekimą, padarė didelę įtaką vėlesnėms kartoms. Šis intelektualinis judėjimas buvo palankiai vertinamas dėl spaustuvės išradimo ir daugybės senovinių tekstų, kurie iki tol liko užmiršti, atgavimo.

Italija yra pirmaujanti šalis pagal UNESCO pasaulio paveldo objektų skaičių, turinti net 58 tokius objektus. Čia rasite ne tik daugybę nuostabių istorinių vietų, bet ir gamtos stebuklų, tokius kaip Eolijos salos, Amalfio pakrantė ir Dolomitų kalnai. Kiekvienas Italijos regionas turi savo unikalių vertybių, kurios padeda suprasti šalies kultūrinį ir istorinį paveldą. Tik Italijoje galite išvysti tokią gausybę meno kūrinių. Jų apstu net pačiame mažiausiame miestelyje.

Sostinė Roma - amžinasis miestas

Kelionę po Italiją derėtų pradėti nuo jos sostinės Romos. Istoriškai Roma susiformavo VIII a. pr. Kr. Klestėjo menai, literatūra, filosofija. Roma - viena seniausių nuolat gyvenamų sostinių pasaulyje, o jos istorija siekia daugiau nei 2800 metų. Tai ne tik miestas, tai jausmas, patirtis ir kelionė laiku. Per šimtmečius čia šeimininkavo finikiečiai, graikai, romėnai, arabai, normanai, ispanai ir italai. Miestas pasakoja tūkstančių metų didingą istoriją, čia rasite neįtikėtinas senovės ir kitų laikų architektūros, meno ir kultūros apraiškas. Miesto istorinis centras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

• Koliziejus: Romos imperijos simbolis, pastatytas dar 70-80 mūsų eros metais. Tai didžiausias tuo metu sukurtas amfiteatras, talpinęs net 50-80 tūkstančių žiūrovų. Pamačius Koliziejų, Romos Forumą, senovinius kelius, bažnyčias, Karakalos pirčių kompleksą, atrodo lyg gyventume didingais Romos imperijos laikais.
• Romos Forumas: Didelis architektūrinis ansamblis, išsidėstęs tarp Romos Kapitolijaus kalvos, Palatino kalvos ir Koliziejaus. Tai tikras laiko mašinos bilietas, kur kadaise virė visas gyvenimas: politiniai debatai, prekyba, net religinės ceremonijos. Dabar tai griuvėsiai, bet kokie! Šventyklos, bazilikos, triumfo arkos - visa tai stovi (ar bent jau dalinai stovi), primindama, kokia galinga buvo Romos imperija.
• Panteonas: Senovės šventykla, kuri iki šiol veikia. Pastatytas 126 metais, jis iki šiol puikuojasi su didžiausiu istorijoje nemūrytu kupolu. Toks inžinerijos perlas, kad galėtum tik žiūrėti ir spėlioti: „Kaip jie tai padarė?“ Kupolo centre - okulus, skylė, kuri leidžia saulės šviesai (ir kartais lietui) apšviesti vidų. Ši vieta buvo tokia gera, kad viduramžiais nusprendė jos nesugriauti, o tiesiog padaryti bažnyčia. Kai kurie pastatai Romoje vis dar atlieka savo funkcijas - pavyzdžiui, Panteonas šiandien yra veikianti bažnyčia.
• Trevi fontanas: Barokinis stebuklas, į kurį įmetus per petį monetą, tikima, tikrai sugrįši į Romą. Ne tik didžiausias, bet ir, pripažinkime, vienas gražiausių fontanų pasaulyje. Sukurtas 1762 m., jis vaizduoja Neptūną, valdantį jūrų žirgus ir bangas. Fontano drama ir detalės - tikras baroko meno šedevras.
• Vatikanas, Šv. Petro bazilika ir Siksto koplyčia: Mažiausioje pasaulio valstybėje ir katalikybės centre Vatikane apžiūrite didžiausią ir puošniausią katalikų bažnyčią pasaulyje - Šv. Petro baziliką. Ji pastatyta virš paties apaštalo Petro kapo ir iki šiol atrodo kaip paminklas ambicijai ir kūrybiškumui. Čia dirbo tokie genijai kaip Michelangelo (kuris sukūrė ikoninį kupolą) ir Bernini. Vatikano muziejai - tikra svajonė meno fanams, pilni lobynų, sukauptų per šimtmečius. Bet žvaigždė čia - Siksto koplyčia su garsiosiomis Michelangelo freskomis. Vatikanas yra katalikybės širdis, o popiežiaus figūra daro didelę įtaką Italijos ir pasaulio religinei kultūrai.

Florencija - Renesanso lopšys

Florencija - Renesanso lopšys, kur gimė tokie genijai kaip Mikelandželas ar Leonardo da Vinci. Florencija laikoma vienu įspūdingiausių ir gražiausių miestų, ypač besidomintiems viduramžių ir renesanso epochų istorija. Jos didingiausia yra Florencijos katedra, o geriausi panoraminiai miesto vaizdai atsiveria nuo Mikelandželo aikštės.

• Duomo katedra (Santa Maria del Fiore): Tai Florencijos simbolis, spindintis tarp miesto stogų savo raudonu kupolu. Jos kupolas, suprojektuotas Filippo Brunelleschi, buvo XV amžiaus „kaip jums tai pavyko?“ momentas - pirmas tokio dydžio mūrinis kupolas, pastatytas be pastolių. Fasadas, padengtas balto, žalio ir rožinio marmuro kombinacija, dar labiau užburia.
• Uffizi galerija: Meno kolekcija, kuri įkurta XVI amžiuje Medičių šeimos. Galerija iki šiol saugo vieną geriausių Renesanso meno kolekcijų pasaulyje. Čia rasite Botticelli „Veneros gimimą“ ir „Pavasarį“, Leonardo da Vinci „Apreiškimą“, Michelangelo „Šventosios šeimos tondą“.
• Ponte Vecchio tiltas: Pats seniausias Florencijos tiltas, stovintis nuo 1345 m. Jo išskirtinumas - parduotuvėlės, kuriose karaliauja juvelyrai su savo dirbtuvėmis.
• Michelangelo Dovydo statula: Sukurta 1501-1504 m., šis 5,17 metrų aukščio marmuro gražuolis iškart tapo Renesanso triumfo simboliu. Originalą rasi Galleria dell’Accademia, o kopija stovi Palazzo Vecchio aikštėje.

Venecija - miestas ant vandens

Uniklioji ir mistiškoji Venecija yra miestas ant vandens, kuriam būdinga nepakartojama atmosfera. Ekskursija po „svajonių miestą“ leis aplankyti Šv. Morkaus aikštę, Šv. Morkaus baziliką su auksiniu altoriumi ir arklių galerija, Rialto ir „Atodūsių“ tiltus.

• Šv. Morkaus aikštė ir bazilika: Tai Venecijos širdis ir viena gražiausių aikščių Europoje. Bazilika, pastatyta IX amžiuje ir perstatyta XI amžiuje, yra puikus bizantiškosios architektūros pavyzdys Vakaruose. Viduje stebina auksu tviskančios mozaikos ir šv. Morkaus relikvijos.
• Dožų rūmai: Gotikinės architektūros šedevras, buvusi Venecijos valdovų (dožų) ir valdžios institucijų būstinė. Pastato fasadas išsiskiria lengvumu ir dekoratyvumu.
• Rialto tiltas: Pastatytas 1591 m., šis akmeninis tiltas yra seniausias per Didįjį kanalą ir vienas žymiausių Venecijos simbolių.
• Didysis kanalas: Pagrindinė Venecijos vandens arterija, S formos kanalu kertanti miestą. Jo krantus puošia įspūdingi gotikiniai, renesansiniai ir barokiniai rūmai.

Milanas - mados ir architektūros susitikimas

Milanas yra modernus ir stilingas miestas, kuriame galima ne tik apsipirkti, bet ir pasigrožėti menu bei architektūros šedevrais. Čia būtina aplankyti centrinius miesto objektus - Švč. Mergelės Marijos Gimimo katedrą, dažnai vadinamą tiesiog Milano katedra, Sforcų pilį, Taikos arką bei Leonardo da Vinčio freską „Paskutinė vakarienė“.

• Milano katedra (Duomo): Beveik tris amžius statyta gotikinio ir romantinio stiliaus katedra yra laikoma viena gražiausių katedrų visame pasaulyje.
• Santa Maria delle Grazie vienuolynas: Ant 15 a. pastatyto vienuolyno sienos puikuojasi garsioji Leonardo da Vinčio freska „Paskutinė vakarienė“. Be to, pastatas garsėja išskirtine architektūra.
• La Scala Opera: Įspūdingo dydžio operos teatras buvo pastatytas 1778 m. Tai viena įdomiausių ir labiausiai lankomų vietų Milane.

Kitos įžymios vietos ir regionai

• Pizos bokštas: Beveik 56 m aukščio bokštas - žymiausias pasviręs pastatas pasaulyje, esantis Pizoje, buvusiame galingame jūros uoste.
• Pompėjos griuvėsiai: Vienas geriausiai išsilaikiusių senovės Romos miestų, kuris buvo palaidotas po pelenais ir lava 79 m. po Kr., kai išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis.
• Sicilija: Vilioja ne tik akis, bet ir skonio receptorius. Pietuose, Agridžente, didingai stūkso šventyklų slėnis - vienas įspūdingiausių antikinių paminklų Europoje. Taorminoje siūloma aplankyti II a. pr. Kr. pastatytą teatrą, nuo kurio tribūnų atsiveria Etnos ugnikalnio didybė.
• Cinque Terre: Sudaro penki žavūs miesteliai - Monterosso al Mare, Vernazza, Corniglia, Manarola ir Riomaggiore - išsidėstę ant stačių Ligūrijos pakrantės uolų.
• Toskanos kalvos: Tarsi gyva tapyba su banguojančiais vynuogynais, sidabriniais alyvmedžių sodais ir ciprišių alėjomis.
• Amalfi pakrantė: Viena gražiausių Italijos vietų, kur stačios uolos dramatiškai leidžiasi į žydrą Tirėnų jūrą.

Meno ir mokslo asmenybės

Šalies miestuose, tokiuose kaip Florencija, Roma, Venecija ir Milanas, galima pamatyti nerealių meno šedevrų - nuo renesanso meno iki šiuolaikinių kūrinių. Tarp ryškiausių figūrų yra tokie menininkai kaip Mikelandželas, Leonardo da Vinci, Sandro Botticelli, Raphaelis Sanzio ir Donatello, palikę kultūrinį palikimą, kuriuo ir toliau žavisi visame pasaulyje.

Leonardo da Vinci yra vienas žymiausių Renesanso epochos atstovų, jo kūriniai, tokie kaip „Mona Liza“ ir „Paskutinė vakarienė“, išlieka pasaulio meno ikonomis. Tuo tarpu Mikelandželas taip pat paliko savo pėdsaką „Dovydo“ skulptūra ir Siksto koplyčios skliauto paveikslu. Mokslinės revoliucijos kryptimi pažangą padarė Galilėjo Galilėjus, o Leonardas da Vinčis buvo svarbiausias renesanso žmogus.

Šalia pagrindinio šiuolaikinės italų kalbos Dante Aligierio kūrinio „Dieviškoji komedija“, Italija gali pasigirti ir kitais garsiais rašytojais, poetais ir literatais: Giovanni Boccaccio, Giacomo Leopardi, Alessandro Manzoni, Torquato Tasso, Ludovico Ariosto ir Petrarch, kurio žinomiausia ekspresijos išreiškimo priemonė sonetas, buvo išrasta Italijoje. Tarp žinomų filosofų yra Giordano Bruno, Marsilio Ficino, Niccolò Machiavelli ir Giambattista Vico. Iki 2010 m. Italija turi 20 Nobelio premijos laureatų.

Italų kalba - melodija ir istorija

Italų kalba yra viena iš romanų kalbų. Ji dažnai vadinama viena gražiausių pasaulyje - skambi, melodinga ir pilna emocijų. Ne veltui sakoma, kad italai ne kalba, o dainuoja. Kiekvienas žodis čia turi ritmą, o intonacijos perteikia daugiau nei patys sakiniai. Italų kalba yra neatsiejama nuo meno, ypač nuo muzikos ir operos. Kai XVIII-XIX amžiuje Europa išgyveno klasikinės muzikos aukso amžių, italų kalba tapo universalia muzikos kalba. Tokie žodžiai kaip „allegro“, „piano“, „forte“, „crescendo“ - visi kilę iš italų kalbos, ir iki šiol naudojami viso pasaulio muzikiniuose terminuose.

Nors standartinė italų kalba kilo iš Toskanoje vartoto florentiečių dialekto, kiekvienas regionas turi savo tarmę. Pavyzdžiui, Sicilijoje vartojama tarmė skiriasi tiek gramatika, tiek žodynu, kad kartais ją sunku suprasti net pačiam italui iš Milano. Tai ne tik lingvistinis įdomumas - tai šalies istorijos atspindys.

Muzika, kinas ir televizija

Italų kultūroje svarbų vaidmenį vaidino muzika - nuo liaudies muzikos iki klasikos. Pagimdžiusi operą, Italija aprūpina daugelį klasikinės muzikos fondų. Instrumentai, naudojami klasikinėje muzikoje, kaip pianinas ir smuikas, buvo išrasti Italijoje, ir daugelis egzistuojančių klasikinės muzikos formų, kaip simfonija, koncertas ir sonata, randa savo šaknis Italijoje. Tarp garsiausių Italijos kompozitorių yra renesanso kompozitoriai Palestrina ir Claudio Monteverdi, baroko kompozitoriai Domenico Scarlatti, Arcangelo Corelli ir Antonio Vivaldi, klasikos kompozitoriai Paganini ir Rossini, bei romantizmo kompozitoriai Verdi ir Puccini.

Italijos kino kultūra prasidėjo keli mėnesiai po Brolių Liumjerų pirmojo kino seanso 1895 m. Pirmasis Italijos kino filmas buvo kelių sekundžių trukmės, vaizduojantis popiežiaus Leo XIII palaiminimą. Italijos kino pramonė susikūrė tarp 1903 ir 1908 metų, kuomet įsikūrė pagrindinės Italijos kino produkcijos kompanijos - Roman Cines, Ambrosio of Turin ir Itala Film. Per trumpą laiką kompanijos pasiekė tinkamą filmų kokybę ir jų produkcija pradėjo plisti už Italijos ribų. Po karo Italijos kino kultūra sparčiai plėtėsi ir populiarėjo visame pasaulyje. Žymiausi to meto režisieriai buvo Vittorio De Sica, Federico Fellini, Sergio Leone, Pier Paolo Pasolini, Michelangelo Antonioni ir Dario Argento.

Televizijos transliacijos Italijoje prasidėjo 1939 m., kuomet pradėtos bandomosios transliacijos. Tačiau tai truko labai trumpai, nes nuo 1940 m., kai Italija prisijungė prie II pasaulinio karo, visos transliacijos buvo nutrauktos. Nuo 1954 m. kanalas Rai 1 yra pats populiariausias kanalas Italijoje. Antrasis pagal populiarumą - komercinis Canale 5.

Italijos virtuvė - gyvenimo būdas ir filosofija

Italų virtuvė, pasižyminti šviežiomis ir paprastomis sudedamosiomis dalimis, tačiau gilių ir skonio receptorius nuolat stebinančių skonių įvairove, yra populiari visame pasaulyje. Italija ir picos tėvynė! Italija daugeliui žmonių asocijuojasi su gera espreso kava, kokybišku vynu, spagečiais, picomis, aukštos kokybės alyvuogių aliejumi. Italijos virtuvė yra ne tik maistas - tai gyvenimo būdas, filosofija ir netgi nacionalinės tapatybės dalis. Italai tiki, kad valgymas turi būti ritualas, jungiantis žmones, šeimas ir draugus. Todėl čia niekas neskuba - tiek gaminant, tiek valgant.

Italija susideda iš 20 regionų, ir kiekvienas jų pasižymi savita gastronomine tapatybe. Nors kiekvienas regionas turi savo unikalų maisto racioną, pačios garsiausios italų virtuvės žvaigždės yra pasta, sūriai ir vynas. Štai keletas pavyzdžių:

• Pizza Napoletana: Autentiška Neapolio pica, kurios gaminimas yra saugomas UNESCO nematerialaus paveldo. Neapolis laikomas picos gimtine, kurioje atsirado garsioji „Pizza Margherita“.
• Pasta Carbonara: Klasikinis Romos virtuvės patiekalas, gaminamas iš ilgų makaronų, plaktų kiaušinių, Pecorino Romano sūrio ir keptos guanciale.
• Risotto alla Milanese: Elegantiškas Lombardijos regiono patiekalas, kurio auksinę spalvą ir subtilų aromatą suteikia šafranas. Italija taip pat yra rizoto tėvynė, kurio rūšių yra daugybė.
• Osso Buco: Taip pat kilęs iš Milano - tai lėtai troškintas veršienos kulniukas su daržovėmis, baltojo vyno ir pomidorų padaže.
• Gelato: Itališki ledai, gaminami su mažiau riebalų nei įprasti ledai ir laikomi šiek tiek aukštesnėje temperatūroje, todėl yra kreminės tekstūros. Smaližiai labai vertina tikrus itališkus ledus - gelato ir tarfufo.
• Tiramisu: Palyginti naujas Italijos virtuvės desertas, kilęs iš Veneto regiono, kurio pavadinimas reiškia „pakelk mane aukštyn“.

Skirtingose vietovėse kiek skiriasi ir maisto gaminimo tradicijos. Toskanoje labai mėgiama aviena, veršiena, jautiena, Lombardijoje rizotas, polenta (kukurūzų košė), vyne troškinta mėsa, o Sicilijoje dominuoja vaisiai, daržovės, prieskoninės žolelės. Emilijos-Romanijos regionas laikomas „Italijos skrandžiu“. Italija yra viena iš šalių, kuri gali pasigirti pačiu didžiausiu sūrių asortimentu, nes čia galima paragauti daugiau nei 300 skirtingų jo rūšių!

Atskiro pasakojimo yra verta vien vakarienė itališku stiliumi. Italai valgo neskubėdami, bendraudami. Pirmiausia patiekiami duona, šalti užkandžiai, salotos, vėliau pirmasis patiekalas. Dažnai tai būna įvairių stilių makaronai arba rizoto. Antrajam patiekalui patiekiami mėsos, sūrio, daržovių patiekalai arba jūrų gėrybės, kartu patiekiamas garnyras. O kaipgi be deserto? Desertui patiekiami sūriai, vaisiai, tiramisu arba panna cotta, o viską vainikuoja mažytis espreso kavos puodelis.

Mada ir dizainas

Kalbant apie Italiją, neįmanoma apeiti temos, kuri šią šalį pavertė pasauliniu elegancijos simboliu. Mada čia - ne tik verslas ar estetika, tai kultūros ir gyvenimo dalis, įaugusi į kasdienybę. Italai nesiekia atrodyti madingai - jie tiesiog tokie yra. Milanas jau kelis dešimtmečius laikomas viena iš keturių pasaulio mados sostinių kartu su Paryžiumi, Niujorku ir Londonu. Mieste įsikūrę tokie legendiniai prekių ženklai kaip Gucci, Prada, Versace, Dolce & Gabbana, Armani. Šie vardai tapo ne tik prabangos simboliais, bet ir nacionalinio pasididžiavimo dalimi. Dizaino ir mados industrija šioje šalyje yra ne tik ekonomikos variklis, bet ir nacionalinė aistra. Italijos mados renginiai, tokie kaip Milano mados savaitė, pritraukia žymiausius dizainerius ir žurnalistus iš viso pasaulio. Italų architektūra, interjero dizainas, net automobilių pramonė (pavyzdžiui, Ferrari, Maserati, Lamborghini) - visi šie sektoriai turi bendrą bruožą: estetikos ir funkcionalumo sintezę.

Gamtos grožis ir įvairovė

Italija - tai šalis, kurioje gamta ir žmogus sugyvena nepaprastoje harmonijoje. Nedaug pasaulio valstybių gali pasigirti tokia peizažų įvairove - nuo snieguotų Alpių viršūnių šiaurėje iki saulėtų Sicilijos paplūdimių pietuose. Šiaurinė Italijos dalis - Alpių regionas - garsėja kalnų grožiu, slidinėjimo kurortais ir ežerais. Komo, Garda ir Maggiore ežerai - tai vietos, kur gamtos ramybė dera su aristokratišku žavesiu.

Vidurio Italija - Toskana, Umbrija, Lacijus - tai regionai, kuriuose gamta ir žmogaus kūriniai susilieja į vieną paveikslą. Banguojantys kalneliai, alyvmedžių giraitės, kiparisų alėjos ir vynuogynai čia sukuria tobulą foną ramioms, lėtoms kelionėms. Pietuose gamta tampa laukinė ir ryški. Kampanija, Kalabrija, Apulija ir Sicilija - regionai, kur Viduržemio jūra atsiskleidžia visu grožiu.

Italijos gamta neapsiriboja vien kalnais ar jūra - čia slypi ir ugnikalnių galia. Italija įžymi ir savo garsiaisiais ugnikalniais - šiuo metu miegančiu Vezuvijumi netoli Neapolio ir labai aktyvia Etna Sicilijoje. Etna, Sicilijoje, - aukščiausias aktyvus ugnikalnis Europoje, kurio šlaituose žmonės augina vynuoges ir alyvmedžius. Italijos salos - Sardinija ir Sicilija - pasižymi savitu gamtos charakteriu.

Šventės ir tradicijos

Religinės, kultūrinės ir istorinės šventės yra tiesiogiai perpildžiusios Italijos kalendorių, todėl prieš išvykstant vertėtų pasidomėti, kas, kur ir kada vyksta.

• Venecijos karnavalas: Vienas garsiausių pasaulyje, vykstantis prieš gavėnią vasario mėnesį. Miestas atgyja su tradicinėmis kaukėmis, istoriniais kostiumais ir prabangiais baliais istoriniuose rūmuose.
• Palio žirgų lenktynės Sienoje: Istorinės žirgų lenktynės, vykstančios du kartus per metus - liepos 2 d. ir rugpjūčio 16 d. Sienos miesto centrinėje Piazza del Campo aikštėje.
• Verona Opera Festival: Vyksta įspūdingame romėnų amfiteatre Arena di Verona nuo birželio iki rugpjūčio, statomos garsiausios operos po atviru dangumi.
• Vynuogių derliaus šventės: Vadinamos „Vendemmia“, vyksta rugsėjo-spalio mėnesiais visuose Italijos vyndarystės regionuose.

Praktinė informacija keliautojams

Kelionės į Italiją visada palieka įspūdį, nes čia kiekvienas miestas turi savo charakterį, istoriją ir skonį. Keliautojai čia turi iš ko pasirinkti, nuo miestų, kurie atrodo tarsi atvirutės, iki auksinių paplūdimių ir kvapą gniaužiančios gamtos.

Geriausias laikas aplankyti

Italijoje galima keliauti visus metus, tačiau tinkamiausias metas priklauso nuo to, ką norite pamatyti ar nuveikti. Puikus metas lankytis Italijoje, kai oras yra malonus (15-20 °C), o kraštovaizdžiai pasipuošia žydinčiomis gėlėmis. Pavasaris (balandis-birželis) ir ruduo (rugsėjis-spalis) - geriausias metas miestų ir gamtos pažinimui, nes temperatūra maloni, o turistų mažiau. Norintiems pasimėgauti saulės voniomis ir fantastiškais paplūdimiais, kelionę geriau planuoti liepos - rugsėjo mėnesiais, kai saulė pasiekia zenitą, o oras sušyla iki +30 laipsnių karščio. Žiemos mėnesiai puikiai tinka slidinėjimui Alpėse, o švelni žiema pietuose (8-15 °C) taip pat gali būti maloni kelionėms.

Kelionės dokumentai ir saugumas

Lietuvos Respublikos piliečiui vykstant į Italiją reikalinga turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Dokumentas privalo galioti visą numanomą buvimo šalyje laikotarpį. Lietuvos užsienio reikalų ministerija patikina, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstant į šią valstybę, vizos nereikia. Italija yra saugi šalis tiek pavieniams keliautojams, tiek šeimoms. Didesniuose miestuose, tokiuose kaip Roma ar Neapolis, verta saugotis kišenvagių turistinėse vietose. Tačiau smurtiniai nusikaltimai itin reti, o vietiniai gyventojai dažnai linkę padėti turistams. Kaimiškuose regionuose žmonės itin draugiški, o mažose bendruomenėse vis dar vyrauja svetingumo kultūra.

Susisiekimas ir transportas

Italijoje keliauti galite naudojantis metro, autobusais, tramvajais, o Venecijoje net gondolomis. Jei lankysitės sostinėje, patogiausia bus važiuoti metro. Trimis pagrindinėmis linijomis lengvai pasieksite garsiausius miesto objektus. Greitieji traukiniai Italijoje gali būti nepaprasta patirtis kaip moderniai ir greitai per porą valandų atsidurti visiškai kitame Italijos pakraštyje.

Kainos ir išlaidos

Pietūs nebrangiame restorane asmeniui jums kainuos apie 15 eurų, trijų patiekalų vakarienė vidutinio lygio restorane - 65 eurus, kapučino kavos puodelis apie 2 eurus, nedidelis kolos buteliukas - 2,5 eur. Kainos restorane gali būti didesnės tiems, kas sėdi prie staliukų, negu tiems, kas sėdi prie baro. Sutaupyti Italijoje galima naudojantis nuolaidomis nepilnamečiams, studentams ir senjorams.

Svarstant įvairius apgyvendinimo variantus svarbu apsispręsti, kokie jūsų lūkesčiai ir galimybės kelionės metu. Jei taupote, galite rinktis įvairius hostelius, kurių kaina svyruos nuo 18 iki 40 eurų. Toliau nuo centro esantys viešbučiai bus pigesni, bet pasižiūrėkite, ar viešojo transporto išlaidos nekainuos dar daugiau nei arčiau centro esantis viešbutis. Jei keliaujate su šeima, patartina rinktis apartamentus su virtuvėle, nakčiai tai gali kainuoti 70-150 eur.

Kodėl Italija? Apibendrinimas keliautojui

tags: #italija #meno #ir #kulturos #lopsys

• Vaikų breiko užsiėmimai
• Nėščiųjų sveikatos priežiūra
• visas Billo Murray kelias: nuo komedijos scenos iki Holivudo aukštumų
• Kaip sėkmingai atsisveikinti su sauskelnėmis
• Kaip saugiai mėgautis safariu ir keturračių pramogomis