Satja Sai Baba, tikrasis vardas Sathya Narayana Raju (g. 1926 m. lapkričio 23 d. Puttapartyje, ž. 2011 m. balandžio 24 d. ten pat), buvo garsus Indijos dvasinis mokytojas, kurio mokymai ir veikla pritraukė milijonus sekėjų visame pasaulyje.
1940 m. jis pasiskelbė esąs šventojo guru, avataro Sai Babos iš Širdi (mirė 1918 m.) persikūnijimu. Puttapartyje 1950 m. buvo pastatytas jo ašramas, o 1972 m. įsteigtas Satja Sai Babos fondas „Satya Sai Central Trust“. Šio fondo pagrindinis tikslas - teikti paramą įvairiems projektams Indijoje, daugiausia sveikatos apsaugos, švietimo ir vandens tiekimo srityse, taip pat skleisti žinias ir medicininę pagalbą.

Satja Narajana Radžu gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Puttapartyje, Indijos pietuose. Jo gimimą lydėjo neįprasti ženklai, o vėliau, būdamas trylikos metų, po skorpiono įgėlimo, jis pareiškė esąs atgimęs šventasis Sai Baba iš Širdi. Po dešimtmečio, 1950 m., buvo įkurtas jo pagrindinis ašramas „Prašanti Nilajam“ - Aukščiausios Ramybės Vieta.
Sai Baba mokė, kad Dievas yra kiekviename iš mūsų, ir kad tikrasis kelias į nušvitimą yra išsilaisvinimas nuo troškimų, kurie sukelia dvasinį skausmą. Jis skelbė visuotinę meilę ir visų pasaulio religijų vienybę, teigdamas, kad visos religijos yra tik vienos tiesos skirtingi pavidalai. Jo mokymai apėmė tiesą (satją), dorą (dharmą), meilę (premą) ir nesipriešinimą (ahimsą), kuriuos jis vadino „penkiomis religijos kolonomis“.
Jis teigė esąs Dievo avataras, kuriam priskiriami visi Dievo vardai ir pavidalai, įskaitant Jėzų Kristų. Sai Baba skatino savo sekėjus atsisakyti ego, ugdyti vidinę ramybę ir siekti vienybės su Dievu. Jis taip pat akcentavo moterų, ypač motinų, vaidmenį visuomenėje, teigdamas, kad jos kuria ateities kartas.

Satja Sai Babos fondas aktyviai veikė ne tik Indijoje, bet ir visame pasaulyje. Jis finansavo daugybę socialinių projektų, įskaitant nemokamas ligonines, mokymo įstaigas ir vandens tiekimo projektus, kurie padėjo milijonams žmonių.
Jo organizacija veikia daugiau nei 100 pasaulio šalių, turinti daugybę centrų ir grupių. Lietuvoje Satja Sai Babos sekėjų bendruomenė įsikūrė 1990 m., centrai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
Sekėjai priskiria Satja Sai Babai stebuklų darymą, įskaitant mirusiųjų prikėlimą, nors jo veikla ir mokymai buvo vertinami kontroversiškai. Kai kurie buvę sekėjai ir žurnalistai kėlė klausimus dėl jo tariamų stebuklų ir asmeninio elgesio.
Nepaisant kontroversijų, Satja Sai Baba paliko gilų įspaudą tūkstančių žmonių gyvenimuose, skatindamas meilę, viltį ir dvasinį tobulėjimą. Jo mokymai apie meilę, vienybę ir tarnystę visuomenei tebėra aktualūs ir įkvepiantys.
Satja Sai Babos organizacija tęsia jo misiją, propaguodama žmogiškąsias vertybes ir siekdama tarnauti žmonijai.

Satja Sai Baba savo mokymu siekė atgaivinti religijos esmę - žmogaus tikėjimą Dievu ir pastangas gyventi darniai su visais. Jo filosofija remiasi idėja, kad visi esame tos pačios dieviškos dvasios dalis.
Jo veikla ir mokymai apima ne tik dvasinius, bet ir socialinius aspektus. Vadovaujant Satja Sai Babai, Indijoje buvo įgyvendinti didžiuliai socialiniai projektai, aprūpinant geriamu vandeniu šimtus kaimų ir miestų, statant nemokamas ligonines ir mokymo įstaigas, ypač daug dėmesio skiriant vargingiausiems visuomenės nariams.
Satja Sai Baba teigė, kad atėjo tam, jog „uždegtų meilės žiburį jūsų širdyse“, ir kad jo misija nėra skelbti naują religiją ar sektą, bet atgaivinti ir sustiprinti esamą tikėjimą ir dvasines vertybes.
Jo mokymas apie meilę kaip pagrindinę jėgą, jungiančią visus ir viską, yra pagrindinis jo filosofijos elementas. Jis skatino savo sekėjus mąstyti su meile, kad suvoktų tikrąją Tiesą, kurią pasako sąžinės balsas.
Satja Sai Baba žavėjo savo asmenybės jėga, ramumu ir vidiniu džiaugsmu. Jis gyveno asketiškai, visą savo laiką skirdamas žmonėms, kurie ieškojo jo patarimo, pagalbos ar paramos.
Jo palikimas apima ne tik dvasinius mokymus, bet ir konkretų indėlį į visuomenės gerovę per fondo vykdomus projektus. Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje tebesimoko iš jo mokymų apie meilę, tiesą ir tarnystę.