Nėštumas: Iššūkių ir virsmo kelias moters gyvenime

Apie pastojusią moterį tik ir kalbama, kokia ji ypatinga, kokia nuostabi jos būklė. Tačiau nereta prisipažįsta, kad tapusi nėščia šiek tiek nusivylė. Kaip viena skaitytoja įvardijo, atrodo, gyvenimo šventė vyksta, o tu stovi kažkur už durų ir tavęs neįleidžia vidun… Nesijauti nei labai graži, nei labai ypatinga, tiesiog nei šiokia, nei tokia… Išties, nėštumas - ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir daugybė fizinių bei emocinių išbandymų, kurie moters gyvenimą pakeičia iš esmės.

I. Nėštumas - ne tik džiaugsmas, bet ir išbandymas

Socialiniai lūkesčiai ir realybė

Noras garbinti nėščiąją atėjęs iš senų laikų, ypač krikščionybės, todėl natūralu, kad ir šiandieninės moterys, kurios laukiasi, turi tam tikrų lūkesčių - jos jaučiasi ypatingos ir vykdančios stebuklingą misiją, todėl ir tikisi iš aplinkinių labai daug. Gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė pataria traktuoti savo būseną šiuolaikiškai: šiandien nėštumas - moters prigimtinė funkcija, teisė ir galimybė, ja reikia didžiuotis ir priimti kaip milžinišką dovaną. Paprasčiausiai reikia džiaugtis - „aš pastojau!“, tai daug didesnė dovana, nei laimėti loterijoje milžinišką sumą pinigų, juk neprašytumėte, kad kas nors jums padėtų juos išleisti. Jeigu pastojusi moteris sugeba džiaugtis, tai ir aplinkiniai tarsi šildosi jos laimės spinduliuose.

Svarbu prisiminti, kad nėštumas yra visiškai normali būsena sveikai moteriai, antraip žmonija nebūtų išlikusi. Tačiau šis laikotarpis yra artimiausių žmonių - giminių, tėvų, draugų, bendradarbių santykių išbandymas. Jei nors truputį dvejojama, ar gerai čia nutiko, kad pastojo, arba baiminamasi: „O kas dabar bus, kaip man pavyks…”, ko gero, gero tuomet nelauk. Moteris nuolat nervinsis ir, ko gero, vaizdžiai tariant, blogieji demonai gali atlikti savo juodus darbelius. Tie demonai - tai įtampos paskatinta tam tikrų hormonų veikla. Baiminamasi be reikalo, juk didžioji dalis nėštumų baigiasi gerai - kūdikiai išnešiojami ir puikiausiai pagimdomi. Todėl dar kartą kartoju - nėštumas turi būti sutiktas su šypsena - „Štai ir mūsų gatvėje šventė”, tik tuomet viskas ir klostysis puikiai.

Artimųjų požiūris

Paprastai skeptiškiausia iš artimųjų visuomet būna… anyta. Jos nuomone, dažniausiai besilaukianti marti pati nežino, ko nori. Nėščioji laukia savito garbinimo, o jos vyro mama šią būseną tarsi truputį sumenkina: „Visos išnešiojo, išnešiosi ir tu…” Kitas, priešingas, polius - besilaukiančiosios mama - ši linkusi labai gailėti savo dukters, labai užjausti ir bet kokį menkniekį išpūsti kaip dramblį. Kažin ar tai gerai, nes besilaukiančioji pradeda iš nėštumo „daryti ligą”.

Judaizmas turi labai gerą požiūrį į įvairiausius nėščiųjų patiriamus nemalonius pojūčius - jos garbinamos kaip neįtikimai stiprios ir gebančios susitvarkyti su visomis nėštumą lydinčiomis negandomis. Krikščionybė žiūri šiek tiek griežčiau - blogumai, lydintys nėščiąsias, gali būti traktuojami kaip atpildas už nuodėmes.

Vyro vaidmuo nėštumo metu

Dar viena didelė klaida, kai pastojusi moteris įsivaizduoja, kad jos partneris ims skaityti jos mintis ir taip tenkinti kiekvieną norą. Niekada taip nebus, nebent ji užrašytų tai ant popieriaus ir labai aiškiai suformuluotų, nes niekada negali žinoti, kaip vyras interpretuos netgi aiškiai išsakytas mintis, jie gi kitokie, kad ir ką kalbėtume. Tuo ypatinguoju periodu nėščioji tikisi iš savo kūdikio tėvo daugiau atjautos ir švelnumo.

Mylimas vyras sulauks tiek palaikymo, kiek to jis yra išmokęs savo šeimoje, kaip jis augo, kaip ten buvo žiūrima į moterį ir apskritai į moteriškąjį pasaulį. Galbūt nauja šeima jau spėjo susikurti ir savo tradicijų, kurios priimtinos abiem pusėms, tuomet tai nuostabu. Be jokios abejonės, labai daug priklauso ir nuo to, ar kūdikis lauktas ir jo tikėtasi. Paprastai tų porų, kurioms teko įdėti daugiau pastangų, reakcija į išsvajotą nėštumą yra iš tiesų kitokia. Tokios poros pas gydytojus lankosi kartu, tai ne tik moters reikalas - išnešioti kūdikį, abu partneriai įdeda labai daug pastangų.

Blogiausias variantas, kai vyras neplanavo, tačiau taip „nutiko”. Moteris džiaugsis bet kuriuo atveju, o vyrui tai bus ne itin maloni žinia, ypač jei vaikelis - jau ne pirmas… Lūkesčiai nedūžta tada, jei abiejų šeimos narių jie yra vienodi, o ne vieno kurio. Graudu, kai subrendęs vyras aiškina: „Mes norėjome vaikų, bet dar ne dabar, kažkaip per anksti…” Taip ir norisi pasakyti: „O kodėl tuomet taip neatsakingai mylitės?”

Sužinojusios didžiąją naujieną apie nėštumą būsimos mamytės kaipmat susirūpina savo savijauta. Tačiau retai kada pagalvoja apie mylimąjį, kurio laukia ne mažesnis tėvystės išbandymas. Kartais moterys patiria daug nusivylimo būtent dėl to, kad jų mylimieji žinią apie nėštumą priima ne taip, kaip jos tikėjosi. Tačiau atidžiau pažiūrėjus tampa akivaizdu, kad naujiena ir pateikta buvo ne taip, kaip derėjo.

Taigi, pirmas dalykas - nuostata. Šis pokalbis skirtas ne tikrinti vyro reakciją, o pranešti jam žinią. Ir ne bet kokią, o džiugią, „dailiai supakuotą“, tarsi dovaną. Paruoškite romantišką vakarienę, pasidžiaukite vienas kito draugija ir po intymių akimirkų „įteikite dovaną“. Būtent šiuo momentu vyras jaučia ypatingą buvimo su jumis palaimą, tad žinią apie palikuonis yra linkęs priimti daug geranoriškiau. Jo pasąmonėje yra stipriai susiję „meilės aktas“ ir giminės pratęsimas. Žinoma, jei vaikelio ilgai laukta ir žinote, kad vyras labai jo nori, galima pasakyti tai ir paprastai, be jokių papildomų „dekoracijų“. Kuo vyras labiau laukė vaikelio, tuo jam tas įvykis svarbesnis. O jei dar tą žinią gražiai pateiksite - vyras jausis devintame danguje. Griežtai draudžiama žinią apie nėštumą pranešti barnio metu ir „mesti kaip kozirį“.

Jeigu vis dėlto pirmoji reakcija neatitiktų jūsų lūkesčių, nenusiminkite. Pagalvokite apie du dalykus: pirma, kaip jūs pati reagavote ir ar tikrai buvo vien džiaugsmo jausmas, o galbūt nerimavote, išsigandote? Tad vaikelio tėtis taip pat turi teisę pereiti visus adaptacijos etapus. Reakcija, visų pirma, priklauso nuo to, kaip vyras priima žinią - kaip pavojų ar kaip galimybę. Jei kaip pavojų („Siaubas, aš nieko rimto su ja neplanavau“, „Ė, sauskelnių mano dienotvarkėje nėra“), tuomet užplūsta noras bėgti. Kita vertus, tai žinia apie pokytį. O reakcijoms į tokias žinias galioja savi dėsniai, kuomet vidinę būseną galima palyginti su amerikietiškaisiais kalneliais: daug įvairių emocijų vienu metu, kurie akimirksniu keičia vienas kitą ir pačiam sunku susigaudyti, koks konkrečiai jausmas užplūdo. Pagal pirminę žmogaus reakciją negalima spręsti apie jo požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Reakcija rodo reagavimo stilių.

Vyro situaciją ir jausmus, kai jo moteris laukiasi, galima palyginti su teatru. Kai moteris laukiasi, vyras jaučiasi kaip režisierius („Viską suorganizuosiu, viskuo pasirūpinsiu, pagalvosiu apie tai ir tai, dar padarysiu tą ir aną...“), kaip scenos darbininkas („Ką pasakys, tą ir padarysiu, neprašo - reiškia nereikia“), arba kaip žiūrovas („Na, ką spektaklis prasidėjo - pasėdėsiu, pažiūrėsiu, nepatiks - išeisiu, patiks - pasiliksiu, o gal ir gėlių dar nunešiu...“). Moteris nėštumo metu yra dvigubai jautresnė nei įprastai. Todėl ir elgesys su ja turėtų būti atsargesnis, dėmesingesnis ir atidesnis.

O moterims svarbu nepamiršti, kad projekte „Nėštumas“ dalyvauja ir vyras, kuriam taip pat reikalinga suteikti tam tikras pareigas ir paskirti funkcijas, kad jis nesijaustų „gelbėjimosi ratu“, o jaustųsi „valtimi“. Geras tėtis supranta, kad mažylis pilvelyje nuo pat užsimezgimo yra žmogutis, norintis, kad abu tėveliai jo lauktų, mylėtų ir su juo bendrautų. Vaikelio savijauta nėštumo metu labai priklauso nuo moters savijautos. Jei būsimoji mamytė bus rami, saugi, dažniausiai laiminga, taip jausis ir mažylis. Vyrai turėtų priimti nėštumo toksikozę, staigią nuotaikų kaitą ir skonio permainas kaip natūralius dalykus ir padėti moteriai, kai ši jaučiasi prastai. Taip pat pasirūpinkite palengvinti moters buitį, kad ji daugiau pailsėtų, nekeltų sunkių daiktų, nenešiotų pirkinių krepšių ir pan. Bendraukite su mažyliu pilvelyje. Nustatyta, jog kūdikiai įsčiose geriau girdi žemus vyriškus balsus, dėl to tėčio balsas jam ypač malonus. Kalbindami savo vaikelius būsimi tėčiai turi progą pajusti bendravimo džiaugsmą, nes labai smagu, kai į žodžius atsakoma stuksenimu.

Kartais reikia partnerės pagalbos, kad vyras atkreiptų tinkamą dėmesį į nėštumą, kad galėtų aktyviai dalyvauti laukime. Moteriai reikia leisti vyrui suprasti, kad jis yra svarbus, galintis jums pagelbėti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kadangi labai dažnai vyrams sunku kalbėti apie savo baimes, moterys galėtų pačios inicijuoti pokalbį ta tema. Moteris turėtų papasakoti vyrui, kas vyksta su ja, kokius pokyčius ji pati jaučia, ką naujo atranda savo vidiniame pasaulyje, kaip elgiasi kūdikis ir pan.

II. Fiziniai ir emociniai iššūkiai nėštumo metu

Kūno pokyčiai ir savijauta

Nėštumas, kad ir kaip žiūrėtum, yra didelis fizinis pokytis. Moters kūnas tampa naujos gyvybės namais. Tai didelis stebuklas, kurio mistikos negali paneigti net kartais visagaliu besijaučiantis mokslas. Moters organizmui tai šokas, iššūkis ir nemažas stresas. Pokytį savo organizme moteris aptinka labai greitai. Kūnas tampa sunkesnis, formos tampa apvalesnėmis, atsiranda keistų jutimų, potyrių, norų. Kūnas pradeda diktuoti savo norus kaip niekada aiškiai - jis nori vieno ar kito maisto, į kažką negali net pažiūrėti, kartais būna baisiai nuvargęs ir gali miegoti ištisą parą, o kartais užpuola tokios energijos bangos, kad tik spėji suktis.

Dažnai moteris pirmą kartą taip ryškiai savo gyvenime patiria jausmą, jog ne ji vadovauja savo kūnui, jog mūsų organizmas turi tokį gilų vidinį žinojimą, kad prieš jį sąmonė atrodo tik menkas pradinukas. Tai, ko reikia šiuo metu, tai tik leisti ir padėti savo kūnui atlikti šį nuostabų darbą. Reikia įsiklausyti ir išgirsti jo siunčiamus signalus.

Nėščiųjų pykinimas

Neretai pastojusios moterys yra įsitikinusios, kad nėščiųjų pykinimas - tai maždaug tas pats, kai „ne to suvalgiau”, o tai didžiulis skirtumas. Neretai pykina nuo ryto iki vakaro, vemiama nuolat, būsena tikrai ne pati maloniausia ir tikrai nepanaši į tą, kaip įsivaizdavo. Labai svarbu, kaip moteris vertina savo būseną - ar kaip Dievo siųstą bausmę, kurią reikia iškęsti ir pralaukti, ar kaip neatsiejamą nėštumą palydovą, kuris praeis, anksčiau ar vėliau. Nereikia vaidinti kankinės ir laukti, kad dėl sunkaus nėštumo visi aplinkui jus šoktų nuolankiausius šokius, eikite pas gydytoją ir ieškokite pagalbos. Geros emocijos gelbėja nuo nėščiųjų pykinimo, tačiau yra ir vaistų, jeigu reikia, tai galima ir skirti. Neįsijauskite į kankinės ir didvyrės vaidmenį, tada teks mažiau nusivilti, nes niekas, išskyrus jus pačią, gali ir nesuprasti, kaip blogai jaučiatės. Įsiklausykite į save, pabandykite „išgirsti”, ko nori jūsų organizmas, ir jūs tikrai atrasite, kaip palengvinti šį laikotarpį.

Gimdymo baimė

Nėštumas išprovokuoja begales baimių. Ir tai nėra kažkas keisto, kažkas, ko neturėtų būti. Jei tokias baimes aptinkate savyje, tai svarbu suprasti, jog baimė yra natūralus jausmas. Gimdymo baimė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių baimių. Pirmas gimdymas gali būti sunkus, todėl gimdymo baimė greičiausiai susijusi su skausmo bei nežinomybės dėl sėkmingos gimdymo baigties baime ir tai visai natūralu. Juk nesinori, kad kartotųsi neigiama patirtis. Kontrolė ir žinių gausa užslopina intuiciją, gebėjimą remtis savo vidiniais pojūčiais, sunaikina pasitikėjimą bei atvirumą kūno ir psichikos signalams. Sutrukdo tai patirti kaip jus keičiantį išbandymą. Baimė neleidžia atsiverti patirčiai, gimdymas išlieka sąmonėje tik kaip skausmas, kurį reikia iškentėti ir išbraukti tą dieną iš savo gyvenimo.

Nėštumo metu galima mokytis sukurti tinkamą santykį su savo baime. Visų pirma reikia leisti sau įsisąmoninti, ko iš tikrųjų bijote. Baimė - svarbus signalas, kad mūsų laukia išbandymas, krizė, pokytis, ir tam reikia pasiruošti. Tai nėra tas pasiruošimas, kai, pavyzdžiui, puolama skaityti viską apie gimdymo komplikacijas. Svarbu pasakyti, jog nėštumo pradžioje neverta save gąsdinti mintimis apie gimdymą ir fantazijomis, kaip ten bus. Ne viena moteris yra paliudijusi, jog tiek pats organizmas, tiek ir visa moters psichika, pasiruošia gimdymui. Viena iš priežasčių, padedančių nugalėti šią baimę, yra vis didėjantis ryšys su savo vaikeliu. Juk nėštumo pradžioje sunku net įsisąmoninti, jog tame dar mažame pilve kažkas gyvena.

Svarbu gauti realios informacijos apie gimdymo procesą. Dažniausiai apie gimdymą kalbama, kaip apie baisų dalyką ir tai moteris nuteikia laukti kažko labai nemalonaus. Įrodyta, jog žiaurus skausmas normalaus gimdymo metu - tai mitas. Realybėje tai iš tiesų sunkus kūno darbas, nekomfortiškas, tačiau normalus žmogiškas darbas. Žmogus per gyvenimą gali patirti dar baisesnių skausmų, tokių kaip inkstų diegliai, dantų skausmas. Be to, tokie skausmai yra destruktyvūs ir labai ūmūs, ilgai besitęsiantys, o gimdymo metu tarp sąrėmių niekas neskauda. Skauda tik sąrėmių metu, kurie tęsiasi nuo 5 sekundžių (pradžioje) iki 1 minutės (pabaigoje). Tai ypatingas skausmas, nes jis neturi neigiamų padarinių. Yra paskaičiuota, kad normalaus gimdymo metu moteris skausmą išgyvena tik 40 minučių (susumavus sąrėmių laiką). O jei dar turėtume omenyje, kad pirmoje gimdymo pusėje sąrėmiai nėra stiprūs, tai galima šį laiką dalinti pusiau. Svarbu suprasti, ar tikrai yra reali priežastis bijoti. Juk pats gimdymas labai pozityvus procesas, kurio metu į pasaulį ateina mūsų vaikai. Tai didelis džiaugsmas.

Gimdymo baimę galima įveikti iš anksto jam aktyviai ruošiantis, mokantis atsipalaidavimo pratimų, kurie labai padeda tarp sąrėmių ir palengvina gimdymo procesą. Taip pat dirbant su savimi, aktyviai mokantis kuo lengviau pagimdyti. Niekas negali 100 proc. garantuoti, kad gimdymas tikrai pavyks labai sklandžiai, tačiau nusiteikus tam ir ruošiantis, lengviau pagimdoma tikrai dažniau. Gimdymo baimę gali padėti įveikti mokėjimas adekvačiai reaguoti į jau anksčiau pasitaikiusias stresines situacijas (jei susidorojote gerai, pavyks ir šį kartą), reikia pasikliauti savo kūnu ir tikėti, kad viskas bus gerai. Juk jūs jau pagimdėte vieną vaikelį, nors buvo sunku, bet tai padarėte. Vadinasi, reikia pozityvaus nusiteikimo ir pasiruošimo.

Patarimai, kaip įveikti gimdymo baimę:

• Gaukite realios informacijos apie gimdymo procesą.
• Mokykitės atsipalaidavimo pratimų.
• Dirbkite su savimi, mokantis kuo lengviau pagimdyti.
• Pasikliaukite savo kūnu ir tikėkite, kad viskas bus gerai.
• Pasikalbėkite apie savo baimę su artimaisiais.
• Pabendrinkite su moterimis, kurių gimdymas praėjo sklandžiai.
• Išmokite atsipalaiduoti.

Medžiagų apykaitos krūvis

Žurnale „Science Advances“ aprašytas tyrimas, kurio autoriai prilygino nėštumo krūvį ekstremalaus sporto krūviui. Tyrimo rezultatai parodė - nėštumo ir ekstremalaus sporto atvejais organizmas patiria didelį krūvį ir galiausiai medžiagų apykaita prie to prisitaiko. Kuo didesnė apkrova organizmui, tuo daugiau kalorijų jis sudegina. Tiek nėštumo metu, tiek aktyviai sportuojant, organizmas ima labai sparčiai naudoti kalorijas. Laikui bėgant, organizmas įpranta prie aktyvumo, energijos naudojimo ir medžiagų apykaita prisitaiko. Nėštumo laikotarpiu moters organizmas sudegina dvigubai kalorijų daugiau nei įprastai. Sudeginamų kalorijų kiekis kiek mažesnis nei kasdien besitreniruojančių profesionalių bėgikų, galbūt dėl to nėštumo metu kūnas linkęs pastambėti (o ne sulieknėti).

Medžiagų apykaitos prisitaikymas nėštumo metu:

III. Pasiruošimas nėštumui ir vaisingumo aspektai

Sveikatos patikra ir žalingų įpročių atsisakymas

Nėštumas - moters sveikatos išbandymas. Mamai savo dukterį turėtų ruošti nuo vaikystės - skatinti sveikai maitintis, sportuoti, laikytis higienos, tikrintis sveikatą. Planuojant šeimos pagausėjimą verta apsilankyti ne tik pas ginekologą, bet ir pasirodyti terapeutui, oftalmologui, odontologui, išsigydyti, jei yra kokių nors negalavimų. Reikėtų prisiminti ligas, varginusias nuo mažens, pradedant inkstų ir šlapimo takų infekcijomis, dažnomis peršalimo ligomis, širdies, akių bei kitomis patologijomis. Nėštumo metu įvairūs praeities negalavimai gali vėl pasireikšti ir kenkti ne tik būsimajai mamai, bet ir jos kūdikiui.

Svarbu žinoti ir savo bei partnerio genealoginį medį: jei šeimoje būta apsigimimų, rimtų negalavimų, jie gali persiduoti ateities kartoms. Kilus įtarimams svarbu pasikonsultuoti su genetikais. Taip pat svarbu kuo anksčiau iki pastojant nustoti rūkyti, atsisakyti alkoholinių gėrimų. E. Garšvienė pabrėžia: „Anksčiau dažnai pasigirsdavo kalbų, kad nėščiosioms galima pakelti šampano ar vyno taurę. Nieko panašaus - nei rūkymas, nei alkoholio vartojimas nėra suderinami su nėštumu. Žalingų įpročių turinčios moterys gimdo mažesnio svorio vaikus, neatsparius plaučių ligoms ar turinčius abstinencijos požymių. Tai toli gražu ne vienintelės grėsmės”. Ji pasidžiaugia, kad rūkančių nėščiųjų pastaraisiais metais ypač sumažėjo.

Neskubėti pastoti turėtų moterys, kurias vargina skydliaukės funkcijos sutrikimai bei chroniškos ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, nuolat vartojančios vaistus. Pasikonsultuoti su specialistais būtina ir antsvorio turinčioms moterims. Šeimos planavimas - tai reiškia, kad moteris naudoja patikimą ir saugią šiuolaikinę kontracepciją, kol nenori pastoti. Nutarusi pastoti, nors dar vartoja kontraceptikus, dar mėnesį ji geria folio rūgštį. Po 1-2 mėnesių nutraukusi kontracepciją ir toliau vartoja folio rūgštį bei bando pastoti.

Svarbiausia - folio rūgštis

Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, kurį laiką turėtų vartoti vitaminus. Svarbiausia - vitaminas B9. Cheminis jo pavadinimas - folio rūgštis. Moksliniais tyrimais yra labai patikimai nustatyta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pastoja, ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, (kartais - daugiau), tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų, t. y. dėl apsigimimų, susijusių su nervinio vamzdelio patologija, profilaktikos tris mėnesius prieš pastojant ir pirmąsias dvylika nėštumo savaičių moterims rekomenduojama vartoti folio rūgštį.

Mitybos ir svorio įtaka vaisingumui

Tikrai labai rimta bėda, trukdanti moters vaisingumui, - valgymo sutrikimai. Tai nervinė anoreksija ir bulimija. Sergančios nervine anoreksija merginos seka modeliais ir nevalgo. Kad kiaušidžių veikla būtų gera, turi būti tinkamas kūno svoris. Jei kūno svoris per mažas, gali išnyksti mėnesinės, nes blokuojama kiaušidžių funkcija. Jei kūno svoris per didelis, taip pat jos gali išnykti. Tinkamas KMI yra tarp 20 ir 25 kg/m². Jei jis mažesnis nei 19, mėnesinės jau linkusios išsiderinti. Būna, kad moters KMI siekia ir 15, ir mažiau. Tuomet pirma mūsų, ginekologų, rekomendacija būna tokiai moteriai, norinčiai pastoti, - priaugti svorio. Tačiau tai nėra taip paprasta moteriai, sergančiai nervine anoreksija. Net jei ji pastoja, svoris pradeda augti, anoreksija gali paūmėti. Jos vėl puola lieknintis, nes smegenyse užsifiksavęs netinkamas kūno įvaizdis. Joms atrodo, kad jei KMI 20, tai jos jau „storos“. Tokia moteris gali rimtai pakenkti savo vaisiui. Ne mažesnė bėda yra per didelis moters svoris, ypač, kai KMI didesnis nei 29 kg/m². Tuomet išsiderina moters kiaušidžių funkcija, nevyksta ovuliacija ir pastoti darosi sunku.

Mylėjimasis norint pastoti: mitai ir tikrovė

Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienus metus reguliarių lytinių santykių. Kažkada klaidingai buvo tikima, kad vyras turėtų „taupyti“ savo spermą. Manyta, kad dažni lytiniai santykiai gali išeikvoti spermos atsargas ir vyras tada gali tapti ne tik nevaisingas, bet net ir lytiškai nepajėgus. Tai vadinamoji „riboto ejakuliacijų skaičiaus teorija“, teigusi, kad vyras gali turėti tik tam tikrą ribotą ejakuliacijų skaičių, todėl lytinius santykius neva reikią „taupyti“ taip, kad jų užtektų visam gyvenimui. Šiuolaikinis medicinos mokslas paneigė šią teoriją. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau -blogina. Tuo tarpu reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. Turint dažnus lytinius santykius spermos gamyba skatinama ne tik tais atvejais, kai vyras neturi jokių vaisingumo bėdų, bet ir tada, kai spermos vaisingumas sumažėjęs. Moksliniais tyrimais nustatyta: jei lytiniai santykiai retesni nei keturios dienos, tada spermatozoidai, vyriškosios lytinės ląstelės, tampa mažiau judrūs. Manoma, kad siekiant pastoti reikia mylėtis reguliariai be jokių dirbtinių pertraukų. Užtenka 2-3 kartus per savaitę, tačiau jei yra noro, laiko, galima ir dažniau.

Vyro spermatozoidai gaminasi gana ilgai: kol pasigamina viena karta, praeina maždaug 95 dienos. Nors ir kaip ten būtų, net 100-120 mln. vyro spermatozoidų kiekvieną dieną būna pasirengę išsiveržti. Net jei mylėsitės keturis kartus per dieną, vyro sperma dar bus gana vaisinga. Per dažnai nebūna, būna tik per retai. Siekiant pastoti mylėtis reikia reguliariai, be jokių dirbtinių pertraukų, su meile ir malonumu bei taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas ir sveikatos būklė.

Vaisingų dienų skaičiavimas pasitelkiant įvairius ovuliacinius testus, matuojant bazinę kūno temperatūrą moteriai pastoti nepadeda. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina. Geriausia, kai pastojama be jokių skaičiavimų. Kai pradedama planuoti lytinius santykius, skaičiuoti, kyla įtampa. Stresas smegenyse išskiria stresą sukeliančių medžiagų, kurios blogai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą. Ta įtampa atsiliepia ir poros, planuojančios vaikutį, santykiams. Deja, mūsų visuomenei trūksta šeimos planavimo kultūros. Kultūringam Vakarų Europos piliečiui tokia nuostata nuskambėtų mažų mažiausiai keistai. Mokslo įrodyta, kad nėštumų planavimas turi didelę įtaką naujagimių ir kūdikių sveikatai.

Hormoninė kontracepcija ir vaisingumas

Vargu ar taip galėjo sakyti gydytoja, nes tai tikrai netiesa. Tai mitas, kad hormoniniai kontraceptikai kenkia vaisingumui. Hormoninė kontracepcija tikrai neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Vadinasi, įprastai kontraceptikai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, o tais atvejais, jei yra tam tikri ciklo sutrikimai, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus tris ciklus kaip tik yra didesnė tikimybė pastoti. Mes, ginekologai, moterims, turinčioms, tarkim, policistinių kiaušidžių sindromą, kuri yra dažna moters nevaisingumo priežastis, siūlome, kol neplanuoja nėštumo, bet turi lytinius santykius, vartoti hormoninę kontracepciją. Jei yra policistinių kiaušidžių sindromas, po ilgalaikio hormoninės kontracepcijos (tablečių, makšties žiedų, kontraceptinių pleistrų vartojimo tris mėnesius dar būna reguliarios mėnesinės, tik paskui jos išsireguliuoja. Tos moterys, kurios nutraukė nėštumą, nors ir nepatyrė jokių komplikacijų, yra prigąsdintos, kad jei nutraukė nėštumą, tai būtinai bus nevaisingos. Žinoma, dažni abortai nėra moters aukštos sanitarinės kultūros požymis. Tačiau negerai gąsdinti moteris baubu, kurio nėra. Gerai, kvalifikuoto specialisto atliktas nutrauktas nėštumas, nei pirmas, nei paskesnis, jokių pavojaus naujam nėštumui nesukelia, išskyrus tuos retus atvejus, kai aborto operacija komplikuojasi, pvz., vidinių lytinių organų uždegimu.

IV. Krizinis nėštumas ir priešlaikinis gimdymas

Krizinio nėštumo samprata

Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Sužinojus apie neplanuotą nėštumą, moteris gali patirti įvairių jausmų: šoką, baimę, sumišimą, pyktį, liūdesį ar net džiaugsmą. Svarbu pripažinti savo jausmus ir nesmerkti savęs už tai, kaip jaučiatės. Šiuo jautriu laikotarpiu artimųjų palaikymas yra neįkainojamas. Jei jūsų draugė, dukra, sesuo ar kita artima moteris susidūrė su neplanuotu nėštumu, kaip galite jai padėti? Išklausykite be teisimo. Siūlykite emocinę paramą. Gerbkite jos sprendimą. Siūlykite praktinę pagalbą. Susidūrus su neplanuotu nėštumu, labai svarbu gauti ne tik artimųjų, bet ir profesionalų pagalbą bei objektyvią informaciją.

Kreipkitės į:

• Gydytoją akušerį-ginekologą arba šeimos gydytoją.
• Psichologą ar psichoterapeutą.
• Socialinį darbuotoją.
• Krizinio nėštumo centrą (KNC).

Priešlaikinis gimdymas ir pagalba

Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos yra laikomas priešlaikiniu. Tobulėjant medicinos įrangai, augant medikų žinioms bei kvalifikacijai, naujagimiai gali išgyventi jau nuo 22 nėštumo savaičių sverdami 400 ar daugiau gramų! Tokio mažylio gimimas - didžiulis išbandymas šeimai. Naujagimių tėveliai, ir ypač mamos, patiria didelę emocinę įtampą, nes negali rūpintis savo mažyliais taip, kaip planavo nėštumo laikotarpiu. Pasikeitusi aplinka, ilgas gulėjimas ligoninėje, miego trūkumas, nuolatinė įtampa, kankinantis laukimas ir jausmų sumaištis (šokas, pyktis, kaltė, baimė, derybos, vienatvė, liūdesys, bejėgiškumas ir kt.) gali paskatinti depresijos simptomų atsiradimą.

Savo pirmąsias gyvenimo dienas ar net savaites, mėnesius neišnešiotas naujagimis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti. Kūdikio gimimas yra labai emocingas ir pakeičiantis nusistovėjusią tvarką namuose įvykis. Kai kūdikis pasibeldžia ir ateina į šeimą daug anksčiau nei tikėtasi, tėvai patiria įvairių emocijų, patenka į stresinę situaciją, kuri užtrunka nuo kelių minučių iki keleto mėnesių ar dar ilgiau. Visos kylančios emocijos yra natūralios ir reikalingos, kad tėvai kuo greičiau susivoktų esamoje padėtyje ir padėtų vaikeliui stiprėti ir augti. Labai dažnai iš mamų, kurių vaikeliai gimsta per anksti, galima išgirsti pasakymą „Ar kas nors kitas gali suprasti, ką aš jaučiu?“. Tikrai negalima žinoti, kaip jos jaučiasi, bet būnant šalia ir dalinantis savo mintimis ir jausmais, galima padėti įveikti atsirandančius sunkumus.

Pagalba ir palaikymas prieinami iš:

• Gydytojo, slaugytojos.
• Šeimos narių.
• Socialinio darbuotojo.
• Psichologo ar psichoterapeuto.
• Kitų mamų, patyrusių priešlaikinį gimdymą.
• Asociacijos „Padedu augti“ savanorių mamų.

Emociniai etapai gimus vaikeliui su specialiaisiais poreikiais

Pasitaiko atvejų, kai mažylis gimsta su specialiaisiais poreikiais, tuomet tėvai išgyvena šiuos emocinius etapus:

1. Pradinė reakcija: šokas, fakto neigimas, per didelis susirūpinimas, pasitikėjimo savimi praradimu, bejėgiškumas.
2. Derėjimasis: laukimas stebuklo, tikėjimas antgamtinėmis jėgomis, paramedicina, Dievu.
3. Pyktis: pyktis ant aplinkinių, jog nepadeda, negydo ar tiesiog nesupranta.
4. Depresija: slegiantys jausmai, trunkantys trumpai arba ilgai.
5. Adaptacija: susitaikymas su situacija, išmokimas gyventi su vaiku, kuriam reikalinga ypatinga pagalba ir priežiūra.

Šios pakopos nebūtinai būna viena po kitos. Pasitaiko šeimų, kurios greitai pasiekia paskutiniąją pakopą, lengvai išgyvenę pyktį ar depresiškumą. Kartais praėjus tam tikram laikui ir atgavus emocinę pusiausvyrą, aplinkybės priverčia vėl patirti neigiamus jausmus, sugrįžti į ankstesnes pakopas.

V. Po gimdymo: pokyčiai ir adaptacija

Kūno pokyčiai ir „Mommy Makeover“

Kaip iš mergaitės tampate moterimi, taip ir tapimas mama yra visiškai kitokio gyvenimo pradžia, nereikia turėti iliuzijų, kad niekas nepasikeis. Ir dar kaip pasikeis! Kažkas nuolat temps už sijono ir šauks: „Mama, mama!”, pasikeis draugės ir draugai, su vienais pati nebenorėsite būti, kitiems jūs tapsite nebeįdomi. Net jei ir bus galimybių išlėkti į kokį vakarėlį, galvoje tiksės mintis ir rūpestis: „O kaip ten mano vaikas?” Tai ir yra motinystės instinktas, kurio neigti ir slopinti negalima, su gamta nepajuokausi, jei paminsi savo, motinos, prigimtį, gali prasidėti ir įvairiausios bėdos - depresijos, polinkis į priklausomybes, ligos ir pan.

Vienas didesnių moters kūno išbandymų yra gimdymas. Po nėštumo moterys dažnai nori atkurti savo kūno linijas. Kartais tinkamai sureguliuotos mitybos bei sporto neužtenka. Naujasis operacijų kompleksas „Mommy Makeover“ apima įvairias procedūras, kurių metu atkuriamos kūno linijos, pasikeitusios dėl amžiaus, nėštumo ar gimdymo. Dažniausiai pilvo plastika yra kombinuojama kartu su krūtinės korekcija. Neretai yra prijungiamos ir papildomos procedūros, tokios kaip riebalų nusiurbimas, lytinių lūpų plastika, nechirurginės injekcijos: botulino toksino ar hialiurono rūgšties papildais. Šis operacijų kompleksas atsirado iš poreikio bei pakitusio gyvenimo tempo. Natūralu, jog dabar dauguma žmonių nori sugaišti mažiau laiko laukiant vienos ar kitos operacijos bei jų rezultatų. „Mommy Makeover“ operacija trunka nuo 4 iki 6 valandų. Po operacijos pacientė bus lėtesnė, namuose dalį darbų teks patikėti namiškiams. Tačiau laikas bėga labai greitai, tad mėnesis ar du atsigaunant netrunka prabėgti.

Psichologinė motinos adaptacija

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia.

Svarbu po gimdymo užtikrinti:

• Netrikdomą laiką po gimdymo: Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku.
• Žindymą: Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu.
• Adekvatūs lūkesčiai sau: Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos.
• Gebėjimą pasirūpinti savimi: Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą: Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo.
• Laikas sau: Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti.
• Socialiniai ryšiai: Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja.
• Judėjimas: Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto.
• Kitų pagalba: Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“.

Pogimdyminė melancholija ir depresija

Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.

Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

tags: #isbandymas #negali #buti #nesciosioms

• Gidas tėvams: individuali veikla ir išmokos
• Dėlionių nauda ir pasirinkimas
• Sužinokite apie motinystės išmokas individualią veiklą vykdantiems
• Vaikų teisių organizacijos Jonavoje
• Čiulptukai jautriai kūdikių odai