Doc. dr. Ingridos Baranauskienės akademinės veiklos apžvalga
Doc. dr. Ingrida Baranauskienė yra aktyvi akademikė, kurios mokslinė ir pedagoginė veikla apima platų spektrą socialinių mokslų, ypač sutelkiant dėmesį į neįgaliųjų asmenų profesinę reabilitaciją, socialinę adaptaciją, įtraukųjį švietimą ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimą. Jos indėlis yra reikšmingas tiek mokslo tyrimų, tiek praktinių rekomendacijų srityse.
Nuo 2014 m. Ingrida Baranauskienė yra Šiaulių universiteto tarybos narė, kas liudija jos aktyvų dalyvavimą universiteto valdymo ir strateginių sprendimų priėmimo procesuose.
Profesinė reabilitacija ir adaptacija
Didelė dalis doc. dr. Ingridos Baranauskienės darbų skirta neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir adaptacijos problemoms. Šiose studijose gilinamasi į sėkmės prielaidas, tarpininkavimo procesus ir švietimo, ekonominės bei socialinės politikos sąveiką. Profesorė teigia, kad „kiekvienos sveikatos priežiūros padėtis, kai įstatymus ir praktiką veikia įvairios aplinkos ir kontekstai, aktualūs ne vien tik žmonėms, kurie vienaip ar kitaip susiję su negalia, bet ir visai visuomenei.“
Jos bendraautorystėje su J. Ruškumi parengta monografija „Neįgaliųjų dalyvavimas darbo rinkoje: profesinio rengimo ir profesinės adaptacijos sąveika“ (2004 m.) nagrinėja esminius aspektus, kurie leidžia neįgaliesiems sėkmingai integruotis į darbo rinką. Kita reikšminga monografija, parašyta kartu su A. Juodraičiu, yra „Neįgaliųjų profesinė reabilitacija: sėkmės prielaidos“ (2008 m.), kurioje detaliai analizuojamos sąlygos, užtikrinančios veiksmingą profesinės reabilitacijos procesą.
Bendradarbiaudama su B. Gudinavičiumi, Ingrida Baranauskienė išleido darbą „Tarpininkavimas profesinės reabilitacijos procese: tarpininkavimas neįgaliojo asmens profesinės adaptacijos procese“ (2008 m.), kuriame akcentuojamas tarpininkų vaidmuo palengvinant profesinę adaptaciją. Taip pat ji yra tyrimų, skirtų nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio rengimo ir profesinės adaptacijos sąveikai, autorė arba bendraautorė, pavyzdžiui, darbas „Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio rengimo ir profesinės adaptacijos sąveika“ (2003 m.) ir „Bendrųjų gebėjimų ir profesinio rengimo sąveika ugdant nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolius“ (2000 m.).
Ankstyvesni jos darbai apima ir platesnį spektrą, tokį kaip „Jaunuolių, turinčių psichofizinio vystymosi sutrikimų, profesinis ir socialinis rengimas“ (su E. Elijošiumi, V. Karveliu, 1997 m.). Doc. dr. Ingrida Baranauskienė taip pat kėlė klausimą „Neįgaliųjų profesinis rengimas: kaip ekspertai vertina švietimo, ekonominės ir socialinės politikos sąveiką?“ (2002 m.) ir analizavo „Neįgalaus jaunimo profesines perspektyvas kvalifikuotoje Europoje“.
Svarbiausi klausimai, į kuriuos reikia atsakyti pokalbio dėl neįgaliųjų paramos darbuotojų darbo metu: ekspertų patarimai!
Švietimas ir inkliuzija
Ingrida Baranauskienė aktyviai prisideda prie įtraukiojo švietimo idėjų plėtojimo. Jos darbai apima metodikas ir strategijas, skirtas specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui. Kartu su R. Geležiniene, L. Tomėniene, L. Vasiliauskiene ir kitais, ji parengė „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose metodiką“ (2010 m.).
Įtraukiojo švietimo kontekste Ingrida Baranauskienė taip pat tyrė mokytojų įtraukimą į įtraukųjį švietimą darbe „Pursuit of inclusive education: inclusion of teachers in inclusive education“ (su D. Saveikiene, 2018 m.). Šis tyrimas pabrėžia mokytojų vaidmens svarbą sėkmingai įgyvendinant inkliuzijos principus.
Be to, doc. dr. Ingrida Baranauskienė gilinosi į socialinio darbo studijų metodus ir teorijos bei praktikos sąsajas. Ji yra autorė darbų „Inovatyvūs studijų metodai II pakopos Socialinio darbo studijų programoje“ (2013 m.) ir „Teorijos ir praktikos sąsajos jungtinės II pakopos socialinio darbo studijų programos mokslinės tiriamosios praktikos procese: mokomoji knyga“ (2014 m.), kurie yra skirti socialinio darbo specialistų rengimui ir kvalifikacijos kėlimui.
Psichologiniai ir socialiniai aspektai
Mokslininkės interesų laukas apima ir psichologinius aspektus, susijusius su profesiniu apsisprendimu, asmenybės raida ir gyvenimo kokybe. Bendraautorystėje su L. Serdiuk ir O. Chykhantsova ji tyrė „Psychological characteristics of school-leavers' hardiness at their professional self-determination“ (2016 m.).
Jos tyrimuose analizuojama ir sporto įtaka paralimpinių sportininkų asmenybės raidai, kas atsispindi darbe „The influence of sports on paralympic athletes’ personal development“ (su O. M. Kokun, O. M. Shamych, 2018 m.). Taip pat buvo nagrinėjamas ryšys tarp psichosocialinių darbo veiksnių ir pasitenkinimo darbu, gyvenimo kokybės bei harmonijos jausmo korekcinių institucijų pareigūnams darbe „Relation of psychosocial job factors to job satisfaction, quality of life, sense of harmony among officers of correctional institutions“ (su A. Diržyte, A. Valaikiene, 2010 m.).
Doc. dr. Ingrida Baranauskienė taip pat prisidėjo prie aukštojo mokslo studijų kokybės užtikrinimo vertinimo iš studentų perspektyvos. Straipsnyje „Aukštojo mokslo studijų kokybės užtikrinimo vertinimas studentų požiūriu“ (su V. Bukauskiene, A. Valaikiene, 2011 m.) atskleidžiama, kaip specialiosios pedagogikos bakalauro programos studentai vertina studijų kokybę. Tyrimo rezultatai atskleidė palankų studentų vertinimą dėl tinkamų sąlygų sudarymo neįgaliųjų studijoms, respondentų pasitenkinimą studijų aplinka (patalpomis, įranga). Tačiau tuo pat metu respondentai nurodė literatūros trūkumą, nepasitenkinimą tvarkaraščiais, kai studentų poreikiams skiriama gana nedaug dėmesio. Nustatant respondentų studijų pasirinkimo motyvus, buvo konstatuota, kad daugeliu atvejų studentai į universitetą stojo per daug negalvodami, beveik atsitiktinai, nors vis dažniau įsitikina, kad studijuoja rimtą specialybę. Šių konkrečių studijų pasirinkimą lėmė turimos žinios apie neįgaliųjų problemas ir noras jiems padėti.
Indėlis į diskusijas apie negalią ir sveikatos priežiūrą
Ingridos Baranauskienės darbai įsitvirtina plačiose diskusijose apie negalią ir sveikatos priežiūros praktikas. Pastaraisiais dešimtmečiais sveikatos priežiūros praktikoje žmonėms su negalia vyksta debatai, kad jau vyksta poslinkis nuo medicininio modelio prie socialinio modelio, ir yra kuriami nauji modeliai, tokie kaip žmogaus teisių modelis, kuris gali būti siejamas su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, neįgaliųjų padėties sveikatos priežiūros sistemoje analizė diskriminacijos požiūriu nėra vykdoma sistemingai, ir vargu ar galima teigti, kad ši tema yra prioritetinė. Mokslinis tyrimas atskleidė, kad būtent taip ir yra. Susitikimo metu vyko diskusija apie problemas, su kuriomis sveikatos priežiūros sistemoje susiduria žmonės, turintys negalią, taip pat jų artimieji, pagalbą jiems teikiantys specialistai. Šie ir kiti panašūs klausimai atspindi straipsnio mokslinę problemą. Atsakant į šiuos klausimus, buvo analizuojami neįgaliųjų, jų artimųjų ir neįgaliesiems padedančių specialistų poreikiai ir iššūkiai Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje.
tags: #ingrida #baranauskiene #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
