Ikimokyklinio ugdymo specialiojo pedagogo programa: iššūkiai ir kompetencijos
Pastaraisiais metais apie specialiųjų poreikių (SP) turinčius vaikus ir jų mokymąsi švietimo įstaigose, t. y. apie integruotą ugdymą, rašoma ganėtinai daug. Šie vaikai patiria įvairiausių mokymosi sunkumų dėl psichinės ar fizinės raidos sutrikimų. Specialusis ugdymas teikiamas specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kurių galimybės ugdytis yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų. Vienintelis ir svarbiausias specialiojo ugdymo tikslas - atrasti ypatingus vaiko gebėjimus ir juos atskleisti, „apeinant“ ir (arba) lavinant jo negebėjimus. Ikimokykliniame amžiuje formuojasi vaiko asmenybė, jis pradeda pažinti supančią aplinką, plečiasi jo akiratis.
Įtraukusis ir integruotas ugdymas: pagrindiniai principai
Integracija į švietimo įstaigas reiškia, kad įvairių (mokymosi, elgesio, intelekto, fizinių) sutrikimų turintys vaikai mokosi kartu su bendraamžiais, sveikais vaikais. Tai atitinka įtraukiojo ugdymo filosofiją, kuri siekia kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis.
Integruotas ugdymas yra neatsiejamas nuo pedagogo profesinio pasirengimo kokybės, nuo jo žinių, įgūdžių, nuo jo gebėjimų ugdyti labai skirtingus vaikus. Sėkmingas individualizavimo ir diferencijavimo principo realizavimas organizuojant integruotą neįgaliųjų ugdymą priklauso nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių: visuomenės pasirengimo priimti neįgaliuosius į savo tarpą, įstatymiškai įtvirtintų neįgaliųjų teisių ir, be abejo, specialistų kompetencijos.
Pedagogų kompetencijų ugdymas ir iššūkiai
Ugdant SP turinčius vaikus, pedagogams kyla įvairių problemų. Sunkumai pastebimi įvairiose pedagoginės veiklos srityse, nes kompetencija ugdyti specialiųjų poreikių vaikus neatsiranda savaime. Ugdant neįgaliuosius kartu su normalios raidos bendraamžiais, pedagogams iškyla poreikis įgyti papildomų kompetencijų - žinių, gebėjimų, praktinių įgūdžių. Švietimo reformos neišvengiamai kelia naujų reikalavimų pedagogams: jiems privalu ne tik teikti pedagoginę pagalbą mokiniams, bet ir atlikti daug kitų darbų, susijusių su ugdymo organizavimu. Esant vaikų įvairovei, vien mokytojo pastangų organizuojant vaikų ugdymo(si) veiklas bendrojo ugdymo grupėje nepakanka.
Mini mokymai. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas.
Specialiojo pedagogo vaidmuo ikimokykliniame ugdyme
Specialusis pedagogas teikia pagalbą vaikams, kuriems Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Atsižvelgiant į sutrikimą ir jo laipsnį, vaikai ugdomi pagal bendrą amžiaus grupės programą, individualizuojant ugdymą, sudarant individualią ugdymo programą, tenkinančią bendravimo, pažinimo, motorikos, kalbos, savitarnos ugdymo(si) poreikį. Specialusis pedagogas organizuoja individualias ir grupines specialiąsias pedagogines pratybas 2-3 kartus per savaitę savo kabinete. Jo veikla apima:
- Numato veiklos tikslus ir uždavinius, galinčius tenkinti vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius.
- Sudaro individualų švietimo pagalbos planą.
- Inicijuoja, organizuoja ir aktyviai dalyvauja lopšelio-darželio ugdomosiose veiklose.
Pagalbą teikiantys specialistai
Be specialiojo pedagogo, ugdymo procese dalyvauja ir kiti specialistai, kurie teikia individualizuotą pagalbą vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Logopedas
Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Jis dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimams šalinti. Nors logopedo pagrindinė veikla yra kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų korekcija, jam dažnai tenka spręsti ir sutrikimą lydinčias problemas. Asmeninei konsultacijai vaikų tėvai gali kreiptis bet kuriuo jiems patogiu metu logopedo darbo laiku.
Auklėtojo ir mokytojo padėjėjas
Auklėtojo padėjėjo ir mokytojo padėjėjo vaidmuo visuomenėje radikaliai keičiasi. Jiems tenka atlikti ne tik įvairias buitines užduotis, bet ir auklėjimo bei mokymo funkcijas. Tam, kad jie sėkmingai atliktų šį darbą, jie turėtų žinoti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų raidos tarpsnių ypatumus, valdyti stresą, dirbti komandoje. Mokinio padėjėjo etatas gali būti steigiamas, jei švietimo įstaigoje mokosi mokinys, turintis vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalintis savarankiškai dalyvauti ugdymo procese. Siekiant didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio ugdymosi veiksmingumą, mokykla gali steigti mokinio padėjėjo etatą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2024 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. (pateikiamas įsakymo numeris).
Specialistų vaidmenų apžvalga
Siekiant visapusiškos pagalbos specialiųjų poreikių vaikams, specialistų komandinis darbas yra gyvybiškai svarbus. Žemiau pateikiama pagrindinių specialistų atsakomybių ir bendradarbiavimo apžvalga.
| Specialistas | Pagrindinės atsakomybės | Bendradarbiavimas |
|---|---|---|
| Specialusis pedagogas | Nustatyti ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius, sudaryti individualius planus, vesti pratybas. | Tėvai, kiti pedagogai, logopedai. |
| Logopedas | Kalbos ir komunikacijos sutrikimų korekcija, individualios ir pogrupinės pratybos. | Tėvai, specialieji pedagogai, kiti pedagogai. |
| Auklėtojo/mokytojo padėjėjas | Pagalba ugdymo procese, buitinės užduotys, auklėjimas ir mokymas, parama specialiųjų poreikių mokiniams. | Pedagogai, specialieji pedagogai. |
Tėvų įtraukimas ir bendradarbiavimas
Nuo 1994 metų vienas iš svarbesnių Lietuvos švietimo uždavinių - bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais. Tėvai ir pedagogai yra dvi jėgos, labiausiai priartėjusios prie vaiko, saveikaujančios tarpusavyje. Pedagogų, specialiųjų pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas yra labai svarbus ugdymo procese. Pedagogas švietimo įstaigoje turi būti asmuo, gebantis bendradarbiauti su visų socialinių grupių atstovais. Tam reikia išmokti įvairių komunikavimo technikų ir vaiko mokymosi bei elgesio efektyvumo vertinimo metodikų, kurios suteiktų reikšmingą informaciją tėvams.
Mokymosi ir elgesio sunkumų valdymas
Mokymosi sunkumai kyla dėl tam tikro nežinojimo, kokias programas ir išmokimo metodus pritaikyti vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Išmokimo metodų yra daugybė, bet, kaip juos pritaikyti konkrečiam vaikui - tai klausimas. Todėl turi būti nuosekliai parengtas pradinis pasiruošimas pritaikyti mokymo technikas, priemones, aplinką visiems arba konkrečiam vaikui.
Mokykloje ir namuose nuolat susiduriama su vaikų elgesio problemomis. Dažnai tenka galvoti, kokių imtis prevencinių priemonių tiek ugdymo įstaigoje, tiek namuose. Probleminiai mokiniai savo elgesiu trukdo mokytis likusiems mokiniams, koncentruotis į dėstomą dalyką ir tuo pačiu mokytojui išsamiai ir tikslingai dėstyti pamoką. Todėl tampa aktualu žinoti kiek galima daugiau drausmės poveikio metodų, kurie nebūtų emociškai per daug skausmingi ir kad vaikas nesijaustų nuskriaustas.
Tėvams ir švietimo ugdymo įstaigų darbuotojams tenka dirbti su agresyviais, hiperaktyviais ir kitokiais vaikais bei paaugliais švietimo įstaigose. Kyla daug klausimų: kokius reikia priimti sprendimus ir kokias taikyti priemones. Mokytojams pamokos metu tenka dirbti su hiperaktyviais vaikais ir, kaip rodo tyrimų išvados, tokių vaikų daugėja. Yra tipinių ugdymo organizavimo būdų, padedančių spręsti šią problemą. Svarbu apgalvoti, kokia turėtų būti pamoka, kad būtų galima sėkmingai dirbti su hiperaktyviais vaikais.
Specialiojo ugdymo programos ir teisinis reguliavimas
Mokymosi sunkumai kyla dėl tam tikro nežinojimo, kokias programas ir išmokimo metodus pritaikyti vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Viena iš tokių programų, skirta tobulinti pedagogų kompetencijas, susideda iš 8 modulių, kurių bendra trukmė - 64 akademinės valandos (48 valandos). Programos dalyviai gali dalyvauti visuose moduliuose arba rinktis vieną ar kelis. Programos metu įgytos ir patobulintos žinios padės sėkmingai dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, pritaikant jiems aplinką ir metodus.
Švietimo įstaigų veiklą reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Informaciją specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo klausimais teikia logopedai, specialieji pedagogai ir Vaiko gerovės komisijos. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto lopšelio-darželio „Diemedis“ Vaiko gerovės komisija sudaryta vadovaujantis 2024 m. vasario 21 d. įsakymu. Teisinę bazę taip pat papildo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymas ir 2011 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. (įsakymo numeris), kurie reglamentuoja švietimo pagalbą ir įtraukiojo ugdymo nuostatas.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #specialiojo #pedagogo #ugdymo #programa
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
