Ketvirtasis Trimestras: Esminis Laikotarpis Po Gimdymo

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas, unikalus ir sudėtingas procesas, kuris prasideda nuo apvaisinimo ir baigiasi gimdymu. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Nėštumo trukmė nuo paskutinės menstruacijų pradžios iki gimdymo paprastai yra apie 40 savaičių. Šis laikotarpis yra suskirstytas į tris trimestrus, kiekvienas apie 13-14 savaičių trukmės, kurie atspindi skirtingus vystymosi etapus.

Tačiau be šių gerai žinomų etapų, egzistuoja ir mažiau aptariamas, bet ne mažiau svarbus, "ketvirtasis trimestras" - pogimdyminis laikotarpis, reikalaujantis ypatingo dėmesio ir priežiūros tiek motinai, tiek kūdikiui, tiek visai šeimai.

Kas yra Ketvirtasis Trimestras?

Pogimdyminis laikotarpis arba kitaip - ketvirtasis trimestras - prasideda su naujagimio užgimimu. Kitais žodžiais tariant, tai yra pogimdyminis laikotarpis, kuris trunka maždaug iki 8 savaičių po gimdymo. Šiuo laikotarpiu dažniausiai sumažėja pirmojo trimestro nemalonūs pojūčiai, atsiranda daugiau energijos, o taip pat galite pirmą kartą pajusti kūdikio judesius. Daugeliui moterų tai yra maloniausias nėštumo etapas. Šis laikotarpis yra labai jautrus ir reikšmingas periodas tiek mamai, tiek vaikeliui. Jis tęsiasi iki 8 savaičių po gimdymo.

Kodėl Ketvirtasis Trimestras yra Svarbus, bet Mažai Aptariamas?

Deja, vis dar neretai socialinės medijos, filmai, reklamos sukuria nerealų motinystės ir tėvystės įvaizdį, taip suklaidindami pirmakarčius tėvelius. Medicinos specialistai pastebi, kad vis dar per mažai kalbama apie fizines problemas, moters gijimą ir atsistatymą, tiek fiziškai, tiek emociškai. Gal ne tiek daug apie pogimdyminį laikotarpį kalbama todėl, kad jis dažnai yra sunkus tiek fiziškai, tiek psichologiškai, o mamos dažnai nori būti tobulos, perfekcionistės ir nenori pasakoti apie patiriamus jausmus, gali jausti gėdą, kad, tarkim, nuo pat pradžių nesijaučia laimingos dėl kūdikio gimimo. O taip tikrai gali būti. Šis laikotarpis yra kupinas virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus.

Apie ketvirtąjį trimestrą džiugu, kad kalbama vis dažniau. Įdomu tai, kad įsivyrauja naujos tendencijos - jei anksčiau pogimdyminis laikotarpis būdavo stipriai idealizuojamas, dabar socialinėse medijose gausu ir „atvirumo“, parodoma, koks šis metas gali būti sunkus. Tačiau nėra vienos tiesos, kaskart jis gali būti kitoks, ir jame gali būti įvairių emocinių bei fizinių išgyvenimų.

Pokyčiai Mamos Organizme Ketvirtajame Trimestre

Mamomis tapusios moterys įvardija, jog dalį iššūkių joms kelia fiziniai pokyčiai ir pakitę fiziologiniai procesai. Kalbant apie fizinius sunkumus - tai pirmiausia visi, susiję su gimdos susitraukimu, gijimu.

Fiziniai iššūkiai ir kūno gijimas:

• Gimdos susitraukimai ir lochijos: Savaitėmis besitęsiančios lochijos (pogimdyvinės išskyros), gimdos susitraukimų skausmas. Gimdos susitraukinėjimas yra skausmingas, tačiau būtinas procesas.
• Gijimas po gimdymo: Po cezario pjūvio operacijos gyjanti žaizda, tarpvietės plyšimai ir gijimas.
• Diskomfortas šlapinantis ir tuštinantis: Baimė ir nemalonūs fiziniai pojūčiai šlapinantis, tuštinantis, deginantis pojūtis šlapinantis ar tuštinantis.
• Maitinimo krūtimi problemos: Mastito susidarymas krūtyse, spenelių jautrumas dėl intensyvaus žindymo.
• Kiti kūno pokyčiai: Padidėjęs prakaitavimas, plaukų slinkimas, kūno svorio padidėjimas ir pan.

Kol kūnas gyja ir atsistato, moterys jaučia skirtingo intensyvumo skausmą, maudimą, diskomfortą, todėl juda ramiau, lėčiau ir atsargiau. Supraskime, moters kūnas turi galią savyje nuausti kūną naujai gyvybei, ją išnešioti ir pagimdyti! Tai rodo, kad nėštumas ir gimdymas yra nesusakomai didelis darbas, didelė apkrova ir išbandymas moters kūnui, tačiau fiziologinės funkcijos pačios atsistato pagal natūralų savalaikį tempą. Svarbu įsiklausyti, pasitikėti kūno išmintimi, pasirūpinti juo, gerbti, kad ir kokie pokyčiai jame vyktų, bei duoti pakankamai laiko visiems procesams sugrįžti į savo vėžes.

Emociniai ir Psichologiniai Iššūkiai Motinystės Pradžioje

Kadangi mūsų fizinė sveikata glaudžiai susijusi su emocine gerove, gimdyvė gali išgyventi įvairaus stiprumo liūdesį, nerimą, baimę, nesaugumą ir pan. Emociškai - nuotaika gali svyruoti nuo euforijos iki depresijos, būti nepaaiškinamų ašarų. Ypač dažnais palydovais tampa nuovargis ar pervargimas dėl miego ir poilsio stokos. Kitoms mamoms slogi emocinė savijauta gali užsitęsti, sunkėti ar peraugti į psichikos sutrikimą.

Psichologiniai aspektai ir emocijų pokyčiai:

• Dideli lūkesčiai: Kūno gijimo procesas apsunksta toms moterims, kurios kelia sau didelius lūkesčius, kuria tobulus planus, turi klaidingas nuostatas ir įsitikinimus pogimdyminio laikotarpio atžvilgiu. Jei moteris viliasi greitai sustiprėti po gimdymo ir būti nepriekaištinga savo vaikui, vyrui bei sau pačiai, tačiau, kūno atsistatymo procesui užtrukus ar atsiradus komplikacijoms - nusimena, nusivilia savimi ir jaučiasi nuvylusi aplinkinius.
• Gėda ir kaltė: Apmaudą jaučia ir tos moterys, kurios prisiriša prie, jų manymu, geriausio gimdymo scenarijaus, jį idealizuoja, atmesdamos kitas alternatyvas. Dar kitos moterys jaučia gėdą, kaltę ar pyktį, jei jų motinystės pradžia skiriasi nuo tos, apie kurią rašoma ar rodoma visuomenėje: jei nepavyksta pagimdyti pačiai, jei nesigauna sklandžiai žindyti ar trūksta pieno, jei iš karto nepajaučia stipraus ryšio su vaikeliu ir pan.
• Pokytis iš žinomo į nežinomą: Vaikelio gimimas sukuria daug pirmų kartų, o tai, ką darome pirmą kartą, yra nauja ir nepažinta, sukelia tam tikrą nerimo, neužtikrintumo ir nesaugumo lygį. Moteris išgyvena pokytį nuo žinomo prie nežinomo.
• Naujas motinos vaidmuo: Moteris taip pat mokosi priimti naują motinos vaidmenį, ypač, jei yra pirmą kartą gimdžiusi. Ji „matuojasi“ motinystės vaidmenį ir visus juos perrikiuoja pagal naują prioritetų tvarką. Ilgainiui moteris peržiūri ir jau turimus gebėjimus, mokosi naujų įgūdžių, bando derinti skirtingas pareigas ir atsakomybes.
• Netektys: Su šiais pasikeitimais ir naujumais moteris išgyvena ir tam tikras netektis: gyvenimo, kuomet daugiausiai buvo atsakinga tik už save, netekimą; nepertraukiamo miego nebeturėjimą; laisvės apribojimus ir pan.

Dėl šių po gimdymo atsiradusių fizinių ir psichologinių iššūkių bent minimalius emocijų, kūno ar elgesio pokyčius patiria kiekviena mama. Ir tai yra normali, žmogiška reakcija į didelį pasikeitimą - adaptaciją po vaikelio gimimo.

Pagalba ir Pasiruošimas Ketvirtajam Trimestrui

Šis laikotarpis yra labai jautrus ir reikšmingas periodas tiek mamai, tiek vaikeliui, todėl palankiausia apie jį domėtis dar nėštumo metu. Tuomet užklupę sunkumai - o jų būna pačių įvairiausių, neatrodo tokie gąsdinantys, sunkūs arba bent jau žinoma, kaip juos įveikti, kas gali padėti ir pan. Visada akcentuojama, kad labai svarbu pasiruošti ne tik gimdymui, o jis dažniausiai trunka iki paros, bet būtent pogimdyminiam laikotarpiui.

Patarimai mamoms ir šeimoms:

• Šeimos transformacija: Kai gimsta kūdikis - gimsta trys nauji žmonės: mama, tėtis ir vaikas. Tapimas tėvais yra tikrai viena svarbiausių žmogaus gyvenimo transformacijų.
• Pasiruošimas: Jei pora teoriškai ruošiasi šiam įvykiui, tada gali bent įsivaizduoti, kokie išgyvenimai, iššūkiai jų laukia, tačiau, žinoma, kiekviena šeima yra unikali ir tikrai visko iš anksto nenuspėsi ir nesuplanuosi. Reikia būti atviriems įvairiems pokyčiams, stengtis neturėti lūkesčių, griežtų taisyklių, priimti naują gyvenimo etapą, savo emocijas.
• Bendravimas ir palaikymas: Svarbu kalbėtis apie tai ne tik su savo partneriu/-e, bet ir su šeimomis, kurios dažnai patiria labai panašius jausmus - tiek džiaugsmus, tiek nuopolius, tik apie tai viešai nekalba. Svarbu ne tik žinoti apie subjektyvius kitų išgyvenimus, bet ir tai, kas tiksliai vyksta su moters (o kartais ir vyro) kūnu bei emocijomis po gimdymo, kaip reaguoti ir kaip susitvarkyti su įvairiais iššūkiais, ir turėti betarpišką palaikymą.
• Saviugda ir žinių semtis: Būsimiems tėvams linkėtina skirti dėmesio pasiruošiant ne tik gimdymui, bet ir pogimdyviniam laikotarpiui. Semtis žinių, susikurti žmonių, kurie palaiko, ratą ir nebijoti klausti, dalintis ir ieškoti pagalbos, kai jos reikės.
• Rūpinkitės savimi: Nors gimus kūdikiui visą savo dėmesį, energiją atiduodame jam, tačiau turime nepamiršti savęs ir atliepti savo poreikius - turime skirti pakankamai laiko fiziniam atsistatymui, nespausti savęs dėl nesvarbių dalykų, palepinti savo kūną masažais, skaniu maistu, prašyti pagalbos. Juk ne veltui sakoma: laiminga mama - laimingas mažylis.
• Tėčių vaidmuo: Tėčiai taip pat labai aktyviai domisi ir dalyvauja kursuose, nes jiems tenka taip pat labai svarbus vaidmuo tiek gimdymo procese, tiek rūpinantis mažyliu.
• Praktinė pagalba: Vietoje drabužėlių ar žaislų naujagimiui, dovanokite dėmesį ir laiką naujiems tėveliams. Pavyzdžiui, pasisiūlykite atnešti jiems pietus ar tiesiog išnešti šiukšles. Domėkitės, kaip jaučiasi nauji tėvai, palaikykite juos savo dėmesiu ir rūpesčiu.

Neseniai pagimdžiusių moterų patirtys skatina atviriau kalbėti ir plėsti suvokimą apie jų savijautą po gimdymo. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas.

tags: #isvestas #trimestras #angliskai

• skaitykite daugiau apie Henriko Žustauto sportinius pasiekimus
• Mitybos svarba vystymuisi
• ugdymas ir erdvės vaikams Avižienių darželiuose
• Kaip išplakti standžius baltymus
• inovatyvus ekologinis ugdymas