Ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose
Šventosios Kalėdos - Velykų slėpinio pradžia, nes Jėzus iš meilės mums jau pradeda save aukoti nuo pat pirmosios savo žmogiškosios egzistencijos akimirkos Mergelės Marijos įsčiose. Šie evangeliniai žodžiai visada palyti širdį: „Prisiartino metas gimdyti, ir Marija pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“.
Kalėdų įvykio istoriškumas ir gilusis prasmingumas
Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti.
Trumpu pasakymu „suvystė jį vystyklais“ leidžiama kažkiek nuvokti šį šventą džiaugsmą ir šį tyliai uolų pasirengimą. Vystyklai paruošti, kad vaikas būtų sutiktas tinkamai. Tačiau Jėzaus karaliavimas, kaip šios dienos Evangelija primena, anaiptol neatitinka šio pasaulio galingųjų kuriamų įvaizdžių. Jam neatsiranda vietos net užeigoje. Jis gimsta ėdžiose - žmogiškai žvelgiant, kažin ar labai įtikinamas angelų skelbiamos žinios apie pasaulio Viešpaties atėjimą ženklas.
Piemenų liudijimas ir dvasinis budrumas
Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.“
Piemenų budrumo svarba
- Budrumas reiškia daugiau negu vien išorinį budėjimą nakties valandą.
- Tai buvo tikrai budrūs žmonės, turėję gyvą Dievo ir jo artumo pajautą, laukę Dievo.
- Tik budinti širdis geba patikėti šia džiaugsmo žinia.
Aloyzo Jančoro dokumentinis filmas „TULPIŲ LAUKAS“
Simbolika: ėdžios kaip altorius
Prakartėlė, kurią mes kartais taip sentimentaliai priimame, yra ėdžios. Tie, kurie užaugom kaime, suprantame, kas yra ėdžios - tai vieta, iš kur ėda gyvuliai. Taip galvijų ėdžios Bažnyčios tėvams tapo altoriaus, ant kurio guli duona, t. y. pats Kristus, dovanojantis save mums kukliu Ostijos, duonos gabalėlio, pavidalu.
| Simbolis | Reikšmė |
|---|---|
| Vystyklai | Žmogiškos prigimties priėmimas ir rūpestis |
| Ėdžios | Altorius, Eucharistija, Dievo nusižeminimas |
| Tvartas | Kamuojama žemė, kurią Kristus atstato |
Kai kuriose Rytų Bažnyčios kalėdinėse ikonose kūdikis Jėzus yra vaizduojamas suvystytas vystyklais ir paguldytas į kapo formos ėdžias; tai nuoroda į tą akimirką, kai Jėzus bus nuimtas nuo kryžiaus, įvyniotas į drobulę ir paguldytą uoloje iškaltame kapo rūsyje. Įsikūnijimas ir Prisikėlimas yra du to paties tikėjimo į Jėzų Kristų, įsikūnijusį Dievo Sūnų ir Atpirkėją, neatsiejami esminiai momentai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
