Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Ką svarbu žinoti kiekvienai dirbančiai šeimai?
Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas. Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių. Taip pat darbdavys privalo užtikrinti lygias galimybes mokytis, kelti kvalifikaciją, gauti lengvatas, vienodai vertinti darbą ir mokėti vienodą užmokestį už tokį patį ar lygiavertį darbą, taikyti vienodus atleidimo kriterijus (išskyrus įstatymų numatytas išimtis nėščiosioms ir tėvams).
Nors kasmetinės atostogos priklauso visiems darbuotojams, Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus. Be to, šiems darbuotojams netaikomas reikalavimas būti nepertraukiamai išdirbus bent šešis mėnesius toje darbovietėje, norint gauti pirmąsias kasmetines atostogas.
Bene plačiausiai žinomos teisės yra susijusios su tikslinėmis atostogomis vaikui gimti ir auginti:

Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą. Jei tokio pasiūlyti negali arba darbuotojas nesutinka, darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal tam tikras taisykles, dažnai numatant išeitinę išmoką.

Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Draudžiama jas skirti dirbti kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis. Jei darbas kelia pavojų, darbdavys privalo perkelti į kitą tinkamą darbą. Taip pat šios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti naktį, viršvalandžių, budėti ar vykti į komandiruotes be jų sutikimo. Jos turi teisę į apmokamą laiką sveikatos patikrinimams nėštumo metu.
Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys įpareigotas peržiūrėti jos atliekamas užduotis, darbo vietą bei užtikrinti saugumą jai ir kūdikiui. Darbdavys, gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, vertina galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai. Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Perkeltai darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis.
„Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą, neturintį neigimo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis. Taigi darbdavys, gavęs darbuotojos pažymą apie nėštumą, turi įvertinti visas galimas rizikas, atsižvelgiant į konkretaus darbo pobūdį bei gydytojo pažymoje pateiktas rekomendacijas“, - apie darbdavio atsakomybes kalbėjo Darbo inspekcijos atstovė.
Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.
Nėščiosios ir tėvai, auginantys mažus vaikus, turi papildomą teisinę apsaugą nuo atleidimo iš darbo.
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. Taigi, jeigu su nėščia darbuotoja yra sudaryta, pvz., terminuota darbo sutartis, ją galima nutraukti iš karto suėjus terminui, nelaukiant, kol kūdikiui sukaks 4 mėnesiai. „Visais kitais atvejais nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą ją nutraukti“, - sakė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį savo noru yra teisėtas tik tada, kai jis išreiškia tikrąją ir laisvą darbuotojo valią. VDI praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai į darbą iškviečiami skubiai, jiems pateikiami dokumentai neva „dėl klaidų”, o realiai - pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokiose situacijose darbuotojai neretai net nesupranta, ką pasirašo, o tik vėliau sužino, kad darbo santykiai nutraukti. „Darbdavys neturi teisės versti darbuotoją rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ar gauti jo parašo apgaulės būdu. Pasak jo, darbdavio daromas spaudimas, skubinimas, grasinimai ar dokumentų pateikimas klaidinančiomis aplinkybėmis yra neteisėti veiksmai. Tokiu atveju darbuotojas gali būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, jam gali būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės prastovos laiką, taip pat - turtinė ir neturtinė žala.
Jeigu darbuotojas supranta, kad prašymą nutraukti darbo sutartį pasirašė neapgalvojęs arba ne iki galo suvokdamas pasekmes, jis turi teisę per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos jį atšaukti, jeigu darbo sutartis dar nėra nutraukta. Jeigu prašymas nutraukti darbo sutartį neatitiko tikrosios darbuotojo valios, tai įrodyti turi pats darbuotojas. VDI konsultacinėje veikloje nuolat sulaukia darbuotojų klausimų dėl darbdavių spaudimo išeiti iš darbo savo noru. „Darbuotojams rekomenduojame neskubėti pasirašyti jokių dokumentų, ypač jei jie pateikiami skubiai ar be aiškaus paaiškinimo. Visada verta išsamiai susipažinti su dokumentų turiniu ir pasikonsultuoti”, - pažymi Š. Jeigu darbuotojui daromas psichologinis spaudimas, naudojamas mobingas ar apgaulė, jis turi teisę kreiptis su skundu į VDI arba ginti savo teises darbo ginčų komisijoje.
Vienas iš klausimų, galinčių kilti apie nėštumą sužinojusioms moterims - kada pranešti darbdaviui. Lietuvos įstatymai nenumato konkretaus termino, kada darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą - nėščioji pati tai nusprendžia. Besilaukiančias gali neraminti, kad ši žinia pakeis santykius su darbdaviu ar kolegomis, mat darbdavys privalo į ją reaguoti ir prireikus keisti darbo sąlygas ar net pareigas nėščiajai. Ir šiuo atveju darbuotoją saugo DK įstatymai, bet tik tuo atveju, jeigu nėštumo faktas darbdaviui žinomas.
I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžė, kad teisė į Darbo kodekse (DK) numatytas garantijas ir nėščiųjų apsaugą atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Nėščia darbuotoja laikoma moteris, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.
Lygių galimybių kontrolės tarnyba pridūrė, kad neretai mažus vaikus auginančios darbuotojos patiria sunkumų grįžti į darbą iš motinystės atostogų, taip pat patiria kliūčių įsidarbinant, potencialūs darbdaviai jų klausinėja nepriimtinų klausimų apie asmeninį gyvenimą.
Pagal Moterų ir vyrų lygų galimybių įstatymą, iš darbo ieškančių asmenų draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus atskirai numatytus atvejus), privatų gyvenimą ar šeimos planus. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti, kad kandidatas atrankoje nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo.
„Statistika Lietuvoje rodo, kad moterys daug dažniau nei vyrai išeina vaiko priežiūros atostogų ir dažniau atlieka vaiko priežiūros funkcijas šeimoje. Darytina išvada, jog moterys dažniau „iškrinta“ iš darbo rinkos ir susiduria su didesne rizika patirti diskriminaciją“, - Delfi sakė tarnybos atstovas.
