Raidžių ir garsų pasaulis ikimokykliniame ugdyme: kalbos įgūdžių lavinimas ir pasiekimai

Ikimokyklinis ugdymas yra esminis etapas vaiko kalbos raidai, kurio metu formuojami ir tobulinami kalbiniai įgūdžiai, reikalingi sėkmingai komunikacijai ir mokymuisi. Šiame amžiuje vaikai pradeda geriau suprasti raidžių ir garsų ryšį, turtina savo žodyną ir mokosi taisyklingai tarti žodžius. Integruotas požiūris į kalbos ugdymą padeda užtikrinti, kad kiekvienas vaikas galėtų visapusiškai lavinti savo gebėjimus.

Projektas „Raidės ir garsai aplink mane“: integruotas požiūris į kalbos ugdymą

Kovo 24 d. - balandžio 11 d. Šiaulių „Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje buvo vykdomas integruotas kalbos ugdymo projektas „Raidės ir garsai aplink mane“. Projektą organizavo logopedės D. Jankauskė ir S. Šimaitienė. Jį įgyvendino darželio švietimo pagalbos specialistai ir dalyvavo visi ikimokyklinio ugdymo skyriaus ugdytiniai.

Projekto metu ugdytiniai iš klausos skyrė pirmąjį žodžio garsą, pagal galimybes ir paskutinį žodžio garsą. Įvairiomis technikomis puošė savo vardo raides. Įtvirtino spalvų ir formų pavadinimus. Mokėsi komentuoti savo ar draugo darbą, pasakyti komplimentą. Ugdytiniai kūrė raidžių istorijas, tobulino rašytinę ir sakytinę kalbą. Stiprino savo kalbinius įgūdžius, geriau suprasdami raidžių ir garsų ryšį. Vaikai turtino žodyną naujomis sąvokomis, plėtė pasyvųjį žodyną bei vaizdinius, pratinosi įdėmiai klausytis pristatomų pasakų. Edukacijų metu gamino raides, siejo jas su garsais.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir ugdymosi sritys

Efektyvus ikimokyklinis ugdymas remiasi aiškiai apibrėžtais principais, kurie užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą ir kokybę. Švietimo pagalbos specialistė D. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios padeda visapusiškai plėtoti vaiko gebėjimus:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ugdymosi kontekstai kalbos ir komunikacijos plėtrai

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Ypač svarbūs kalbos ugdymui yra šie kontekstai:

• Žaismės kontekstas. Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Kultūrinių dialogų kontekstas. Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas. Jo paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Kūrybinių dialogų kontekstas. Modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Kalbos savaitė „Žodžiai, raidės ir garsai“ ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Rasa“

Pavyzdžiu, kaip praktiškai įgyvendinami kalbos ugdymo principai, gali pasitarnauti ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Rasa“ vykusi kalbos savaitė „Žodžiai, raidės ir garsai“. Šios savaitės pagrindinis tikslas - atkreipti dėmesį į vaikų kalbos ugdymo svarbumą ir sudominti juos netradicinėmis veiklomis.

Kiekvieną rytą pedagogės pasakojo vaikams įdomią istoriją ar sekė pasirinktą pasaką. Į ugdomąsias veiklas buvo įtraukiamos veiklos vaikų kalbos lavinimui. Ugdytiniai atliko raidžių pažinimo meninius darbelius, inscenizavo pasakas, dainavo trumpas liaudiškas daineles, skaitė bei analizavo pačių atsineštas knygas. Žaidimai bei įvairios veiklos vyko ne tik grupėse bet ir lauke su pačių vaikų pagamintais raidelių aitvarais.

Specifinių kalbos garsų tarimo lavinimas: „R“ garso atvejis

Tėvams dažnai nerimą kelia vaikų kalbėjimo ir kalbos problemos. Daugelis jų pastebi, kad vaikas puikiai orientuojasi įvairiose situacijose, mėgsta bendrauti, pasakoti, klausinėti, tačiau nepakankamai aiškiai ir taisyklingai taria garsus. Vienas iš jų, gana lengvai pastebimas kalboje, yra netaisyklingas garso r tarimas ar jo keitimas kitais garsais (paprastai j, l).

Prieš pradedant mokyti vaiką taisyklingai tarti garsą r, svarbu atsižvelgti į kalbos raidos ypatumus ir vaiko amžių. Daugelis vaikų ne visai aiškiai taria garsus dėl nepakankamai išlavėjusios foneminės klausos - sugebėjimo skirti panašiai skambančius garsus. Šveplavimo priežastimi gali būti ir artikuliacinio aparato: liežuvio, lūpų, gomurio pažeidimai, trumpas poliežuvinis raištis ar nepakankamai koordinuoti liežuvio ir lūpų judesiai. Jeigu Jūsų vaikas jau sulaukė penkerių metų, geba ištarti įvairaus ilgumo ir sudėtingumo žodžius, tačiau niekaip neįveikia „R problemos“, Jūs galite pamėginti jam padėti.

Nuosekli garso „R“ mokymo metodika

Garso mokymas pradedamas atskiro (izoliuoto) garso tarimu. Vėlesniuose etapuose garsas mokomas tarti skiemenyse, žodžiuose ir sakiniuose. Kai mažyliai išmoksta pakartoti Jūsų tariamus žodžius ar frazes, galima pereiti prie garso įtvirtinimo šnekamojoje kalboje. Kadangi vaikas būna įpratęs vieną ir kitą garsą keisti paprastesniu, nesitikėkite, kad tai pavyks per vieną dieną.

Svarbu, kad vaikas galėtų stebėti ir palyginti savo ir jūsų tarimą, todėl įsitaisykite priešais veidrodį. Pradėkite nuo dėmesį, pastabumą lavinančių užduočių. Tokiems žaidimams puikiai tinka užduotys: „Surask paveikslėliuose skirtumus“, „Pasakyk, kas dingo“ (vaikas įsidėmi 5-8 žaisliukus, o kai jis užsimerkia, vieną paslėpkite) ar kt. Supažindinkite vaiką su raide, kurią ruošiatės mokytis, pasiūlykite ją nuspalvinti, apvedžioti. Pavyzdžiui, „Štai raidelė R. Paprašykite vaiką įsiklausyti, kaip šį garsą Jūs tariate, paklauskite, ką garsas rrr jam primena (šuniuko urzgimą, mašinos burzgimą). Žiūrėdami į veidrodį aptarkite, kas vyksta, kai jūs tariate garsą r. Pavyzdžiui, „Pažiūrėk, kai aš tariu r, mano burna pravira, liežuvis pakilęs į viršų, o jo galas virpa.“ Nenusiminkite, jei Jūsų vaikui nepavyko pakartoti šio garso.

Artikuliaciniai pratimai ir garsų įtvirtinimas

Norint taisyklingai ištarti garsą „R“, svarbu atlikti specialius artikuliacinius pratimus. Pratimai, padedantys lavinti liežuvio ir lūpų judesius:

1. Iškišti platų liežuvį.
2. Iškišti platų liežuvį ir tvirtai prispausti prie viršutinės lūpos ją uždengiant.
3. Stipriai pūsti orą.
4. Išsižioti ir pakėlus liežuvį prie viršutinių dantų alveolių, greitai tarti vieną iš šių junginių ttt… arba ddd…
5. Tariant stipri oro srovė pučiama į liežuvio galiuką ir pirštu greitai braukoma po liežuviu stengiantis jį suvirpinti.

Būkite atidūs. Kai vaiko kalbos aparatas dar nėra visiškai pasiruošęs garso R tarimui, gali pradėti virpėti ne liežuvio galas, o minkštasis gomurys ar liežuvėlis. Taigi, jei išgirsite, kad garso R skambėjimas kažkoks neįprastas (gomurinis), neverskite vaiko jo kartoti, bet kantriai tęskite pratimų kartojimą. Mokytis garso r pradedama nuo junginių tr, dr tarimo, nes t ir d garsai yra atraminiai, padeda liežuvį pakelti ir išlaikyti viršuje. Jei vaikas moka ištarti trr ar drr, galima pereiti prie skiemenų tra, tro, tru, tre, trė, tri (dra, dro, dru, dre, drė) mokymo. Vėliau mokykitės žodžius, kurie prasideda šiais junginiais. Pavyzdžiui, tramdo, trakši, trasa, tramvajus, troško, troba, truko, trupa, trupiniai, trūko, draugai, drausmė ir t. Kai vaikas nesunkiai pakartoja šiuos žodžius, įtvirtinkite jų tarimą sakiniuose, pavyzdžiui, trys traukiniai; drąsus draugas; trūko trosas ir t. t. Vėliau mokykite tarti atskirą garsą r, tarkite jį skiemenyse (ra, ro, ru, re, rė, ri), žodžiuose, kurie prasideda šiuo garsu: rasa, ranka, rąstas, ropė, rodo, ruda. Stenkitės, kad skiemenų mokymasis nebūtų tik mechaniškas kartojimas. Sugalvokite žaidimų su kaladėlėmis, dėlionėmis, prizais. Vaikams labai patinka, kai jie gali matyti, kiek daug jau išmoko. Pasakykite, kad kiekviena kaladėlė turi vardą. Įtvirtindami garso r tarimą žodžiuose ir sakiniuose, naudokite paveikslėlius ar knygelių iliustracijas, kurias pavadindami tariame r. Pavyzdžiui, Trys paršiukai stato trobelę. Mergaitė rauna baravyką.

Foneminės klausos lavinimo svarba

Mokantis tarti garsus svarbu lavinti foneminę klausą, t. y. sugebėjimą išgirsti garsą r skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose, atskirti r ir l garsus. Galima žaisti „gaudytojus“. Pavyzdžiui, Aš tarsiu įvairius garsus. Mokantis išgirsti garsą r žodžiuose, pasiūlykite pakelti į viršų R raidę. Kartu apžiūrėkite senus žurnalus ar reklaminius lankstinukus. Pasiūlykite vaikui iškirpti visus paveikslėlius, kuriuos pavadindami tariame garsą r.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

tags: #ikimokyklinis #ugdymas #raide #garsas

• Sukrėsto kūdikio sindromas: kodėl moksliniai tyrimai yra būtini?
• „Kėdainių Viltis“ reikšmė Lietuvos socialinės globos sistemoje
• Vaiko buvimo vietos stebėjimas
• Sauskelnių kompensavimas
• Vėžlių kvėpavimas vandenyje