Ausų uždegimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl ko tėvai kreipiasi į vaikų gydytojus. Bent kartą iki trejų metų amžiaus ausų uždegimu perserga 5 iš 6 vaikų. Atšalus orams ir prasidėjus peršalimo ligoms, padaugėja ir ausies uždegimo (otito) atvejų. Ypač dažnai ši liga kamuoja mažuosius - bent kartą ja persirgę yra net 75-80 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus. Tačiau otitu gali sirgti ir suaugusieji. Žinotina, kad ausų uždegimą gali sukelti skirtingos priežastys.
Ausis susideda iš 3 dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės. Išorinė ir vidurinė dalys nukreipia garsą, o vidinė - jį transformuoja į nervinį signalą. Išorinės ausies uždegimas arba išorinis otitas (otitis externa) yra išorinės klausomosios landos audinių uždegimas. Dažniausiai vidurinės ausies uždegimas pasireiškia 6-36 mėn. kūdikiams, tačiau juo gali sirgti ir bet kokio kito amžiaus žmonės. Dažnai tai netinkamai gydomos slogos komplikacija. Vidinė ausis susideda iš dviejų dalių - sraigės ir labirinto. Klausos nervo neuritas yra klausos nervo uždegimas, kurio metu dėl nervo pažeidimo vystosi neurosensorinio tipo prikurtimas. Labirintitas yra vidinės ausies labirinto plėvinių struktūrų ir skysčių uždegimas. Dažniausiai nustatomas virusų sukeltas labirintitas. Vidurinės ausies otitas dažnai yra peršalimo, gripo ar alergijos pasekmė.
Vidurinės ausies uždegimas (otitis media) yra viena dažniausių vaikystės ligų, sukelianti skausmą ir diskomfortą. Ši liga dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus, nes jų ausies trimitas (Eustachijaus vamzdis), jungiantis vidurinę ausį ir nosiaryklę, dar nėra iki galo susiformavęs, todėl bakterijos lengviau patenka į vidurinę ausį ir turi palankesnes sąlygas daugintis. Vaikų Eustachijaus vamzdis yra trumpesnis, todėl infekcijai lengviau patekti į būgninę ertmę ir sukelti būgnelio uždegimą.

Pasak otorinolaringologės I. Tamošaitienės, vaikai ausų uždegimu serga dažniau nei suaugusieji dėl anatominių ypatumų ir dažnesnių viršutinių kvėpavimo takų uždegimų (dažnesnių peršalimų). Vaikų imuninė sistema nėra visavertė, todėl peršalimai kartojasi dažniau nei suaugusiems. Svarbūs ir adenoidai - tai nosiaryklės migdolas, normali vaiko nosiaryklės anatominė struktūra, vaiko imunitetas. Patinus adenoidams, gali būti užblokuotas sekreto nutekėjimas iš vidurinės ausies, o tai - sąlygoti vidurinės ausies infekciją.
Pagrindinė ausies uždegimo priežastis - kvėpavimo takų infekcijos ir peršalimo ligos. Infekcijos priežastimi gali būti maudynių metu į ausis patekęs vanduo, horizontalioje padėtyje gulinčio kūdikio maitinimas, taip pat alergijos (alerginė sloga, šienligė), sinusitas, išvešėję adenoidai, čiulptuko naudojimas ir pasyvus rūkymas.
Infekcija į vidurinę ausį patenka 3 būdais: iš nosiaryklės per ausies trimitą, iš išorės per pažeistą būgnelį arba per kraują. Vėjas daro tik netiesioginę įtaką. Išėjęs į lauką, žmogus gali sušalti ir pradėti sloguoti.
Dauguma vaikų ausų uždegimu suserga būdami labai maži ir dar nemokėdami kalbėti, todėl vaikų otorinolaringologė patarė tėvams atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Viduriniu otitu dažniausiai susergama po peršalimo, slogos, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Jeigu į vaiko nosiaryklę patenka bakterija, ji gali nukeliauti iki būgninės ertmės ir sukelti būgnelio uždegimą.
Pagrindiniai simptomai, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį tėvai:
Sergant ūmiu sekreciniu otitu, už būgnelio būgninėje ertmėje stebimas skystis. Ši otito rūšis, gydytojos teigimu, gali nesukelti jokių simptomų, išskyrus klausos suprastėjimą, kurio tiek vaikai, tiek tėvai gali nepastebėti. Sekrecinį otitą diagnozuoja gydytojas po ausies apžiūros. Kai skystis už būgnelio ilgą laiką išlieka būgninėje ertmėje, ūmus sekrecinis otitas tampa lėtinis. Sergant lėtiniu sekreciniu otitu, suprastėja vaiko klausa, o tai gali turėti įtakos jo kalbos raidai.

Jeigu vaikui skauda ausį, pirmiausia įvertinkite negalavimo stiprumą. Skausmo lygį galima patikrinti palietus vaiko ausies sritį. Be to, reikia patikrinti, ar ausyje nėra svetimkūnio, ausies sieros pertekliaus, ar iš ausies nebėga išskyrų. Taip pat reikėtų pamatuoti vaiko temperatūrą, patikrinti nosies kanalų takumą ir įvertinti, ar vaiko nekankina ir kiti negalavimai.
Sugirdžius „Ibuprofen“ arba kitų vaistų nuo skausmo, vaikų otorinolaringologė patarė stebėti bendrą vaiko būklę. Jeigu vaikas išlieka vangus, irzlus, verksmingas, o ausies skausmas vis atsinaujina ir atsiranda papildomų nusiskundimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją otorinolaringologą.
„Pirmiausia vertiname bendrą vaiko būklę, paklausiame tėvų apie buvusias ir esamas infekcijas, slogą, gerklės skausmą, temperatūrą, ausų čiupinėjimą ir kitus simptomus. Paprasčiausias ausies uždegimo įvertinimo būdas yra ausies apžiūra otoskopu. Tai yra neskausminga, efektyvu ir greita. Pamatę pasikeitusį, paraudusį, papūstą būgnelį, galime tikslingai diagnozuoti ūmų vidurinį otitą. Papildomam ištyrimui galime naudoti pneumootoskopą ir timpanometrą, kurių pagalba neskausmingai įvertiname būgnelio judrumą, būgninės ertmės būklę“, - pagrindinę ausies diagnostiką apibūdino gydytoja I. Tamošaitienė.
SVARBU: Jei iš ausies ima tekėti išskyros, į ausį negalima nieko lašinti. Vietiškai vartojamų lašų į ausį vartoti be gydytojo paskyrimo nerekomenduojama. Taip pat gydytoja I. Tamošaitienė atkreipė dėmesį, jog šilti ausų kompresai yra senas, visiškai netinkamas gydymo būdas, kuris gali tik pabloginti ligos eigą, taigi ausies uždegimas neturėtų būti taip gydomas.
Nerekomenduojama naudoti jokių šiltų kompresų ant ausų, patariama nieko nelašinti į ausį - nei aliejaus, nei česnako ar kitokios liaudies medicinos priemonės. Nebent galite paguldyti vaiką taip, kad galva būtų šiek tiek pakelta. Tam naudokite aukštesnę pagalvę.

Priklausomai nuo otito rūšies, sunkumo laipsnio, vaiko amžiaus ir gretutinių ligų, otitą diagnozavęs gydytojas paskirs labiausiai konkrečiai šiam pacientui tinkantį gydymą. Pasak otorinolaringologės, stebėjimo taktika taip pat yra paplitusi gydant tokius otitus kaip lėtinis sekrecinis: „Kartais užtenka tik vaistų nuo skausmo ir geros nosies higienos, kad otitas praeitų savaime. Gydytojui paskyrus gydymą, būtina prisilaikyti visų jo rekomendacijų. Vaiko būklei negerėjant kelias dienas po paskirto gydymo, patariama kreiptis pakartotinai.
Skystis iš būgninės ertmės, anot specialistės, dažniausiai pasišalina per 3-6 savaites, nors neretai gali išlikti ir iki kelių mėnesių. Tad šiuo atveju labai svarbus yra tokio paciento sekimas.
„Jeigu otitas pradeda kartotis itin dažnai, gydymas antibiotikais duoda tik trumpalaikį efektą, ilgesniam laikui suprastėja vaiko klausa, dėl to nukenčia jo kalbos ir bendra raida, tuomet prireikia operacinio gydymo, - kalbėjo vaikų otorinolaringologė I. Tamošaitienė ir pridūrė, jog adenoidų pašalinimo operacija neretai išsprendžia minėtas pasikartojančias vaiko sveikatos problemas. - Operacinis gydymas atliekamas taikant bendrinę endotrachėjinę nejautrą, kurios metu vaikas miega (nieko negirdi ir nieko nejaučia). Operacija užtrunka tik apie 20 min. Po jos jau tą pačią dieną pacientas paleidžiamas namo, nes dažniausiai jaučiasi puikiai. Po adenoidektomijos dažniausiai nieko neskauda, todėl mažųjų pacientų nuotaika, praėjus kelioms valandoms po operacijos, jau būna gera.“
Pirmąją pagalbą nuo ausų uždegimo gydytojai dažniausiai skiria vaistus uždegimui bei karščiavimui mažinti - ibuprofeną arba paracetamolį. Šie vaistai yra nereceptiniai ir juos įsigyti galima daugumoje vaistinių. Gali būti, kad gydytojas patars 3 paras stebėti situaciją - paprastai per tokį laiką uždegimas praeina savaime be jokio gydymo. Jei infekcija rimta, gali būti, kad sprogs ausų būgnelis ir iš ausies pasirodys pūlingos ar kraujingos išskyros. Jei vidurinėje ausyje prisikaupia skysčio, tačiau būgnelis nesprogsta pats ir dėl to dingsta klausa, gydytojas gali atlikti būgnelio prapjovimą (miringotomiją) ir taip nuimti spaudimą bei paspartinti gijimą. Jei otitas nepraeina savaime per 3 paras arba yra ūmus, gydymas antibiotikais greičiausiai bus neišvengiamas.
Geriausia prevencija, gydytojos teigimu, yra rizikos veiksnių pašalinimas:
Kalbant apie otito profilaktiką, labai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą ausų priežiūrą. Geriausia ausis valyti iš karto po maudynių, rankšluosčio ar servetėlės kampu. Nereikia stengtis valyti kuo giliau, nes išorinėje ausies landoje yra sekreto, kuris apsaugo odą nuo pažeidimų. Pernelyg kruopščiai valant ausis, oda lieka be apsaugos. Be to, mechaniškai valant ausis, atsiranda rizika pažeisti itin ploną ir tampriai su antkauliu suaugusią odą. Jei pasireiškia pasikartojantys seroziniai otitai, tam, kad jie nepereitų į lėtinę ligą, reikia reguliariai tikrintis. Taip pat turi būti stebimos ligos priežastys.