Ilja Laursas: Sėkmės Formulė Versle, Investicijose ir Asmeniniame Gyvenime

Ilja Laursas (g. 1976 m. gegužės 2 d. Kaune) - Lietuvos verslininkas ir investuotojas, vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų, pasaulyje žinomos mobiliųjų technologijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjas. Delfi.lt sudarytame Lietuvos įtakingiausiųjų 2017 m. verslininkų sąraše jis užėmė 10-tą vietą. Ilja Laursas yra vienas iš garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų.

Karjeros Kelias ir Verslo Inovatorius

Ilja Laursas iš bendraamžių išsiskyrė jau mokykloje, būdamas pirmūnas. Mokėsi Kauno Aleksandro Timinskio vidurinėje mokykloje. Verslauti pradėjo jau mokydamasis 3-5 klasėje, kai buvo labai populiarūs filmai apie Bruce’ą Lee. Bruce’o Lee nuotraukų pirkimas, jų kopijavimas ir pardavimas bei platinimas Lietuvoje buvo pirmieji Laurso žingsniai verslininko karjeroje. Vyresnėse klasėse jis dalyvavo JAV moksleivių mainų programoje, 1994 m. baigė Džeksono vidurinę mokyklą Ohajuje, kur įgijo anglų kalbos žinių.

Grįžęs į Lietuvą, 1995-2002 m. Vilniaus Universitete studijavo ekonomiką, o lėšų studijoms užsidirbo būdamas anglų kalbos korepetitoriumi moksleiviams. Prieš sukuriant sėkmingą bei žinomą verslą, Ilja Laursas savo jėgas išbandė daugelyje skirtingų sričių, tokių kaip turizmas, nekilnojamasis turtas, reklamos ir informacinių sistemų srityse. Verslininkas to nevadina blaškymusi, nes kiekvieno bandymo metu jis įgijo naujų įgūdžių bei žinių, kurias galėjo sėkmingai pritaikyti kurdamas kitus, sėkmingus verslus. Sėkmingas verslas ne visada yra sukuriamas iš pirmo karto - prieš tai turi būti ir nuopolių, nepasisekimų, kurie suteikia daugiau patirties.

2002 m. I. Laursas įkūrė „GetJar“ - vieną iš didžiausių pasaulyje nepriklausomų mobiliųjų programų parduotuvių, kuri išpopuliarėjo dar prieš „Apple App Store“ ir „Google Play“ atsiradimą. Neilgai trukus bendrovė buvo perkelta į Jungtines Amerikos Valstijas, Silicio slėnį. Po 10 metų ji buvo parduota kinų bendrovei „Sungy Mobile“ už, kaip tuomet skelbė I. Laursas, 50 mln. JAV dolerių, nors Kinijos bendrovė nurodė 5,3 mln. eurų sumą. Didžioji dalis sumos mokėta ne pinigais, o akcijomis.

Nuo 2014 m. per įkurtą investicinį fondą „Nextury Ventures“ I. Laursas investavo į daugiau kaip 25 startuolius. Jo parašyta knyga „Verslas Naujai“ yra pripažinta Nr. 1 bestseleris Lietuvoje, negrožinės literatūros kategorijoje. Ilja Laursas už savo profesinę veiklą yra gavęs įvairius apdovanojimus ir pripažinimus, tarp kurių - Europos metų vadovo vardas iš Europos verslo spaudos asociacijos, nominacija į „The Wall Street Journal“ 25 Europos technologijų vadovų sąrašą ir Pasaulio ekonomikos forume 2011 m. buvo vadinamas technologijų pionieriumi. 2016 m. Suomijoje leidžiamo tarptautinio žurnalo „Nordic Business Report“ komisija paskelbė įtakingiausių verslininkų dvidešimtuką, į kurį įtraukė ir jį.

Finansinio Raštingumo ir Investavimo Svarba

Pasak Iljos Laurso, pirma investicija turi būti į savo finansinį raštingumą. Jis teigia, kad nežinantiems, kaip valdyti savo pinigus, pirmiausiai pataria investuoti į suvokimą apie investavimą. „Čia tas pats kaip investuoji į automobilio teises, kad jį vairuotum. Niekam nekyla minčių, kad šiuolaikinis žmogus gali neturėti teisių. Tai ir čia taip turi būti. Ir atvirai, tai 1 ar 3 mėnesius investuoti į savo bazinį finansinį raštingumą yra svarbiau nei investuoti į teises“, - sako I. Laurs. Anot jo, reikia suvokti, kaip veikia instrumentai, nes kai visiškai nesupranti, tada būna sunku, nedrąsu arba pernelyg drąsu, prarandi pinigus.

Žinomas investuotojas pabrėžia, kad investavimo sumos priklauso nuo keleto dalykų, ir jam asmeniškai tai labai siejasi su gyvenimo filosofija. Jeigu baziniai poreikiai patenkinami ir papildomos lėšos netransliuojamos į itin prabangius pirkinius, tuomet galima investuoti. Mainais gauni labai svarbų šiais laikais dalyką - investicinį portfelį. „Man asmeniškai taupymo ar pensijų kaupimo sąvokos nepriimtinos, nes yra kitų alternatyvų. Man patinka turėti savo investicinį portfelį. Jo svarbą ir išmanymą sulyginčiau profesijai. Kiek laiko, pastangų įdedi mokydamasis profesijos, tai tiek pat, o gal ir daugiau reiktų įdėti ir į savo investicinį portfelį - nuo suvokimo, kaip jį valdyti, iki jo tarnavimo konkrečiai tau, nešant net kartais ir didesnes pajamas nei atlyginimas“, - sako I. Laurs.

I. Laurs mano, kad pensijai žmonės kaupia per mažai (2-3 proc. nuo algos), ir rekomenduotų skirti bent nuo 10 proc. nuo pajamų, o gerai būtų ir 30 proc. Jei bazinius poreikius patenkini su tais pačiais 30 proc. pajamų, tai niekas nedraudžia ir 70 proc. investuoti. Pasaulio turtingiausi žmonės, tokie kaip Billas Gatesas, Warrenas Buffetas ar Markas Zuckerbergas, net 99 proc. savo pajamų investuoja.

Investicijos ir Rizika

I. Laurs sako, kad labai norėtų sugriauti mitą apie tai, kad investicijos asocijuojasi su žodžiu „rizika“. Anot jo, nėra rizikingesnio dalyko nei grynieji pinigai. Jeigu žiūrėti plačiau, kas yra turtas, turto klasė, kas yra vertybė ir vertė, tai pinigai būtų viena iš klasių, kaip nekilnojamasis turtas, obligacijos ir panašiai. Grynieji pinigai Lietuvoje apsaugoti tik 100 tūkstančių eurų, tai viskas, kas yra virš, sudega. Valstybės turi labai negerą įprotį sistematiškai siekti grynųjų pinigų vertės per naujų pinigų spausdinimą. Lyginant su, pavyzdžiui, JAV stambių korporacijų akcijomis, čia negalioja 100 tūkstančių riba, visos sumos yra apsaugotos, niekas jų iš žmogaus neatims. „Tad rizika yra vienas iš investavimo parametrų, reikia pasirinkti tinkamą instrumentą“, - sako verslininkas ir investuotojas.

Prieš investuojant reiktų įvertinti ne tik kompanijos patikimumą, bet ir finansinius rodiklius. I. Laursas pataria rinktis kompanijas lygiai taip pat, kaip ir kitas prekes ar paslaugas: atsižvelgiant į patikimumą ir rinkos reputaciją. „Gražiais žodžiais pasakoti geba visi, bet jei kalba gražiai, o rodikliai prasti, tai supranti, kad arba nenori, arba nemoka dirbti“, - sako investuotojas. Tam, kad suprastum kompanijų finansines suvestines, reikia turėti finansinį raštingumą. Nėra visiems vienodo bendro investavimo šablono; reikia įsivertinti pelningumą, rizikingumą, likvidumą ir kitus dalykus.

Investuotojų Portretai ir Patarimai Pagal Amžių

Įvairūs SEB banko duomenys rodo, kad investuoti šalies gyventojai dažniausiai pradeda tada, kai karjera įsibėgėja. Pernai pirmą kartą pradėjusių investuoti SEB banko klientų duomenys rodo, kad 41-50 metų investuotojai sudarė penktadalį visų klientų. Ketvirtadalis pradėjusių investuoti buvo 30-40 metų, o 18-29 metų jaunimas sudarė 14 proc. Didžiausią dalį (27 proc.) pirmą kartą bandžiusiųjų investuoti sudarė 60-ies ir vyresnio amžiaus klientai, daugiausia dėl platinamų vyriausybės vertybinių popierių, obligacijų.

Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė, sako, kad norint sėkmingai investuoti, svarbu tai pradėti daryti kuo anksčiau - idealu būtų vos sulaukus 18-os, gavus pirmą algą ar pradėjus savarankišką finansinį gyvenimą. Tuomet prieš akis daug darbingų dešimtmečių ir daug galimybių sukaupti solidų kapitalą. Nors laiko dar pakankamai daug, tačiau, kuo vėliau pradedame investuoti, tuo didesnę sumą reikės skirti investicijoms norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Praktika rodo, kad vyresni investuotojai yra ramesni, labiau disciplinuoti, laikosi pasirinktos strategijos, nėra linkę spekuliuoti, todėl gali tikėtis ir geresnių ilgalaikių rezultatų.

Investicijų Paskirstymas pagal Amžių ir Rizikos Toleranciją

Kuo vyresni pradedame investuoti, tuo svarbiau paskirstyti savo investicijas ir prisiimti mažiau rizikos. Jei jaunas žmogus, prieš pradėdamas investuoti, turėtų būti sukaupęs bent trijų mėnesių savo būtinųjų išlaidų finansų pagalvę, tai vyresnio amžiaus gyventojams rekomenduojama turėti šešių-devynių mėnesių atsargą. Kuo mažiau laiko lieka iki investicijų išpirkimo laikotarpio, tuo rizikos tolerancija turėtų mažėti, t.y., turėtų didėti mažiau rizikingų turto klasių dalis ir mažėti didelės rizikos turto klasių.

Prinstono universiteto ekonomikos profesorius Burtonas G. Makielis tvirtina, kad jei 20-40 metų investuotojai savo investicijų portfelyje gali turėti 75-90 proc. akcijų, tai sulaukus 40-60 metų jų dalį reikėtų sumažinti iki 65-75 proc. ir laipsniškai keisti obligacijomis, kol sulaukus 80 metų ir daugiau obligacijų dalis užimtų didžiausią (60-80 proc.) portfelio dalį. Nors tai ne visada padės padidinti grąžą, tačiau visada pagelbės sumažinti portfelio riziką. Be to, vyresni investuotojai, rinkdamiesi konservatyvesnius turto klasių derinius, patiria mažiau streso ir lengviau geba laikytis disciplinuotos strategijos.

Kaupiant pensijų fonduose galima pasiekti neblogų rezultatų. Kaip teigia S. Strockytė-Varnė, čia galioja tie patys dėsniai: kuo anksčiau pradėsite kaupti, tuo paprasčiau bus pasiekti savo finansinius tikslus, tačiau pradėti kaupti niekada ne per vėlu. „Investuojant, kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių, geriausias laikas pradėti yra dabar“, - mano banko atstovė.

Technologijų ir Dirbtinio Intelekto Era: Vizija ir Pokyčiai

Dirbtinio intelekto erai vis labiau keičiant mūsų gyvenimus, vieni baiminasi, jog sparčiai tobulėjančios technologijos ateityje gali visiškai pakeisti žmogų. Tačiau Ilja Laursas tikina, kad technologijų pažanga ne tik didina darbo vietų skaičių, tačiau ir leidžia kur kas daugiau užsidirbti. „Tačiau tik tiems, kurie mokosi pasitelkti technologijas ir geba jas sumaniai įdarbinti, didėja reikalavimai našumui“, - sako I. Laursas. Jis įsitikinęs, kad žmonės privalės prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, kitaip taps nereikalingu, tačiau tiems, kurie sugebės transformuotis, pavyks gauti tas pačias arba net gerokai didesnes pajamas investuojant gerokai mažiau laiko.

Viena didžiausių rizikų galėtų tapti tai, kad žmonės taps nemotyvuoti ir nebenorės dirbti apskritai. Ilja įsitikinimu, modelis, kai atskirai gauni pajamas kaip pilietis ir atskirai prasmingą veiklą darai dėl to, kad tau įdomu, tave veža, būtų gerokai tvaresnis ir žmones padarytų gerokai laimingesnius. Jis dalinasi statistika, pagal kurią tiek Amerikoje, tiek Europoje apie 70 % žmonių nesijaučia laimingi darbe.

Daugybę metų investicijomis besidomintis Ilja sako, kad su sparčiai besivystančia robotizacija bei dirbtiniu intelektu pravartu ne tik susidraugauti, tačiau ir į juos investuoti. Šios kalbos ne iš piršto laužtos, mat būtent technologijų išmanymas Iljai Laursui gyvenime atnešė milijonus siekiančius turtus ir pavydėtiną sėkmę versle. „Jau seniai palikau mobiliųjų programėlių rinką, nes tai - nebe nauja. Dabar yra kitų, atvirai prisipažinsiu, mane labiau žavinčių technologijų - tai dirbtinis intelektas“, - teigia jis. „Mane tai žavi beprotiškai. Robotas - tai fizinis kūnas, o dirbtinis intelektas - jo protas, smegenys.“

Ilja Laursas mano, kad ateityje labai daug procesų valdys ir sprendimų atliks dirbtinis intelektas, kuris neturi kūno. Šiuo metu jam įdomiausia žmogaus ir dirbtinio intelekto bendravimas. Jo vizija apima ir kompiuterio valdomą valstybę, kurioje žmogus galės daryti viską, ką tik panorės. „Vakarų patirtis rodo, kad kai žmogus nebeprivalo nieko daryti, daug kas pasirenka nieko nedaryti - vegetuoti“, - sako Ilja Laursas.

Asmeninis Gyvenimas ir Pomėgiai: Ne Tik Verslas

Ilja Laursas pasižymi ne tik verslo įžvalgomis, bet ir unikaliu požiūriu į asmeninį gyvenimą bei pomėgius. Mokyklos laikais jis nebuvo „pleibojus“, o save laikė „botaniku“, nors pats savęs tokiu nelaikė. Su merginomis visada elgėsi pagarbiai. Širdies draugė - labiausiai saugoma I. Laurso paslaptis. Su ja susipažinęs prieš 16 metų, verslininkas pripažįsta, kad jiedu - skirtingi žmonės. „Dažniausiai ginčijamės dėl to, ar man būtinas dar vienas elektroninis „žaisliukas““, - atvirauja pašnekovas, pabrėždamas savo pomėgį naujausiems išradimams.

I. Laursas neslepia, kad atsitraukti nuo darbo ir elektroninių laiškų sau neleidžia net atostogaudamas. „Skaičiavau, kad vien pernai viešbučiuose praleidau pustrečio šimto naktų“, - juokiasi lietuviškasis Steve Jobs. Visa laimė, kad dažniausiai jo draugė keliauja su juo, kas, anot jo, ir gelbsti jų santykius. Specialiai atostogauti jis nevažinėja. Verslo reikalais jam tenka keliauti gana daug, ir tuomet jis stengiasi pasinaudoti galimybe pamatyti aplinkines vietas vakarais ar savaitgaliais. „Tikrai nesu iš tų, kurie kaitinasi paplūdimyje. Man tai neįdomu. O pasimaudyti jūroje ar vandenyne atsiranda galimybių verslo kelionėse“, - sako Ilja.

Hobiai ir Savęs Tobulinimas

Vienas iš jo aistrų buvo fotografija. „Anksčiau buvau užsikabinęs už trimatės (3D) fotografijos, fotografavimas tikrai buvo vežantis dalykas“, - pasakoja I. Laursas. Jis buvo atradęs labai įdomią techniką, kaip vienu fotoaparatu padaryti trimatį vaizdą. Daugiausia fotografuodavo gamtą. „Geriausia savo hobiui - ar sporto šakai, ar dar kam nors - skirti porą metų. Įsigilinti į tai kiek tik įmanoma ir kai jauti, kad tikrai esi paragavęs to dalyko skonio ir žinai esmę, judėti prie ko nors kito“, - dalijasi savo filosofija.

Šiuo metu Ilja Laursas kasdien stengiasi apie pusantros valandos skirti sportui. „Užsiimu gimnastika, joga, plaukioju, bėgioju, važinėju dviračiu, žaidžiu golfą“, - sakė milijonierius verslininkas ir investuotojas. „Sportas suteikia emocinės stiprybės. Atrodo, tai banali išvada, bet to niekada negirdėjau vaikystėje“, - prisimena Ilja. Anot jo, tai padeda kokybiškiau gyventi, teikia geras emocijas ir leidžia džiaugtis gyvenimu. Joga yra viena iš tų sporto šakų, kuriai jis stengiasi skirti po tris valandas per savaitę, pageidautina su trenere, nes „geriau pusvalandį sportuoti kokybiškai negu tris valandas bet kaip. Visur dievinu kokybę“.

Mitybos atžvilgiu Ilja Laursas nėra fanatikas, tačiau prisižiūri: „Nesu idėjinis jogos praktikuotojas. Stengiuosi laikytis gerų mitybos principų, bet nesu fanatikas. Pavyzdžiui, nevartoju „Coca-Cola“, „Pepsi“ ir kitų saldžiųjų gėrimų. Viską valgyti reikia saikingai.“ Jam organizmas - kaip automobilis: arba tu jį prižiūri, arba jis pradeda streikuoti.

Muzika yra viena iš sričių, su kuria, anot jo, jis gyvenime yra prasilenkęs. Nors apsilankė Vienos operoje ir klausėsi R. Wagnerio operos, jis teigia: „Apkaltinsite mane technologiniu fanatizmu, bet geriausia muzikos kokybė, kurią esu atradęs, - tai vis dėlto elektroniniai formatai.“ Jis mėgsta aukštos klasės muzikos grotuvus ir ausines, kurios leidžia visiškai pasinerti į muzikos pasaulį. Skaitymas taip pat yra jo gyvenimo dalis, tačiau ir čia jis siekia našumo: mėgsta klausytis knygų audioformatu ir naudoja abstrakcijos metodą negrožinei literatūrai, kas leidžia knygas „suspausti“ iki 15 minučių trukmės.

Ilja Laursas stengiasi miegoti apie 9 valandas kas naktį, nes jam tikrai reikia daug miego. 8 valandos - minimaliai priimtinas laikas, 7 - per mažai. Savaitgaliais miega ir 11, ir 12 valandų. Rytais jis keliasi tarp 8 ir 9 valandos.

tags: #ilja #laurs #vaikai

• Iliustracijų vaidmuo vaikų knygose
• Apie žymius fotografus ir fotografijos istoriją
• Lietuvos paukštininkystės modernizacija
• Sveikos pėdos vaikams
• Detali analizė: romantinė komedija apie netikrą nėštumą