Ikimokyklinis ugdymas Prancūzijoje: istorija, struktūra ir ypatumai

Pirmosios mokyklos Prancūzijos teritorijoje (Galijoje) veikė romėnų valdymo laikais. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais imta steigti vadinamąsias lotynų mokyklas (jose mokyta lotynų kalba) prie bažnyčių ir vienuolynų, 12-13 a. įkurti universitetai Paryžiuje, Tulūzoje, Montpellier, Orleane, vieni seniausių pasaulyje. 13-14 a. prie jų veikė koležai neturtingiems studentams gyventi. 13-14 a. įsteigtos pirmosios miesto mokyklos, kuriose iš dalies buvo mokoma prancūzų kalba. 18 a. pabaigoje pradėtos steigti normalinės mokyklos (viena garsiausių - 1795 įsteigta Paryžiaus aukštoji normalinė mokykla). Valstybinių mokyklų sistema susiformavo 19 a. pabaigoje. 1879 pradėta švietimo reforma: mokykla atskirta nuo Bažnyčios ir supasaulietinta, 1881 įvestas privalomas ir nemokamas pradinis mokslas abiejų lyčių vaikams (6-13 metų). 1936 mokymosi amžius prailgintas iki 14 m. ir įvestas nemokamas vidurinis mokslas, 1959 įvestas privalomas ir nemokamas dešimtmetis (6-16 m. Švietimą tvarko Nacionalinė švietimo ministerija (ikimokyklines įstaigas ir bendrojo lavinimo vidurines mokyklas) ir Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministerija. Prancūzijos departamentai suskirstyti į 23 švietimo apygardas (po keletą departamentų). Nuo 1959 veikia valstybinės ir privačios, daugiausia katalikų, mokyklos. Mokslas nemokamas.

Pirmosios ikimokyklinės įstaigos, vadinamosios mezgimo mokyklos, buvo įsteigtos 1771 metais dabartiniame Vogėzų departamente (Lotaringijos regionas). 4-7 m. vaikai mokėsi abėcėlės, atmintinai skaičiuoti, Biblijos, gamtos istorijos, kaligrafijos, verpti, megzti, dainuoti. 1826 metais Paryžiuje įsteigtos nemokamos vadinamosios prieglobsčio salės 2-6 m. vaikams. 1897 metais šios mokyklos pavadintos motinos mokyklomis. Polina Kergomar labai prisidėjo prie ikimokyklinio ugdymo Prancūzijoje. Būtent ji pasiūlė mokyti ikimokyklinius vaikus naudodama žaidimo metodus ir panaikinti fizinę bausmę. Jos dėka XIX a. pradžioje suformuota „Motinos mokykla“ tapo labai populiari ir vis dar veikia visuose šalies miestuose. Kartais motininėse mokyklose galima išgirsti kritines pastabas, kuriose teigiama, kad taisyklės yra per griežtos. Tačiau dauguma ekspertų mano, kad Prancūzijos vaikų darželiai suteikia vaikams tinkamą pasirengimą mokyklai - vieną geriausių Europoje.

Prancūzijos švietimo sistemos struktūra

Prancūzijos švietimo sistema susideda iš keturių pagrindinių etapų: ikimokyklinio ugdymo (École Maternelle); pradinio ugdymo (École Élémentaire); pagrindinio vidurinio ugdymo (Collège); aukštesniojo vidurinio ugdymo (Lycée). Kiekvienas etapas turi aiškiai apibrėžtus tikslus, mokymo programas ir pasiekimų vertinimo kriterijus. Prancūzijos švietimo sistema yra viena iš labiausiai centralizuotų ir struktūruotų Europoje. Ji pagrįsta griežtais nacionaliniais standartais, kurie užtikrina vienodą mokymą visoje šalyje. Valstybinė programa yra labai centralizuota, todėl visoje Prancūzijoje mokoma pagal tuos pačius standartus.

Prancūzijos šalies ikimokyklinio ugdymo organizavimo ypatumai

Ankstyvąjį ugdymą (0-3 m.) Prancūzijoje tėvai daugiausia moka patys, remiami kompleksinės išmokų šeimai sistemos. Vaikų iki trejų metų tėvai dažniausiai renkasi vieną iš trijų variantų: lopšelį ar lopšelį-darželį, registruotą vaikų prižiūrėtoją arba trečią - likti namie su šeima. Privalomas ikimokyklinis ugdymas Prancūzijoje yra nuo 3 iki 6 metų. Nuo trejų metų visi prancūzų vaikai jau privalo eiti į mokyklą, kaip Lietuvoje nuo septynerių. Prancūziškoje darželio mokyklėlėje kiekvieną dieną ugdymas vyksta pagal pamokų tvarkaraštį, bet nėra skambučių, vaikai yra pakankamai laisvi. Jie tikrai nesėdi visą dieną prie staliukų. Tiesa, jie turi dalyvauti programoje, pakelti ranką ir pasakyti mokytojui, ko nori ar kas jiems tuo momentu svarbu. Tam tikros struktūros yra daugiau nei darželyje. Ecole maternelle vadinamas visas pats pirmasis ugdymas iki penkerių metų. Jau pats pavadinimas tarsi sako, kad turi būti išlaikomas ryšys su šeima, su mokytoju. Tai - patys pirmieji vaiko ugdymo metai ir mokytoja rūpinasi vaikais taip, kaip mama.

Vaikai priimami į 4 grupes pagal amžių: pačių mažiausiųjų (2-3 m.), mažųjų (3-4 m.), viduriniųjų (4-5 m.) ir didžiausiųjų (5-6 m.) grupės. Prancūziško darželio koncepcija tikrai yra kitokia negu kitų, kurie propaguoja absoliučiai laisvą ugdymą. Visos pamokėlės yra sudarytos taip, kad atitiktų vaikų amžių ir pažintinę, emocinę, fizinę raidą. Jie daro darbelius, piešia, klauso istorijų, dainuoja, šoka, bet tai turi tikslą - perduoti kultūrines žinias, konkrečius gebėjimus, išmokti skaičius, raides, suprasti erdvę, laiką ir pan. Kiekvieną dieną vaikai eina į sporto salę, kur atlieka fizines užduotis, ne tik laisvai laksto. Programa sudaryta taip, kad skirtingos pažinimo sritys būtų paliestos kasdien. Prancūzų kalba vyraujanti, ja bendraujama su vaikais. Nepamirštama ir lietuvių, taip pat įvedama ir anglų kalba. Mūsų patirtis rodo, kad kuo vaikas mažesnis, tuo imlesnis bet kokiai kalbai. Tokio amžiaus vaikai net nefiksuoja, jog girdi kažkokią kitą kalbą, jie tai priima labai natūraliai. Pas mus priimami visi norintys vaikai, nepaisant tautybės ar kalbos, iki penkerių metų. Personalas surinktas taip, kad grupėje dirba mokytojas, kuris kalba prancūziškai (tai gali būti prancūzas arba bet kuris kitas, tobulai kalbantis prancūzų kalba) ir šalia yra asistentas lietuviakalbis, kuris galėtų paaiškinti mažyliui, jei kas neaišku, gimtąja kalba. Vaikai jaučiasi komfortiškai išgirsti ir išklausyti. Per kelis mėnesius tokie mažiukai jau laisvai moka apie 50 prancūziškų žodžių. Taip nutinka todėl, kad kasdien kartojami tie patys ritualai, per ryto ratelį visada kalbama, koks šiandien oras, kokia savaitės diena, kas iš draugų atvyko, kuo jis vardu ir t. t. Dainuojamos dainelės, šokama, naudojama daug vaizdinių priemonių, taip lengviau įsiminti žodžius. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie parodo, kad vaikas, kuris girdi dvi kalbas, geriau vystosi, jo smegenys plastiškesnės, netgi, mokydamasis užsienio kalbos, geriau pažįsta ir savo kalbą. Gali jas lyginti, pažinti vienos ar kitos kalbos struktūrą. Dar vienas pavyzdys, ką duoda daugiakalbiškumas nuo ankstyvos vaikystės: vaikas išmoksta į visus klausimus pažiūrėti iš kelių pusių, toks kompleksiškesnis mąstymas, ypač tai pastebima vyresnėse klasėse, mokantis matematikos. Tarkime, pastebėta, kad vaikas, kuris kalba keliomis kalbomis, suranda daugiau būdų, kaip išspręsti matematikos uždavinį.

Prancūzų darželiuose ugdymas kiekvieną rytą prasideda apie 8:30 ir tęsiasi iki 16:30. Kadangi darželio laikas dažniausiai prasideda 8.30 val., o pietūs būna neanksčiau kaip 11.30 val. (dauguma Prancūzijos mokyklų neleidžia vaikams atsinešti pietus iš namų į mokyklą). Taigi tėvams reiktų pasirūpinti gerais vaiko pusryčiais. Ikimokyklinio amžiaus maitinimas paprastai susideda iš penkių ar šešių skirtingų dalykų, o patiekalai nėra paprasti vaikiški patiekalai. Tai tikras, sotus maistas. Pietų miegas padeda vaikams pasikrauti naujų jėgų antrai dienos daliai, taip pat jo metu išsiskiria augimo hormonų, tad mažyliams jis tikrai reikalingas. Tačiau mes prisitaikome prie kiekvieno vaiko poreikių: kai kuriems 5-mečiams dar reikia pamiegoti, o kiti jau būdami trejų metų niekaip neužmiega. Visi vaikai skiriasi ir jų dienos ritmas pasimato labai greitai. Žinoma, šį klausimą aptariame su tėvais, nes mažyliai daugeliu atvejų gali pasakyti, kad nenori miegoti. Jeigu vaikui reikia pailsėti ir pamiegoti, jis eina į miegamąjį, o tie, kurie nenori, toliau būna su mokytoju ir tęsia įvairiausias veiklas.

Ugdymo turinio ir veiklos organizavimo ypatumai

Prancūzijoje didelis dėmesys skiriamas ankstyvajam ugdymui, nes jis laikomas esminiu pagrindu tolimesnei sėkmei mokykloje. Prancūzijos darželyje, kaip ir pradinėje mokykloje, mokoma prancūzų, lietuvių ir anglų kalbų bei siūloma turtinga ir įvairi, atvira pasauliui kalbinė ir kultūrinė pedagoginė programa. Mūsų prancūziškas licėjus siūlo Prancūzijos nacionalinio švietimo programą, suteikiame vaikui platesnį pasaulio matymą. Rinkdamiesi prancūzišką darželį, tėvai galvoja apie vaikų ateitį ir pasirenka visą prancūzišką švietimo sistemą iki pat vidurinio išsilavinimo. Prancūziško darželio koncepcija tikrai yra kitokia negu kitų, kurie propaguoja absoliučiai laisvą ugdymą. Visos pamokėlės yra sudarytos taip, kad atitiktų vaikų amžių ir pažintinę, emocinę, fizinę raidą. Jie daro darbelius, piešia, klauso istorijų, dainuoja, šoka, bet tai turi tikslą - perduoti kultūrines žinias, konkrečius gebėjimus, išmokti skaičius, raides, suprasti erdvę, laiką ir pan. Kiekvieną dieną vaikai eina į sporto salę, kur atlieka fizines užduotis, ne tik laisvai laksto. Programa sudaryta taip, kad skirtingos pažinimo sritys būtų paliestos kasdien. Prancūzų kalba vyraujanti, ja bendraujama su vaikais.

Prancūzai pabrėžia tėvų autoritetą ir teigia, kad tiek jų planai, tiek jų žodis visuomet yra svarbesnis, nei vaiko, būtent mažylis turi taikytis prie tėvelių, o ne atvirkščiai. Kalbėdamiesi su vaikais prancūzai išlieka ramūs, balsą kelia retai, tačiau jų teiginiai ir paliepimai yra absoliutūs, vaiko nuomonės klausiama retai, manoma, kad jeigu tėvai laimingi ir jaučiasi patogiai, tai ir vaikui viskas bus gerai. Lankydamiesi Prancūzijoje pamatysite, kad kavinukės, restoranai, teatrai yra pilni brandaus amžiaus porų. Atsisakyti savo gyvenimo ritmo dėl vaikų prancūzams nėra priimtina - jie nemeta savo hobių ir pomėgių, o laiką leidžiamą su mažaisiais ir laiką su suaugusiais žmonėmis labai aiškiai atskiria. „Aš manau, kad vakarai yra skirti tėvų bendravimui. Įprasta, kad prancūzų vaikai visą naktį išmiega ramiai, kadangi vos vaikui sujudus ar ėmus verkti tėvai pas jį neskuba. Patys mažiausieji krūtimi maitinami tik nustatytomis valandomis, tad naktį pabunda ar dieną nori žįsti tik įprastu laiku. Ūgtelėję vaikai (kaip ir suaugusieji) valgo griežtai tris kartus dienoje (kai kuriose šeimose įprastas 16 val. užkandis), o užkandžiavimas tarp pagrindinių valgymų nėra leidžiamas. Mažiesiems prancūzams yra įprasta žaisti vieniems arba su savo broliais, sesėmis vaikų kambaryje. Tėvai mano, kad vaikas turi būti savarankiškas ir mokėti pats save užimti, pats atrasti patinkančių pramogų. Klasikinis pavyzdys: dvimetė ima šnekėti su mama, kuri tuo metu bendrauja su drauge. „Mano meile, tu elgiesi nepagarbiai, nes nutrauki suaugusiųjų pokalbį. Prašau palaukti dvi minutes ir mes pasikalbėsime. Ačiū“, - pamoko mama ir iškart tęsia pašnekesį su bičiule nė nepalikdama laiko ir progos dukros zyzimui, tad mergaitė nurimsta. Nurodytas pavyzyds parodo, kad mama yra griežta, tačiau maloni, savo vaiką gerbia, bet reikalauja ir jo pagarbos. Prancūziukai, jeigu tik jau geba ir moka, privalo pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti ir paprašyti tiek tėvų, giminaičių, šeimos draugų, tiek ir visų kitų suaugusiųjų su kuriais susiduria. Prancūzų mokykloje pabrėžiame įtraukųjį ugdymą: laukiami ir įvairių sunkumų ar negalią turintys vaikai. Dvejų metų vaikas jau yra susikūręs ryšį su mama ir pasiruošęs eiti į pasaulį, jis jau pakankamai autonomiškas. Jei šeimoje yra sukurtas saugus artimas ryšys, tokį patį stabilų ir saugų jis gauna ir darželyje su mokytoja ar jos asistente. Matome, kad pas mus darželyje vaikai mėgaujasi, tą patį girdime ir iš tėvų. Kasdien palaikome glaudų ryšį su šeima.

Kuo ypatinga Prancūzijos švietimo sistema

Prancūzijos švietimo sistema susideda iš keturių pagrindinių etapų: ikimokyklinio ugdymo (École Maternelle), pradinio ugdymo (École Élémentaire), pagrindinio vidurinio ugdymo (Collège) ir aukštesniojo vidurinio ugdymo (Lycée). Nuo trejų metų visi prancūzų vaikai jau privalo eiti į mokyklą, kaip Lietuvoje nuo septynerių. Prancūzijos darželiuose ugdymas kiekvieną rytą prasideda apie 8:30 ir tęsiasi iki 16:30. Prancūzijos švietimo sistema yra patraukli, pritaikyta šiuolaikiniam jaunimui ir mes tikrai galime iš jos daug ko pasimokyti ir patobulinti savo darbo metodus. Mokykloje, kurioje vyko darbo stebėjimas, aiškiai pabrėžiamos tvarios ir įtraukios visuomenės vertybės, siekiama nuolat suteikti mokiniams žinių pagal jų individualius poreikius ir galimybes jas įsisavinti, parodant kiekvieno jų asmeninę pažangą. Pamokose naudojamos informacinės technologijos, inovatyvūs mokymo metodai ir skatinamas nuolatinis mokinio tobulėjimas. Mokytojams suteikiamos puikios darbo sąlygos, rūpinamasi jų psichologine ir fizine sveikata. College Val de Charente kuria gražią ir patrauklią aplinką, kurioje ir mokytojai, ir mokiniai gali gerai jaustis. Prancūzijoje puikiai veikia profesinio orientavimo sistema. College Val de Charente bendradarbiauja su šalia esančia profesinio ugdymo įstaiga, todėl mokiniai, įgiję pagrindinį išsilavinimą, dažnai ją renkasi ir mokslą tęsia tame pačiame miestelyje. Įdomus susitikimas vyko su gamtos mokslų mokytojomis, susipažinome su atnaujintais biologijos ir fizikos-chemijos kabinetais, pamatėme gausybę mokymo priemonių, susipažinome su vertinimo sistema ir su mokyklos elektroniniu dienynu. Visiems labai patiko fizinio ugdymo pamoka, kurios tikslas buvo išmokti atlikti keturis akrobatikos pratimus. Mokiniai naudojosi informacinėmis technologijomis - planšetėse stebėjo, kaip reikia atlikti pratimus, praktikavosi, po to buvo surengtas trumpas kiekvienos grupės pasirodymas. Mokykloje daug dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui, stebėjome keletą pamokų, skirtų specialius poreikius turintiems mokiniams. Specialiųjų poreikių mokiniai kartu su visa klase lanko dailės, muzikos ir fizinio ugdymo užsiėmimus, bet jiems atskirai vyksta gimtosios kalbos ir matematikos pamokos, kurias veda specialusis pedagogas. Jie dirba nedidelėmis 9 ar 12 mokinių grupėmis, priklausomai nuo jų lygio. Specialiųjų poreikių mokinžių programa sudaryta taip, kad kiekvienas iš jų galėtų pasiekti bent minimalią asmeninę pažangą ir tai didina jų motyvaciją mokytis. Pedagogai vengia vaikų skirstymo pagal sutrikimo pobūdį, dažniausiai įvardija kaip vaikus, kuriems sunku skaityti ir rašyti. Pamokose nuotaika tikrai darbinga, pateiktos užduotys labai aiškios ir konkrečios, mokytoja nuoširdžiai bendrauja su mokiniais. Nuolat vyksta bendradarbiavimas tarp mokinių - gabesni mokiniai padeda silpnesniems, paaiškina užduotis. Kiekvienas mokinys, įvertinęs savo gebėjimus, turi galimybę pasirinkti papildomas užduotis ar lavinamuosius žaidimus. Mokiniams taip pat padeda dvi specialiosios pedagogės padėjėjos. Stebėjome matematikos mokytojo Sylvain Vigier (jis taip pat ir mūsų vizito koordinatorius College Val de Charente) pamokoje aktyviai dirbančius penktos klasės mokinius. Pamoka buvo integruota su IT, mokiniai ieškojo informacijos planšetėse, atliko jiems skirtas užduotis.

Prancūzijos aukštasis mokslas garsėja aukšta kokybe ir įvairiomis studijų programomis. Universitetai dažniausiai yra valstybiniai, o studijų mokesčiai yra prieinami daugeliui studentų. Didžioji dalis mokyklų Prancūzijoje yra valstybinės ir finansuojamos valstybės. Valstybinės mokyklos turi griežtą nacionalinę programą, užtikrinančią, kad visi mokiniai visoje šalyje mokytųsi pagal tuos pačius standartus. Privačios mokyklos sudaro apie 15% visų mokyklų, jos gali būti tiek pasaulietinės, tiek religinės. Mokytojai Prancūzijoje turi aukštą statusą, tačiau susiduria su dideliu darbo krūviu ir griežtais reikalavimais. Jie yra valstybės tarnautojai, todėl jų mokymas ir kvalifikacija yra griežtai reguliuojami. Prancūzijos švietimo sistema nuolat patiria reformas. Vienas pagrindinių iššūkių yra švietimo skirtumų tarp regionų mažinimas, geresnių mokymosi sąlygų užtikrinimas atokiuose regionuose ir didesnė prieiga prie aukštojo mokslo visiems mokiniams. Prancūzijos švietimo sistema yra su aiškiai apibrėžtais švietimo etapais ir standartais.

tags: #ikimokyklinis #ugdymas #prancuzijoje

• Kaip valdyti emocinį jautrumą po gimdymo
• kaip įveikti motinystės iššūkius pasitelkiant vilties teoriją
• modernus ugdymas
• Vienos konvencija
• Klubo „Šatrija“ veikla