Lavinkime kūdikį nuo pat gimimo: žaidimai ir pratimai

Kad kūdikis augtų sveikas ir laimingas, reikia lyg ir nedaug: nešiojimo, mylavimo, sūpavimo, artimo bendravimo ir, žinoma, patenkinti fizinius poreikius - pamigdyti, pamaitinti ir pervystyti.

Pirmąjį pusmetį jūs tikrai sulauksite savo kūdikio šypsenos! Jis aktyviai susidomės žaisliukais, juos griebs ir kiš į burnytę, greičiausiai pradės vartytis ir galbūt šliaužioti. Vystymąsi paskatinsite su didele meile žaisdami paprastus žaidimus, kai kūdikis yra geros nuotaikos - pamiegojęs ir pavalgęs.

Siūlomuose žaidimuose didelis dėmesys skiriamas pirštukų, akies - rankos koordinacijai lavinti, nes tai ypač skatina intelekto raidą (reikia nepamiršti ir mankštelių). Nustatyta, kad kūdikio rankyčių išlavėjimas atspindi protinę raidą.

Pirmieji mėnesiai: pojūčių pažinimas ir bendravimas

Pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis ir mėnesiais - ypatingas laikas, kai formuojasi ne tik mažylio kūnas, bet ir jo ryšys su pasauliu. Nors atrodo, kad kūdikis dar tik miega ir valgo, iš tiesų jis jau aktyviai mokosi - klausosi balsų, reaguoja į prisilietimus, stebi veidus ir šypsenas. Būtent paprasčiausi kasdieniai momentai tampa svarbiausiais lavinimo žaidimais: kalbėjimas, glostymas, švelnūs judesiai, akių kontaktas. Šiuo periodu svarbiausia pojūčiai - tėvų prisilietimai, širdies dūžiai, balsas. Pasakokite mažyliui, koks jis jums brangus, dainuokite lopšines. Nepamirškite kartoti jo vardo - taip po truputėlį jis pradės suvokti savo asmenybę.

Kūdikių sensoriniam vystymuisi svarbus laikas ant pilvuko, manipuliacija minkštais skirtingų tekstūrų žaislais, naudinga švelni, tyli muzika bei švelnūs masažai.

Žaidimai ir veiklos nuo gimimo

• Delniukų glostymas. Nuo gimimo glostyti delniukus (sugniaužtų kumštukų atpalaidavimas), pirštukų pagalvėles.
• Daiktai rankytėje. Į delniuką įdėti daiktų - akmenuką, gintarą, vatą, traškantį saldainio popierėlį ir kt. Kūdikis išlaikys daiktą nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, priklausomai nuo raumenų tonuso. Gniauždamas tai vatą, tai akmenuką, patirs itin kontrastingų pojūčių. Kai raumenų tonusas nėra normalus, tai irgi naudinga: jei padidėjęs, tuomet daiktai rankytėje skatins ją atpalaiduoti, o kai sumažėjęs, skatins gniaužti. Nors naujagimis dar nekiša daiktų į burnytę, nepalikite vieno be priežiūros. Tokių daiktų nepalikite šalia, kūdikiui pasiekiamoje vietoje. Netikėtai jie gali atsidurti kūdikio burnytėje.
• Žvilgsnio fokusavimas. Užfiksuoti žaisliuku žvilgsnį ir labai lėtai (priklausys ir nuo jūsų, ar ilgai kūdikis nepames žvilgsnio) vedžioti į vieną pusę ir kitą, vėliau - aukštyn, žemyn. Kūdikiui tobulėjant, žaisliuko vedžiojimo greitis vis didėja. Pasigaminkite „žvilgsnio gaudymui” didelį raudoną burbulą (tinka ir bet kuris kitas ryškus barškutis) ir neutralios spalvos (rusva, gelsva ir pan.) žiedą (patogu apnerti užuolaidų plastmasinį žiedą ar įsigyti medinį). Pažengęs kūdikis susidomės ir žiedu. Taip pat skatinkite atsisukti į garso pusę, barškinant žaisliuką netoli ausyčių.
• Paveiksliukų rodymas. Pagaminti juoda - balta korteles (pasinaudojant Google paieška) ir jas rodyti, padėti į lovytę. Tai padės greičiau formuotis regai, kuriai prireikia net 6 - 8 mėnesių, kol tampa panaši į suaugusiojo. Naujagimiai pasaulį mato spalvotai, tačiau neturi gebėjimų atskirti panašių tonų spalvų, pvz., raudonos nuo oranžinės, todėl naudingiau jiems pasiūlyti didelių kontrastų paveiksliukus: juoda - balta, mėlyna - oranžinė, žalia - raudona.
• Žaisliukų kiekis. Kol vaikas sąmoningai dar negriebia daiktų, priešais jį kabinti tik po vieną žaisliuką. Taip kūdikį greičiau paskatinsite tikslingai siekti žaisliukų, nes jis turėdamas daugiau nei vieną pasirinkimą, gali sutrikti. Tai yra hiperstimuliacija. Kartais mažiau reiškia daugiau. Tad neapsigaukite su perkrautais lavinimo kilimėliais, sūpynėmis. Šone, ant lovytės grotelių, pakabinti aisliukai taip pat skatina kūdikį verstis.
• Ergoterapiniai žaislai. Kai kūdikis pradeda griebti žaisliukus, pasiūlyti ergoterapinių pagalvėlių, skiaučių, knygelių. Tokias pagalvėles galima ir patiems pagaminti, tvirtai(!) prisiuvant įvairių etikečių, sagų, karolių. Į vidų prikimšti sintepono, grikių lukštų, įvairių kruopų, pupelių ar kaštonų. Leiskite pačiupinėti, pauostyti, lyžtelti tikrų daiktų, vaisių, kadangi vaikas aplinką pažįsta ragaudamas, liesdamas, matydamas, girdėdamas, judėdamas. Pojūčiai (sensorinė sistema) padeda jam suvokti pasaulį. Tai yra tiesioginis pažinimas. Dėmesio! Ne kūdikiams skirti daiktai ir maistas tyrinėjami tik su priežiūra!
• Kamuolys. Ridenti kamuolį įvairiomis kryptimis, kai kūdikis guli kniūbsčias ant kieto pagrindo (pvz., grindų). Taip gerinsite vaiko reakciją ir žvilgsnį.

Kūdikio masažo ir mankštos nauda

Kūdikių masažas yra vienas iš būdų stiprinti ryšį tarp tėvų ir kūdikio, skatinti fizinę ir emocinę raidą bei padėti mažyliui atsipalaiduoti. Švelnūs prisilietimai ne tik ramina kūdikį, bet ir gerina jo kraujotaką, stiprina raumenis bei padeda sumažinti pilvo dieglius.

Masažo nauda kūdikiui yra daugybė: streso ir nerimo mažinimas, oksitocino (meilės hormono) išsiskyrimas, virškinimo gerinimas, fizinės naudos - raumenų vystymosi skatinimas, lankstumo ir koordinacijos gerinimas, sąnarių stiprinimas, motorinių įgūdžių vystymasis ir pasiruošimas naujiems judesiams.

Mankšta vaikams yra neatsiejama kūdikių masažo dalis. Judesys, prasilankstymas ir judesių lavinimas labai svarbus tam, kad kūdikis normaliai vystytųsi ir augtų. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad mankšta kūdikiui teikia džiaugsmą, teigiamas emocijas, o tai yra geros vaiko sveikatos pagrindas.

Vaikų mankštos metu teigiamai veikiamos pagrindinės kūno sistemos: raumenys (tampa elastingi, stiprūs ir ištvermingi), kaulai (stimuliuojamas kaulų augimas, tampa stambesni, platesni ir tvirtesni), širdies kraujagyslių sistema (suaktyvėja kraujotaka), kvėpavimo sistema (pagilėja kvėpavimas), nervų sistema (gerėja koordinacija, lankstumas).

Pagrindiniai kūdikių masažo būdai

• Pilvo masažas. Ypač naudingas kūdikiams, kenčiantiems nuo dieglių ar pilvo pūtimo. Švelniais sukamaisiais judesiais masažuojant pilvuką pagal laikrodžio rodyklę, galima paskatinti virškinimą ir sumažinti nemalonų diskomfortą.
• Nugaros masažas. Atliekamas lengvais braukiamaisiais judesiais per visą nugarą, pradedant nuo kaklo ir judant žemyn link kojų.
• Rankų ir kojų masažas. Stiprina raumenis ir gerina kraujotaką. Pradėkite nuo lengvo delnų ir pėdų glostymo, o tada švelniai minkykite rankų ir kojų raumenis, kol kūdikis jaučiasi patogiai.
• Veido masažas. Padeda atpalaiduoti įtampą ir yra ypač veiksmingas prieš miegą.

Svarbu, kad masažas būtų atliekamas ramiame ir šiltame kambaryje, geriausia po maudynių arba prieš miegą, kai kūdikis yra atsipalaidavęs. Naudojant natūralius, bekvapius aliejus, masažas taps dar malonesnis ir naudingesnis jautriai kūdikio odai. Reguliarus masažas gali tapti ne tik sveikatai naudinga praktika, bet ir ypatingu ritualu, stiprinančiu tėvų ir vaiko ryšį.

Kada pradėti masažuoti kūdikį?

Masažuoti mažylius rekomenduojama nuo tada, kai baigiasi naujagimystės etapas ir prasideda kūdikystė. Anksčiau nereikėtų, nes odelė per plona, o nervų sistema per jautri intensyviai stimuliacijai. Iki 1 mėnesio gali būti masažuojami naujagimiai, turintys netaisyklingą galūnių padėtį ar esant kitoms būklėms, tačiau tokiu atveju procedūrą atlieka tik kineziterapeutas.

Mankšta mažyliams rekomenduojama nuo tada, kai jis pradeda atlikti stambius judesius, išlaiko galvą - apie 3 mėnesį.

Raumenų tonusas ir jo svarba

Kai raumenų tonusas yra pakitęs (aukštas arba žemas), lėtesnė yra motorinė raida, lėčiau vystysis kalbiniai, protiniai vaiko gebėjimai, vaikui bus sunku atlikti įprastus judesius (šliaužti, ropoti, sėdėti ir t.t.).

Vienas iš kūdikio sveikatos požymių - geras raumenų tonusas. Kūdikio raumenų tonuso pakitimai atsiranda dėl raumenų, sąnarių, raiščių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz. rachito), bet dažniausiai - dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų. Jei nėštumas ir gimdymas nebuvo sklandūs, vaiko raumenų tonusas gali būti pakitęs.

Vaiko raumenų tonuso sutrikimai gali būti:

• Sumažėjęs raumenų tonusas (hipotonija)
• Padidėjęs raumenų tonusas (hipertonija)
• Kintantis raumenų tonusas - tai padidėjęs, tai sumažėjęs (distonija)

Kaip atpažinti raumenų tonuso sutrikimus?

Labai svarbu, kad kūdikis, žįsdamas krūtį, ją apžiotų taisykingai. Liežuvėlis turi būti padėtas ant burnos dugno ir iškištas tiek, kad dengtų apatines dantenas, o lūpos turi apgaubti krūtį ir tvirtai ją išlaikyti. Daugelis kūdikių tai sugeba daryti nuo pat gimimo, tačiau kai kuriems gali reikėti pagalbos.

Hipertonija (įtempti kūdikio raumenys). Kai vaiko raumenų tonusas per didelis (įtempti vaiko raumenys), kūdikis būna įsitempęs, sunku lankstyti vaiko kojytes ir rankytes, išvalyti pažastytes ar kirkšniukus, vaikelį aprengti ar nurengti. Dėl padidėjusio raumenų tonuso mažyliui pirmaisiais mėnesiais vaikelio judesiai netikslūs, nekoordinuoti, monotoniški.

Hipotonija: kaip atrodo kūdikis, kurio žemi raumenų tonusai? Kūdikio susilpnėję raumenys - kai vaiko raumenų tonusas per mažas, kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs. Naujagimis su per mažu raumenų tonusu guli varlytės poza: išsiskėtęs, ištiesęs pirštus, atsipalaidavęs.

Distonija: dėl ko kūdikio raumenų tonusas būna per mažas arba per didelis? Kartais raumenų tonusas kūdikiams gali kaitaliotis: vaikas tai įsitempęs, tai atsileidęs. Neretai pasitaiko asimetriško tonuso (kūdikio kūno asimetrija): vienos pusės raumenys labiau įsitempę. Tuomet vaikas riečias į vieną pusę, paguldytas ant pilvo verčias ant šono. Mankštos ir kūdikio masažas šiais atvejais tikrai padės.

Nežymius raumenų tonuso pakitimus vaikas išauga iki 3 mėnesių. Jei ir toliau kūdikio raumenų tonusas nenormalus, vaikui reikia padėti mankštomis. Tačiau ryškūs sutrikimai vaikams gydomi iškart, nelaukiant, kol praeis 3 mėnesiai. Jei kūdikio raumenų tonusas labai žemas, galima įtarti sunkius centrinės nervų sistemos pažeidimus.

Jei vaiko raumenų tonuso nukrypimai nedideli, pakanka masažo kūdikiams ir gydomosios mankštos vaikams. Kai raumenų tonusas per didelis, skiriama gydomoji mankšta, kūdikio masažas, vaikų kineziterapija ar tiesiog raumenis atpalaiduojantis masažas kūdikiui. Kai raumenų tonusas per mažas, kūdikiams skiriamas raumenis stimuliuojantis masažas.

Kūdikio vystymasis pagal mėnesius ir lavinimo idėjos

Kūdikių mankštos metu skiriamas ypatingas dėmesys labiausiai naudojamų judesių lavinimui:

• Pirmą pusmetį kūdikį mokome taisyklingai apsiversti nuo nugaros ant pilvo.
• Nuo 6 mėnesių, mokome vaiką šliaužti ir svarbiausia teisingai šliaužti, - keturiomis, o ne prisitraukiant rankomis, ko pasėkoje kojos nedalyvauja judesyje ir silpniau vystosi.
• Sulaukus metukų vaiką reikia mokyti taisyklingai vaikščioti, nes tai yra taisyklingos laikysenos ir normalaus kojų formavimosi pagrindas vaikams (taikomas kojų masažas vaikams, kūdikio kojų stiprinimas).

Reguliariai mankštinami mažyliai jau šeštą gyvenimo mėnesį aktyviai vartosi, turi tvirtus šoninius liemens raumenis ir geba savarankiškai sėdėti.

Ką veikti su kūdikiu pirmąjį mėnesį?

Pirmasis mėnuo - tai ypatingas laikas, kupinas atradimų tiek jums, tiek jūsų naujagimiui. Nors kūdikis didžiąją laiko dalį miega ir valgo, būdravimo akimirkos yra puiki proga megzti ryšį, stimuliuoti pojūčius ir švelniai skatinti raidą.

• Regėjimas: Kontrastų ir veidų pasaulis. Pirmąjį mėnesį kūdikio regėjimas dar tik formuojasi, tačiau jis jau pasiruošęs tyrinėti pasaulį. Geriausiai jis fokusuoja vaizdą maždaug 20-30 cm atstumu - kaip tik tiek, kad matytų jūsų veidą maitinimo metu. Pasaulis jam atrodo šiek tiek neryškus, lyg per miglą. Spalvų regėjimas ribotas, todėl labiausiai jį traukia ryškūs kontrastai, ypač juoda ir balta spalvos. Palaipsniui pradeda išskirti ir ryškiai raudoną spalvą. Labiausiai kūdikius domina žmonių veidai.
• Klausa: Pirmieji garsai ir reakcijos. Kūdikis girdi garsus dar būdamas įsčiose, o gimęs jo klausa jau gana gerai išvystyta. Jis atpažįsta mamos balsą, reaguoja į kitus artimųjų balsus. Staigūs, garsūs garsai gali išgąsdinti (pasireiškia Moro refleksas - krūptelėjimas, rankų išskėtimas), o švelnūs, ritmingi garsai, ypač pažįstamas balsas ar lopšinė, ramina.
• Bendravimas ir mėgdžiojimas: Pirmosios „diskusijos”. Nuo pat gimimo kūdikiai yra socialios būtybės, pasiruošusios bendrauti. Jis gali trumpam sutelkti dėmesį į jūsų veidą, reaguoja į jūsų balsą ir prisilietimus.
• Jutimas ir masažas: Pažintis su savo kūnu. Prisilietimas yra gyvybiškai svarbus kūdikio raidai ir ryšio kūrimui. Jo oda labai jautri. Švelnūs prisilietimai, glostymas, masažas ramina, padeda jausti savo kūno ribas ir kuria artumo jausmą.

Ką veikti su šešių mėnesių kūdikiu?

Sulaukus pusės metų, kūdikis tampa tikru mažuoju tyrinėtoju! Šis amžius kupinas nuostabių pokyčių ir atradimų tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Vaikas darosi vis aktyvesnis, smalsesnis, stiprėja jo ryšys su aplinka.

• Judesiai: Dažniausiai jau tvirtai laiko galvytę, gulėdamas ant pilvo remiasi ištiestomis rankomis, sukasi nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai (arba aktyviai mokosi tai daryti), sėdi pasiremdamas rankomis arba jau ir savarankiškai, o kai kurie net bando stotis keturiomis ir linguoti - tai pasiruošimas ropojimui! Rankytėmis jau tiksliai čiumpa daiktus, perima juos iš vienos rankos į kitą, kiša į burną tyrinėdami.
• Bendravimas ir kalba: Aktyviai guguoja, taria įvairius skiemenis (ma-ma, te-te, ba-ba - nors dar nesąmoningai), reaguoja į savo vardą, bando mėgdžioti garsus, juokiasi, krykštauja. Mėgsta bendrauti, reaguoja į veido išraiškas.
• Pažinimas: Domisi aplinka, seka akimis judančius daiktus, atpažįsta artimus žmones, pradeda suprasti daiktų pastovumą (kad daiktas nedingsta, net jei jo nemato).

Šiame amžiuje vaikui svarbiausia - saugus ryšys su tėvais ir galimybė laisvai judėti bei tyrinėti aplinką.

Žaidimai pažinimui ir pasaulio tyrinėjimui

• Knygelių skaitymas: pirmieji puslapiai. Rinkitės knygeles, skirtas patiems mažiausiems - kieto kartono lapais, medžiagines, kontrastingų spalvų ar su skirtingomis tekstūromis. Sėdėdamiesi kartu vartykite knygelę, rodykite paveikslėlius ir paprastais žodžiais įvardinkite, ką matote. Nesitikėkite ilgo susidomėjimo - skaitykite tol, kol vaikui įdomu.
• Kalba ir bendravimas: pokalbiai su mažyliu. Kiek įmanoma daugiau kalbėkite su vaiku - komentuokite savo veiksmus, pasakokite, ką matote aplinkui namuose ar lauke. Kalbėkite aiškiai, taisyklingai, šiek tiek lėčiau. Dainuokite paprastas daineles, sakykite trumpus eilėraštukus su pasikartojančiais garsais ar judesiais.
• Veidrodis: Pažaiskite prie veidrodžio - rodykite vaikui jo atspindį, įvardinkite kūno dalis, darykite juokingas grimasas, slėpkitės ir vėl pasirodykite. Tai padeda formuotis savęs suvokimui.
• Žaidimai pažinimui: „Kur dingo?“ Šiame amžiuje vaikai pradeda suprasti, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jų nemato. Lavinkite šį supratimą žaisdami slėpynių: parodykite ryškų žaislą, tada uždenkite jį skarele ar vystyklu ir linksmai klauskite „Kur dingo?“. Skatinkite vaiką ieškoti. Iš pradžių galite palikti dalį žaislo matomą.
• Pasaulio tyrinėjimas: leiskime judėti ir atrasti. Pati geriausia vieta kūdikiui lavintis - saugios grindys. Čia jis gali laisvai vartytis, suktis, bandyti šliaužti ar ropoti, stiprindamas raumenis ir koordinaciją.
• Mėtymas - tai mokymasis. Nepykite, jei vaikas nuolat mėto daiktus ant žemės. Tai svarbus etapas, kai jis tyrinėja daiktų savybes, traukos dėsnį. Tiesiog pasirūpinkite, kad mėtomi daiktai būtų saugūs ir nelūžtantys.
• „Lobių dėžė“. Ant grindų šalia kūdikio galite padėti neaukštą dėžutę ar krepšelį su keliais saugiais, skirtingų formų, dydžių ir tekstūrų daiktais. Leiskite jam pačiam juos pasiekti, išimti, tyrinėti. Geriau turėti kelias tokias dėžes su skirtingais daiktais ir jas kaitalioti, nei vieną didelę su daugybe žaislų.
• Sensoriniai žaidimai: saugios alternatyvos. Duokite paliesti skirtingus saugius paviršius - minkštą pledą, šiurkštesnį kilimą, vėsias grindis, šilkinę skarelę.
• Sensoriniai buteliukai: Į mažą plastikinį buteliuką įberkite ryžių, pupelių ar pilkite vandens su blizgučiais ir labai gerai bei saugiai užsukite kamštelį. Leiskite vaikui jį vartyti, kratyti ir stebėti (tik su suaugusiųjų priežiūra!).
• Maudynės: Vandens žaidimai vonioje su keliais indeliais ar guminiais žaisliukais yra puiki sensorinė patirtis. Niekada nepalikite kūdikio vonioje be priežiūros nė sekundei!
• Pasiruošimas atsiskyrimui: „Ate-ate“ ritualas. Kiekvieną kartą išeidami iš kambario (net ir trumpam), atsisukite į vaiką, nusišypsokite ir pamojuokite sakydami „Ate, ate, aš tuoj grįšiu“. Taip vaikas pamažu pradės suprasti, kad jūs išeinate, bet visada sugrįžtate.

Antrasis gyvenimo pusmetis: judesys, kalba ir pažinimas

Antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikiai visai nebepanašūs į bejėges būtybes, jie tampa judrūs, be galo smalsūs, kviečiantys savo tėvus kartu žaisti ir padėti pažinti pasaulį.

Stambioji motorika

Šį gyvenimo pusmetį kūdikiai dažniausiai jau puikiai ropoja, stojasi, bando žengti pirmuosius žingsnelius. Tačiau ne visi pradeda vaikščioti iki pirmojo gimtadienio. Nereikėtų vaiko spausti, stengtis, kad jis kuo anksčiau žengtų pirmąjį savarankišką žingsniuką. Tai nutiks tuomet, kai vaikutis bus pasiruošęs. Vedžiojant vaiką už rankyčių, jo neskatinate anksčiau pradėti vaikščioti.

O vaiko koordinaciją ir pusiausvyrą lavina savarankiškas vaikščiojimas laikantis už baldų, palei sieną, fiziškai kūną stiprina ilgi ropojimo atstumai su kliūtimis. O kol kūdikis dar neropoja, laikykite jį kuo dažniau ant grindų, žaisliukais skatinkite šliaužti į priekį.

Ropojantiems kūdikiams tinka:

• Įvairūs tuneliai, padaryti iš dėžių, patiesalų, panaudojus stalus, kėdes ir pan.
• Kelias su kliūtimis, kuriomis gali tapti pagalvėlės, dėžės, pakylos.
• Vaikščiojimas tarp kėdžių. Ant jų padėkite viliojančių žaisliukų, kurie skatins vaikščioti nuo vienos kėdės iki kitos.
• Palei sieną paskatinsite kūdikį vaikščioti, jei ant jos pakabinsite paveiksliukų. Skatinkite kūdikį palei sieną vaikščiotų į abi puses.

Smulkioji motorika

Maždaug iki 8 mėn. didžiausias dėmesys skiriamas pojūčiams: duodama daug liesti, čiupinėti, o jau nuo 8 mėn. reikalingi veiksmo žaislai, kuriuos galima dėlioti, traukti, spausti, verti, mesti, kišti.

• Dėti, mesti, kišti: Kai tik pastebite, kad jūsų kūdikis sąmoningai dėlioja daiktus, neapsiribokite vienu žaislu šiems įgūdžiams lavinti. Įvairovė (skirtingo dydžio, tūrio, aukščio indai, skirtingai daiktai) greičiau padės ne tik geriau valdyti rankytes, bet ir skatins kognityvinę raidą. Pavyzdžiui: druskinė ir riešutai (kaštonai), taupyklė ir centai, dėžutė su įvairaus dydžio skylėmis ir akmenėliai, batų dėžutė ir dangteliai, buteliukai ir stikliniai rutuliukai, pūkučiai, indelis ir karoliukai, kavos indelis ir stambūs šiaudeliai - trumpi ir ilgi, kibirėlis ir skaičiavimo pagaliukai (dar smulkesni).
• Verti: Žaiskite su dideliu (tinka popierinis rankšluosčių laikiklis) ir mažu stovais. Verti galima įvairiausius žiedus (nuo kitų žaislų, užuolaidų), tualetinio popieriaus ritinėlius, plaukų suktukus, kramtukus.
• Traukti, gniaužti, spausti: Leiskite paspausti TV mygtuką, arbatinuko, šviesos jungiklį ir pan. Pagaminkite dėžutę su virvutėmis. Gniaužyti galima kempines, sūrią tešlą.
• Piešti: Išbandykite pirmuosius flomasterius (storus, lengvai nuplaunamus), kreidą.

Savojo aš pažinimas

Į žaidimus įtraukite veidrodį „savojo aš” pažinimui. Prieš veidrodį mojuokite, rodykite, šypsokitės, verkite. Laikant kūdikį ant rankų, artėkite prie veidrodžio, tolkite. Klauskite: „kur mama”, „kur vaiko vardas“?

9-12 mėn. puikus metas mokyti kūdikį kūno dalių. Pirmiausia jie išmoksta parodyti kojytes, rankytes, bambą (nes akivaizdžiai mato). Paskui ausytes, liežuvį. Dar vėliau - akytes, nosytę...

Kūdikio raida ir lavinimo svarba yra neatsiejamos. Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat.

tags: #delniuku #glostymas #nuo #gimimo

• Patarimai renkantis balansinį dviratuką
• Parama šeimoms su dvynukais
• Kaip išrinkti saugų ir funkcionalų staliuką mažyliui?
• Apie Indrės Kavaliauskaitės-Morkūnienės nėštumą
• Motociklų dalys