Ikimokyklinis ugdymas - tai svarbus vaiko raidos etapas, formuojantis pamatus tolimesniam jo mokymuisi ir socializacijai. Šiame straipsnyje apžvelgsime ikimokyklinio ugdymo raidą, analizuodami įvairias pedagogines sistemas, kurios formavosi nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Pedagoginės sistemos samprata apima visumą idėjų, principų, metodų ir priemonių, kuriais remiantis vyksta ugdymo procesas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo idėjų raidos istorinės ištakos siekia senovės laikus, tačiau kaip atskira sritis ikimokyklinis ugdymas ėmė formuotis gerokai vėliau.
Feodalinėje epochoje ugdymas daugiausia buvo orientuotas į luominius poreikius ir religinius principus. Renesanso laikotarpis atnešė naujas idėjas, pabrėžiančias žmogaus individualybę ir jo visapusišką ugdymą.
Janas Amosas Komenskis laikomas vienu iš pedagogo mokslo pradininkų. Jo sukurta "motinos mokykla" - pirmoji ikimokyklinio ugdymo sistema, skirta šeimai, kurioje akcentuojamas vaiko ugdymas per žaidimus ir kasdienę veiklą.

XVII, XVIII ir XIX amžių pirmoje pusėje ikimokyklinio ugdymo teorija ir praktika sparčiai plėtojosi. Šiuo laikotarpiu atsirado pirmosios visuomeninės ikimokyklinio ugdymo sistemos.
Fridrichas Frėbelis, vokiečių pedagogas, sukūrė pirmąją visuomeninio ikimokyklinio ugdymo sistemą, kuriai būdingi "dovanos" ir "užsiėmimai", skatinantys vaiko kūrybiškumą ir savarankiškumą.
Konstantinas Ušinskis, rusų pedagogas, savo darbuose akcentavo tautiškumo idėją ugdyme, pabrėždamas gimtosios kalbos, kultūros ir tradicijų svarbą formuojant vaiko asmenybę.
XIX amžiaus antrojoje pusėje ir XX amžiaus pirmojoje pusėje ikimokyklinio ugdymo teorija ir praktika susidūrė su naujais iššūkiais ir atvėrė naujas perspektyvas. Šiame kontekste svarbu paminėti ir Polinos Kergomar ikimokyklinio ugdymo sistemą, kuri buvo grindžiama "motinos mokyklos" principais.
Šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo sistemos remiasi įvairiais pedagoginiais principais, atsižvelgdamos į vaiko individualumą, jo poreikius ir socialinę aplinką. Tarp žymiausių sistemų yra:

Studijų programa apima 240 kreditų, skirtų mokytojo pamatinėms, profesinėms, bendruomeninėms ir tyrimo kompetencijoms ugdyti. Studijuojami pedagogikos, psichologijos, ugdymo didaktikų, įtraukties, IKT, vaiko ugdymo ir vertinimo dalykai. Kompetencijos plėtojamos per pedagogines praktikas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose, edukacinius tyrimus bei baigiamąjį darbą. Programa baigiama bakalauro darbo gynimu. 30 kreditų skirta individualiosioms studijoms.
Baigęs studijų programą galėsi dirbti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokytoju valstybinėse, privačiose formaliojo bei neformaliojo švietimo ir ugdymo paslaugas teikiančiose įstaigose Lietuvoje ir užsienyje.
Vilniaus universiteto studentai gali pretenduoti į stipendijas už gerus studijų rezultatus, aktyvią mokslinę, sportinę ar visuomeninę veiklą, taip pat socialinę paramą studentams sudėtingose gyvenimo situacijose. Studentai gali pasinaudoti valstybės remiamomis paskolomis, kurios suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Šios paskolos skirtos padėti finansuoti studijas ir gyvenimo išlaidas studijų metu.
Taip pat studentams suteikiamos studijų įmokos lengvatos už aukštus akademinius rezultatus, aktyvią kultūrinę ar sportinę veiklą. Universiteto darbuotojams gali būti taikomos nuolaidos studijų įmokoms.
Šios studijos suteikia ne tik solidų teorinį pagrindą, bet ir praktinius įgūdžius, reikalingus sėkmingai karjerai ikimokyklinio ir pradinio ugdymo srityje. Kompetentingi ir lankstūs dėstytojai, įdomios paskaitos, kurių metu derinamos teorinės žinios su praktiniais pavyzdžiais, skatina studentų bendradarbiavimą, diskusijas ir kritinį mąstymą. Tai puiki galimybė augti asmeniniu ir profesionaliu požiūriu bei prisidėti prie jaunųjų kartų ugdymo.


tags: #ikimokyklinis #ugdymas #raida #pedagogines #sistemos