Viso nėštumo metu virkštelė palaiko svarbų ryšį tarp motinos ir kūdikio. Tokiu būdu kūdikis iš mamos gauna visas reikalingas maistines medžiagas ir deguonį. Tuo pačiu metu jis pašalina atliekas iš vaiko medžiagų apykaitos procesų. Naujagimio virkštele rūpinkitės labai švelniai ir atsargiai.
Virkštelės funkcija - aprūpinti įsčiose esantį vaisių maisto medžiagomis ir deguonimi, tačiau kai naujagimis pradeda kvėpuoti savarankiškai, virkštelė jam tampa nebereikalinga. Todėl naujagimiui išvydus šį pasaulį, virkštelė specialiu spaustuku užspaudžiama ir nukerpama.
Iškart po gimdymo akušerė prispaudžia virkštelę prie kūdikio pilvuko, specialiu spaustuku ją užspaudžia ir perkerpa. Svarbu užtikrinti, kad liktų nedidelis virkštelės galiukas. Virkštelės liekana po truputį ima tamsėti, raukšlėtis, o galiausiai nukrenta, atidengdama kūdikio bambą. Nukirpus virkštelę, likusiai jos dalis paprastai nukrenta per 3-14 dienų. Virkštelės liekanos nukritimo laikas priklauso nuo priežiūros.

Gera higiena yra labai svarbi, kad nepatektų infekcija. Valydami ją nebijokite - kūdikiui ji nesukelia jokio skausmo, nes bambos liekana susideda jau iš negyvų audinių.
Prieš valant nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu. Jums reikės dezinfekcinio skysčio (spirito ar kito dezinfekanto), sterilių servetėlių ir vatos diskelių. Tiek dezinfekcinio skysčio, tiek servetėlių ir vatos diskelių galima įsigyti daugumoje vaistinių ar prekybos centrų. Jokių specialių priemonių naudoti nereikia.
Būkite atsargūs, kad sauskelnės nesiliestų prie bambos. Paprastai pakanka įsitikinti, kad sauskelnės nesiliestų su bamba. Galite nusipirkti specialių naujagimiams skirtų sauskelnių su iškirpte bambutei. Laisvi medvilniniai drabužėliai, pavyzdžiui, marškinėliai ir sauskelnės leidžia orui cirkuliuoti, todėl virkštelė greičiau nudžius.

Pagal naujausias PSO rekomendacijas, bambą pirmąsias naujagimio gyvenimo savaites būtina valyti kasdien. Tam užtenka virinto vandens. Tiesiog kruopščiai nusiplaukite rankas, sudrėkinkite virintu vandeniu vatos diskelį ar gabalėlį vatos ir bambutę kruopščiai nuvalykite.
Pagal naujausias rekomendacijas, sveiko, išnešioto naujagimio virkštelės priežiūrai paprastai pakanka paprasto vandens. Specialių dezinfekcinių priemonių (spirito, jodo, briliantinės žalumos) kasdien naudoti nerekomenduojama, nebent tai aiškiai nurodė gydytojas.
Valykite 1-2 kartus per dieną (pvz., keičiant sauskelnes ryte ir vakare) arba papildomai, jei virkštelės sritis akivaizdžiai susitepė šlapimu ar išmatomis.
Jums reikės virinto ir iki kambario temperatūros atvėsinto vandens bei švarių vatos diskelių ar vatos pagaliukų (krapštukų).
Prieš liesdami virkštelę, visada kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.
Po valymo vandeniu, būtinai labai gerai nusausinkite tą pačią sritį aplink virkštelės pagrindą švariu, sausu vatos diskeliu ar pagaliuku. Labai svarbu nepalikti drėgmės.
Nesijaudinkite, virkštelės liekanoje nėra nervų galūnėlių, todėl jos valymas kūdikiui nesukelia skausmo, nors jis gali šiek tiek suirzti dėl pačios procedūros.
Anksčiau buvo įprasta virkštelę valyti spiritu ar kitais antiseptikais. Tačiau tyrimai parodė, kad:
Todėl dabar rekomenduojama paprasta priežiūra - švara ir sausumas, naudojant tik vandenį, nebent gydytojas dėl specifinių priežasčių nurodo kitaip.
Virkštelės liekana paprastai nudžiūsta ir nukrenta per pirmąsias dvi gyvenimo savaites (dažniausiai tarp 5 ir 15 dienos). Tačiau tai labai individualu - kartais ji nukrenta anksčiau (po kelių dienų), kartais vėliau (po 3 ar net 4 savaičių). Kuo virkštelė storesnė, tuo ilgiau ji gali laikytis.
Labai svarbu: Niekada nebandykite virkštelės nuplėšti ar kaip nors „padėti“ jai nukristi, net jei atrodo, kad ji laikosi „ant siūlelio“. Leiskite jai nukristi pačiai natūraliai. Priešlaikinis nuplėšimas gali sukelti kraujavimą ar infekciją.

Nukritus virkštelės liekanai, jos vietoje lieka nedidelė bambutės žaizdelė, kuri gali būti šiek tiek drėgna, su nedideliu šašeliu ar gelsvu sekretu. Ją reikia prižiūrėti panašiai kaip ir virkštelės liekaną:
Nelupinėkite šašo!
Nukritus virkštelei rūpinimas mažylio bambtės priežiūra turi būti tęsiama. Dažnai bambos būna įdubusios į vidų, tad jose gali kauptis nešvarumų. Todėl maudydami kūdikį įsitikinkite, kad bamba yra kruopščiai išvalyta, o po maudynių būtinai ją kruopščiai nusausinkite. Bet kokia likusi drėgmė gali sukelti uždegimą.
Ilgą laiką akušerės ir gydytojai rekomenduodavo nemaudyti vaikelio, kol virkšelė nebūdavo nukritusi. Buvo manoma, kad virkštelė gali gauti bakterijų per vandenį. Tačiau dabar dauguma gydytojų laikosi kitokios nuomonės. Svarbu priminti, kad visi naujagimiai trečiąją gyvenimo parą pradedami maudyti ir virkštelė visiškai netrukdo nuolatinėms maudynėms, tačiau būtina ją kruopščiai nusausinti po vonios procedūrų.

Gerai gyjančios kūdikio virkštelės liekana paprastai nudžiūva 6-8 gyvenimo dieną. Virkštelės liekana gali skleisti nestiprų kvapą, o jai nukritus gali pasirodyti šiek tiek kraujo. Kol bambutė visiškai užgis, tėvai turi atidžiai stebėti žaizdelės ir ją supančios odos pasikeitimus.
Kūdikio bambutės šlapiavimas - viena dažniausiai pasitaikančių problemų gyjant bambutei. Šlapiuojant bambutei oda aplink ją parausta, kiek patinsta, iš bambos išsiskiria daug sekreto, sklinda nemalonus kvapas, po susidariusiais luobeliais gali kauptis pūlingos išskyros.
Jei pradėjusi šlapiuoti bambutė blogai prižiūrima, gali prasidėti jos uždegimas, kurį sukelia į bambą patekusios bakterijos ar nešvarumai. Netinkama virkštelės ir bambos žaizdos priežiūra gali sukelti infekciją, o ji - bambutės uždegimą omfalitą. Uždegimas paprastai prasideda apie 2-3 kūdikio gyvenimo savaitę, negydomas gali komplikuotis kraujo užkrėtimu. Esant bambutės uždegimui, ji pastebimai iškyla, oda aplink parausta, įkaista, žaizdelės vieta kiek kraujuoja, pūliuoja, odoje galima pastebėti išryškėjusias venas. Kūdikio būklė blogėja - jis vangiai valgo, dažnai atpylinėja, priauga mažai svorio, temperatūra sukyla iki 37,5-38 laipsnių, kraujo tyrimai rodo esant uždegimą. Pastebėjus bent vieną iš minėtų požymių reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
Kartais dėl odos pertekliaus kūdikio bambutė atrodo iškili arba išvirtusi - jei čiuopiant jaučiamas lygus dugnas, tai normalu. Tokia bambutė siekia ne daugiau kaip 1,5 cm ir kūdikio sveikatai neturi jokios įtakos.
Gana dažna tėvų nerimo priežastis - kūdikio bambutės išvarža. Ji atsiranda pro blogai suaugusią bambos angelę išlindus plonosios žarnos daliai. Geriausiai matoma vaikui stovint, kosint ar verkiant - bambos vietoje iškyla netaisyklingos formos kauburėlis, kuris paspaustas išnyksta. Bambutės išvarža būdinga neišnešiotiems vaikams, turintiems silpnesnius pilvo raumenis ar silpnesnį raumenų tonusą, sergantiems rachitu, hipotrofija.
Jei kūdikio bambos išvarža yra nedidelė, o ją paspaudus nejaučiama skausmo, jokio specialaus gydymo neskiriama, rekomenduojama tik kasmet tikrintis pas chirurgą. Dažniausiai bambutės anga sugyja savaime iki trejų metų. Didžiausios dėl išvaržos kylančios grėsmės - jos įstrigimas arba uždegimas, žarnų nepraeinamumas. Įstrigti išvarža gali sunkiai keliant, kosint. Šią komplikaciją lydi stiprus pilvo skausmas, nerimas, vėmimas. Tokiu atveju gali prireikti operacijos.
Operuojama bambutės išvarža retai - esant minėtoms komplikacijoms, taip pat jei bambos anga labai didelė ir sunkiai užgis savaime, jei į poodį dažnai išlenda žarnos. Operuojant daromas nedidelis odos virš bambos pjūvis, jam sugijus lieka sunkiai įžiūrimas randas. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti specialią mankštelę pilvo raumenims stiprinti. Bambutės išvaržą turintį kūdikį jau nuo pirmųjų savaičių patariama guldyti ant pilvo, ypač prieš valgį, vėliau kniūbsčią skatinti siekti žaisliuko. Nuo 2-3 gyvenimo savaitės galima atlikti bendrąjį masažą.
Net jei kruopščiai prižiūrėsite kūdikio bambą, kartais gali atsirasti komplikacijų. Todėl pasikonsultuokite su gydytoju šiais atvejais:
tags: #is #naujagimio #bambutes #iseina #dvi #virksteles